Įkraunama...
Įkraunama...

Knygos, knygos, knygos...*66 Namučiai...

sveikos.

Vakar knygų krūvą padidinau dar viena knyga- Ruta Sepetys ,,Tarp pilkų debesų''

QUOTE(eliss @ 2011 10 22, 16:58)
Padariau mainus  ir turiu "Prancūzišką siuitą" smile.gif nes paskaičius atsiliepimą,atrodos ,kad stebuklas,ne knyga smile.gif

drinks_cheers.gif man iš atsiliepimo irgi tokia nuomonė susidarė. Labai užsinorėjau šios knygos smile.gif

Guillermo del Toro, Chuck Hogan ,,Padermė”
Knyga, kuria susidomėjau po atsiliepimų, kad joje vampyrai yra kitokie nei kad daugumoje dabar itin populiarių knygų. Tačiau, pasiėmusi ją, vos nenutariau, kad vis dėlto neskaitysiu- mat tai yra pirmoji trilogijos dalis, o prisirišti prie dar vienos keletą tęsinių turinčios knygos nenorėjau. Galiausiai atsiverčiau aš ją ir supratau, kad ,,Padermės” tikrai neišnešiu į biblioteką nepabaigtos.

O viskas prasideda, kai į Niujorko tarptautinį JKF oro uostą nusileidžia Boeing 777ir staiga sustoja. Lėktuvo šviesos nedega, visos užuolaidos nuleistos, ryšys su įgula ir keleiviais paslaptingai nutrūkęs. Už kelių valandų Niujorke prasideda Saulės užtemimas, o su juo ima skleistis baimė. Šiurpus užkratas pasiekė nieko neįtariantį miestą, plinta kaip visa naikinantis miško gaisras – be gailesčio, nepalikdamas gyvųjų, alkanas… vampyriškas. Vieno Amerikos lombardo Harleme savininkas, senas profesorius, išgyvenęs holokaustą ir vedybų su studente skandalą, stebi išmirusio lėktuvo dramą per televizorių ir supranta, kad karas, kurio bijojo visą gyvenimą ir kuriam ruošėsi, pagaliau prasidėjo…

Prie senuko prisideda ir Efas- gydytojas, epidemiologas, vienas pirmųjų įlipęs į šį lėktuvą bei jo partnerė Nora. Sužinoję nesuvokiamą tiesą jie imasi sunkaus ir pragariško darbo- stengtis panaikinti visus ,,pandemijos” kėlėjus ir prisikasti prie svarbiausiojo.

Pasakojimas tikrai įtraukia, jei ne laiko trūkumas, šią knygą būčiau perskaičiusi per žymiai trumpesnį laiką. Tuomet galbūt ir dar didesnį įspūdį ji buvo palikusi. Bet yra kaip yra. Knygoje daug veiksmo, Efo asmeninis gyvenimas, kuris iš pradžių kiek daugiau atskleidžiamas tampa gan svarbus visos istorijos metu. Vampyrai- visai kitokie, nepanašūs į daugelį tų apsiseilėjusių blyškiaveidžių saldainiukų, kurių vienintelis tikslas- būti su mylima mergina. Šioje knygoje grįžtama prie jų tikrosios tapatybės- jie kraujo ištroškę, be žmogiškų jausmų ir poreikių padarai, degantys šviesoje ir bijantys sidabro. Užkrėtimas lyginamas su epidemija, kuri plinta staigiai ir nenumaldomai. Yra ir dar nemažai įdomių faktų, kurių lig šiol tikriausiai nebūsite girdėję.

Kuo toliau, tuo labiau trys pagrindiniai veikėjai primena vampyrų medžiotojus su pačiais keisčiausiais ginklais. Aprašomas ne tik persekiojimas, bet ir atskiros nuotrupos iš tuo lėktuvu skirdusių keleivių artimųjų gyvenimo. Kiekvienas žmogus susitaiko su artėjančia mirtimi vis kitaip, netrūksta ir drąsesnių bei greitesnio mąstymo žmonių, kurie stengiasi pasipriešinti.

Vis dėlto, nepaisant to, kad knyga tikrai įdomi, ji pasirodė kiek ištempta. Paskutiniuosius penkiasdešimt puslapių skaičiau nuobodžiai, nors, rodos, iki tol, viskas ėjosi kaip reikiant ir netgi vienu metu buvau nustebusi, kad taip greitai ją skaitau.

Bet atsiradus kitoms dalims tikrai imsiu ir skaitysiu jas.
4u.gif
Atsakyti
ne stebuklas tikrai, ta siuita smile.gif bet kaip kam turbut. manau labai pavojinga pradet skaityt knyga su isankstine gera nuomone smile.gif
Atsakyti
Aš ne tiek pagal nuomonę žiūrėjau,kiek pagal anotaciją,man tokios limpa smile.gif o vat "Flobero papūgą" pabijojau paimt,nesu įsitikinus,kad man patiks g.gif
Atsakyti
eliss , o kur tas sąrašas - knyga + ekranizacija?
Atsakyti
QUOTE(muminukas @ 2011 10 22, 18:11)

rutrackeryje radau,kažkur forume.Vieno filmo ieškojau ir išmetė
Atsakyti
QUOTE(LEEja @ 2011 10 22, 17:03)
ne stebuklas tikrai, ta siuita smile.gif bet kaip kam turbut. manau labai  pavojinga pradet skaityt knyga su isankstine gera nuomone smile.gif


Aš skaičiau Siuitą be jokių išankstinių nuomonių, be jokių atsiliepimų (manau, kad pirmoji šioje, o gal net ir per abi temas g.gif ). Tai buvau išties labai maloniai nustebinta thumbup.gif Nors taip emocingai apie tą patikimą matyt netrimitavau (arba manimi nepatikėjot biggrin.gif ). Iš knygų apie karą (šiaip jau tos temos nemėgstu ir netgi privengiu) ji turbūt viena iš man labiausiai patikusių ir įstrigusių knygų.
Nors kad visiems visiems be išimties ji galėtų patikti, irgi netikiu. Taip tiesiog nebūna smile.gif
Beje, ne kartą pati savo kailiu įsitikinau, kad kur kas geriau knygą skaityti neįtakotai gerų kitų skaitytojų atsiliepimų. Priešingu atveju bent mane pakankamai dažnai lydi nusivylimai.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Ingėnas: 22 spalio 2011 - 19:39
Sveikutės,
Pas mus karantinas, savijauta siaubinga, dėl to beveik niekas nesiskaito, ką bepasiimu sugebu perskaityti 100 psl. ir toliau ne iš vietos. Jau geroka krūva tokių knygų susidarė doh.gif
Vis dėl to sugebėjau pabaigti David Nicholls "Viena diena" ir vis tik ji man nepatiko taip kaip tikėjausi. Visiška vidutinybė, toli gražu ne gražiausia šiuolaikinė metų istorija. Ema, kuri pati nežino ko nori ir praktiškai tik sulaukusi "senatvės" sugeba ryžtis kažkam, o Deksteris man tikras košmaras (ta prasme skaityti apie jį). Alkoholikas su stažu ir nesubrendėlis. Neradau nieko žavingo šioje istorijoje. Na buvo tik viena dalis į pabaiga, kur skaitėsi maloniai ir įdomiai, o šiaip tik stūmiausi per knygą.

Ir einu į pabaiga su Kate Atkinson "Case Histories" (Bylų istorijos). Tai pirmoji knyga iš Jackson Brodie. Labai patinka. Šiaip pirmiausiai aš atradau serialą tuo pačiu pavadinimu, tai irgi labai patiko. Po to pagooglinus radau kad jau ne viena knyga išleista yra šioje serijojo. Tai istorija apie privatų detektyvą,kuris tiria senąsias bylas. Ieško atsakymų į kelių dešimtmečių neuždarytas bylas. Atrodytų darbas nepavojingas, bet vis tik ne viskas taip pamirštama kaip norėtųsi. Gerai parašyta, vietomis su humoru, įdomiai pateikiama. Beja, buvau labai nustebusi, nes serialo turinys ir veikėjai labai artimi knygoje aprašytiems.
Atsakyti
QUOTE(Ingėnas @ 2011 10 22, 21:36)
Aš  skaičiau Siuitą be  jokių išankstinių nuomonių, be jokių atsiliepimų (manau, kad pirmoji šioje, o gal net ir per abi temas g.gif ). Tai buvau išties labai maloniai nustebinta thumbup.gif  Nors taip emocingai apie tą patikimą matyt netrimitavau (arba manimi nepatikėjot biggrin.gif ). Iš knygų apie karą (šiaip jau tos  temos nemėgstu ir netgi  privengiu) ji turbūt viena iš man labiausiai patikusių ir  įstrigusių knygų.
Nors kad visiems visiems be išimties ji galėtų patikti, irgi netikiu. Taip tiesiog nebūna smile.gif
Beje, ne kartą pati savo kailiu įsitikinau, kad kur kas geriau knygą skaityti neįtakotai gerų kitų skaitytojų atsiliepimų. Priešingu atveju bent mane pakankamai dažnai lydi nusivylimai.

as apie kara visai nevengiu, gal todel si ir nenustebino labai;
ypac pirma dalis man pasirode tokia sausoka gal, net nezinau kaip apibudint ta kazko trukuma - tiesiog tas masinis begimas nesujaudino manes. gal todel, kad pagrinde turtuolius aprasinejo...
o antra dalis daug jausmingesne ir labiau patiko smile.gif

Nekaltybes muzieju skaitau toliau, 230 psl. - pazadejau sau - kaip bebutu skysta ten tie padejavimai - pabaigsiu as ja. keista, kad anotacijos kaip apie subtilia meiles istorija apie ja sneka - man tai nera ten subtilumo, kai gan atvirai sekso scenas aprasineja, o apie dvasinius dalykus nieko neuzsimena... smile.gif
Atsakyti
Sveikos.

Kažkoks turiningas šis savaitgalis, todėl ateinu dar su vienu atsiliepimu.

Gilles Leroy ,,Alabama song”
Ši knyga mane patraukė savo viršeliu, o perbėgusi akimis anotaciją tik dar labiau susidomėjau. Kadangi knyga visai nedidukė, perskaičiau visą šįryt.

Tai- istorija apie rašytoją Skotą Fitzgeraldą ir jo žmoną Zeldą, jų gyvenimas vadinamas viena gražiausia XX a. meilės istorijų (nors vis dėlto perskaičius šią knygą, sakyti ,,gražiausia”- man neapsiverstų liežuvis). Tiesa, iš karto įspėju,jog pats Gilles Leroy perspėja, kad ši knyga- viso labo tik grožinis kūrinys, kuriame tikrų faktų yra labai mažai.

Istorija pasakojama pačios Zeldos vardu.Ji- gražuolė, jaunystėje mėgusi siautulingą gyvenimą, galiausiai išteka už Skoto- tuo laikmečiu tik pradedančio išgarsėti rašytojo. Jie abu siautė po garsiausius Niujorko, Paryžiaus, Londono salonus, Zelda- ryškiausia trečiojo dešimtmečio žvaigždė, kurios gyvenimas galiausiai baigėsi tragiškai. Knygoje aprašomi porelės gyvenimo užkulisiai, pradedant jų susipažinimu, baigiant mirtimi.

Rašytojas rašo įtaigiai, nors, bent jau manęs visą laiką neapleido niūri nuotaika, kuri slėpėsi už viso dirbtinumo. Tai, kas darėsi tarp Zeldos ir Skoto, buvo žinoma tik jiems ir dar keliems aplinkiniams. Apgavystės, manipuliavimas, išgėrinėjimai, neištikimybė- tai tik keli iš daugelio neigiamų apibūdinimų, kurie supo šią porą. Man buvo gaila, labai gaila Zeldos, kuri pradžioje turėjo viską, bet pamažu viską baigė prarasti. Ji galėjo išgarsėti ne amžinais skandalais, bet savo talentais: rašymu, tapyba. Deja. Tas beviltiškumas ir nuojauta, kad viskas eis tik blogyn ne tik mane, bet ir ją, Zeldą, varė į neviltį.

Patiko man ši knyga. Sukėlė daug jausmų- o tai manau,geras ženklas. Už šią knygą jos autorius buvo apdovanotas Goncourt’ų premija.

Tiesa, perskaičius ,,Alabama song”, įsinorėjau perskaityti Skoto Fitzgeraldo žymiąją knygą ,,Didysis Getsbis”.
Atsakyti
Labas,
čia tikriausiai dėl mano atsiliepimo apie Siuitą kilo diskusija. cool.gif Kitąkart nebedėsiu atsiliepimo, o tik nuorodą 4u.gif

Dabar skaitau Knygą apie San Mikelę wub.gif puiki knyga, bet gal irgi neliaupsinu, nes dar kitoms įtaką padarysiu biggrin.gif bet, tikriausiai, dauguma esat skaičiusios mirksiukas.gif
Atsakyti
Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.
Atsakyti