Įkraunama...
Įkraunama...

Knygos, knygos, knygos...*66 Namučiai...

QUOTE(eliss @ 2011 09 26, 16:51)
Oi,kaip noriu tos pasakos,bet vis pamirštu ją nusipirkt doh.gif Vis kažką kitą nusiperku smile.gif

ir as jau jos noriu smile.gif
Atsakyti
QUOTE(caralaite @ 2011 09 26, 14:46)
1. Aš kaip Sue Townsend - jei neturiu ką skaityt, tai visas reklamines brošiūras ir šokoladukų sudėtis nuo popierėlio studijuoju.

Radau tokią knygelę  - Paige Tonn "Lucy in the sky" - panašu kad linksminamoji, veiksmas vyksta lėktuve ir Londone, herojė kažkaip pakeičia visą savo nelabai vykusį gyvenimą į labiau vykusį... Turėtų tikt. Gal kas netyčia yra skaitęs?

1. lotuliukas.gif thumbup.gif
2.Neteko skaityti ir girdeti,bet pagal apibudinima turetu but smagu...tik daznai tu smagiu lengvu knygeliu apibudinimai nepasiteisina,buna taip banalu ...ir neidomu...Del visa ko isimesciau pora knygeliu-ta ir viena atsargine,savo megiamo rasytojo kokio nors,kad tikrai nenusivilt ir butu ka skaito smile.gif
Atsakyti
QUOTE(Skaitanti @ 2011 09 26, 12:41)
Labas,
Aš irgi dar nesu skaičiusi nei vienos Murakamio knygos, kažkaip labai jau tiek prileista, o jei patiktų, tai reiktų visas perskaityti  bigsmile.gif
Kaip išsirinkai, nuo kurios pradėti? Aš fantastiką mėgstu, bet kažkaip visos tos knygos man tokios vienodos, na, nežinau, kurią čia griebti. Bibliotekoj mačiau beveik visos ir yra.


Aš pradėjau nuo Mylimoji Sputnik ir Į šiaurę.... kažkoks toks ilgas pavadinimas, niekad jo nepamenu... doh.gif
Tai man jos atminty giliausiai ir yra įstrigusios. Net nežinau kodėl jas ėmiau tada bibliotekoje, nes apie jokį Murakamį nebuvau girdėjusi dar biggrin.gif
Atsakyti
Labadienis ;>

pradėjau skaityti A.Vienuolio „Viešnia iš šiaurės“. Mažai perskaičiau, bet kabina. Nei aprašymo nei atsiliepimų niekur neskaičiau. mirksiukas.gif
Atsakyti
QUOTE(Gegytė @ 2011 09 26, 15:12)
pradėjau skaityti A.Vienuolio „Viešnia iš šiaurės“. Mažai perskaičiau, bet kabina. Nei aprašymo nei atsiliepimų niekur neskaičiau. mirksiukas.gif


Man savo laiku labai patiko. Ypac, lyginant su "Paskenduole". Tokia ne visai tradicine lietuviu klasika. Ar ne pora kartu skaiciau g.gif Bet tada ne taip jau daug pasirinkimo buvo, dabar net nezinau, kaip vertinciau.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo langana: 26 rugsėjo 2011 - 21:43
QUOTE(Ingėnas @ 2011 09 25, 23:21)
O kurį leidimą tu skaitei? Knygos pratarmėje rašoma, kad ankstesnis Alma Litteros leidimas (kai bandyta rusiškus žodžius sulietuvinti) buvo nelabai pavykęs (iš paminėtų pavyzdžių aš jau numanau, kad knyga tuo atveju turėjo prarasti labai didelę dalį žavesio doh.gif ). Nes bent man vienas iš stipresnių akcentų ir buvo tie rusicizmai, sakyčiau, parinkti tobulai.

Ankstesniame leidime rusiški žodžiai buvo išversti į angliškus ir sulietuvinti. Maždaug taip atrodė:
„Mūsų kišenės buvo pilnos manių, tad visai ne tam, kad pastylintume daugiau šlamančių, ėmėme pušinti seną meną gatvelėje, o paskui, syindami, kaip jis voliojasi savo kraujo klane, suskaičiavome grobį ir pasidalijome į keturias dalis; ne tam, kad smagiai apkūlėme kažkokią tirtančią žilą ouldą berdę krautuvėlėje ir lafindamiesi pasprukome su tuo, ką iškrapštėme iš kasos aparato.“
Turi ir šis vertimas privalumų, tarkim, man daug gražiau skambėjo Bukis, o ne Bukas. Be to, yra knygos gale žodynas.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo FruitSalad: 27 rugsėjo 2011 - 09:45
QUOTE(FruitSalad @ 2011 09 27, 09:45)
Ankstesniame leidime rusiški žodžiai buvo išversti į angliškus ir sulietuvinti. Maždaug taip atrodė:
„Mūsų kišenės buvo pilnos manių, tad visai ne tam, kad pastylintume daugiau šlamančių, ėmėme pušinti seną meną gatvelėje, o paskui, syindami, kaip jis voliojasi savo kraujo klane, suskaičiavome grobį ir pasidalijome į keturias dalis; ne tam, kad smagiai apkūlėme kažkokią tirtančią žilą ouldą berdę krautuvėlėje ir lafindamiesi pasprukome su tuo, ką iškrapštėme iš kasos aparato.“
Turi ir šis vertimas privalumų, tarkim, man daug gražiau skambėjo Bukis, o ne Bukas. Be to, yra knygos gale žodynas.


Gal tai bus ir subjektyvu, bet man toks vertimas visiškai negražus g.gif schmoll.gif Tie rusiški žargonai turi skambesio, pvz. pabandykit garsiai ištarti : odin_noki (šitas jau nepamenu, kaip tiksliai rašytas blush2.gif , bet kažkaip panašiai), vek, ptica, malenky, drug. Bent jau man skirtumas akivaizdus.
Įdėčiau palyginimui kokią nors citatą, bet deja knygos jau nebeturiu...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Ingėnas: 27 rugsėjo 2011 - 10:10
QUOTE(Ingėnas @ 2011 09 27, 11:03)
Gal tai bus ir subjektyvu, bet  man toks vertimas  visiškai negražus g.gif  schmoll.gif  Tie rusiški žargonai turi skambesio, pvz. pabandykit garsiai ištarti : odin_nocki (šitas jau nepamenu, kaip tiksliai rašytas blush2.gif , bet kažkaip panašiai), vek, ptica, malenky, drug. Bent jau man skirtumas akivaizdus.
Įdėčiau palyginimui kokią nors citatą, bet deja knygos jau nebeturiu...

Na taip, čia subjektyvu ir tikriausiai nuomonę itin įtakoja tai, kokią kalbą geriau kas moką - anglų ar rusų. biggrin.gif
Rusišką variantą turiu, tai jei kam įdomu palygint:
„Mūsų kišenės plyšo nuo dengi, tad finansiniu požiūriu lyg ir nebuvo tokio jau baisaus reikalo griebtis kraža - padaryt tolčiok kokiam senam čelovek skersgatvyje ir pasigrožėjus, kaip jis plūduriuoja savame krovy, keturiese pasidalint jo kišenių turinį; ar surengt ultrasmurto scenelę kokiai tirtančiai žilai stary ptica parduotuvėje ir kvatojant dingt su visa kasa.“

(Palyginus abu vertimus atrodo, kad versti skirtingi tekstai doh.gif )
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo FruitSalad: 27 rugsėjo 2011 - 10:15
QUOTE(FruitSalad @ 2011 09 27, 11:14)
Na taip, čia subjektyvu ir tikriausiai nuomonę itin įtakoja tai, kokią kalbą geriau kas moką - anglų ar rusų. biggrin.gif
Rusišką variantą turiu, tai jei kam įdomu palygint:
„Mūsų kišenės plyšo nuo dengi, tad finansiniu požiūriu lyg ir nebuvo tokio jau baisaus reikalo griebtis kraža - padaryt tolčiok kokiam senam čelovek skersgatvyje ir pasigrožėjus, kaip jis plūduriuoja savame krovy, keturiese pasidalint jo kišenių turinį; ar surengt ultrasmurto scenelę kokiai tirtančiai žilai stary ptica parduotuvėje ir kvatojant dingt su visa kasa.“

(Palyginus abu vertimus atrodo, kad versti skirtingi tekstai doh.gif )


tai dabar ir originalą reiktų pažiūrėti:

Our pockets were full of deng, so there was no real need from the point of view of crasting any more pretty polly to tolchock some old veck in an alley and viddy him swim in his blood while we counted the takings and divided by four, nor to do the ultra-violent on some shivering starry grey-haired ptitsa in a shop and go smecking off with the till's guts.
Atsakyti
Yasmina Khadra "Kabulo kregždės"
user posted image
Šiurpu... Keistas jausmas apimdavo skaitant šią knygą. Aprašomi vaizdai tokie tikroviški, kad net kraupu. Perskaičius įvadą dar pagalvojau, kad rašytojas tikrai turėtų būti kažkaip susijęs su Afganistanu. Deja, apsirikau, jis iš Alžyro, nors gal ilgametė karininko karjera leido pamatyti ir išgyventi ne vieną šiurpų vaizdą. Manau karas ir destrukcija jam tikrai ne svetimi. Autorius įtikinamai ir vaizdžiai aprašo bombų ir kulkų suniokoto, salės išdeginto miesto vaizdus. Taip pat labai tiksliai atkartojami jausmai pamačius visą tai, gyvenant su tuo ir nebeturint tikėjimo į ateitį.

Ši knyga - tai savotiškas manifestas moteriai. Moteriai prispaustai, pažemintai ir beteisei. Moteriai, kuri yra laiko žemesniu ir kvailesniu padaru nei vyras. Moteriai, kuri nebelaikoma žmogumi, kuri neturi jokių teisių. Moteriai, kurią talibano režimas pavertė paprasčiausiu beveidžiu daiktu, kuris užklotas vienodos formos ir spalvos maišu ir pavirtęs vienalyte mase. Moteriai, kurią nusibodus galima išmesti, užmiršti ir pakeisti kitu tokiu pačiu daiktu.

Kabulo gyventojai išvarginti nesibaigiančio karo ir priespaudos, o talibų režimas dar labiau gąsdina, nes bet kokia gera emocija, meilė, šypsena ar juokas gali būti palaikyti šventvagiškais ir kenksmingais tikėjimui bei sielai. Talibai moteris laiko velnio išmone sugalvota tik nuodėmei ir už bet kokį nusižengimą ji baudžiama mirtimi. Kabuliečių širdys yra pavirtusios akmenimis, jos nemoka atjausti ir pasigailėti, jos užgrūdintos mirties ir nesibaigiančių nelaimių, joms didžiausia pramoga - viešosios bausmės.

Pasakojimas rutuliojasi apie dvi šeimas, kurias paliečia panašus likimas.
Atikas yra moterų kalėjimo prižiūrėtojas. Jo žmona Musarata jau kurį laiką labai sunkiai serga. Vyro širdis yra ant tiek surambėjusi, kad jis negali ir nemoka užjausti ir pajusti nesibaigiančias kančias moters, kuri šalia jo praleido dvidešimt metų, kurį ištraukė jį iš mirties nagų, slaugė ir rūpinosi juo.
Mohsenas ir Zunaira yra išsilavinę, protingi ir inteligentiški žmones. Karas iš jų atėmė viską - galimybę užsiimti mėgstama veikla, namus, žmogiškumą ir laisvę. Asmenybės praradimas jiems prilygsta merdėjimui mirties spąstuose. Zunaira niekaip negali su tuo, kad ji privalo nusižeminti, paminti save ir prarasti savo veidą. ji maištininkė, kuri savo susikaupusį pyktį išlieja ant vyro. Tik pakliuvus į didžiulę bėdą ir atsidūrusi kalėjime, ji pamato savo klaidas ir supranta, kokia ji buvo neteisi.
Ir netgi surambėjusi Atiko širdis išmoksta mylėti, tačiau meile apakina ir atima protą, ji nestabili. Tik praradęs tai ko negerbė ir niekino, jis įžvelgia kokią brangenybę prarado. Tik jos jau nebesusigrąžinsi.

Gera knyga, prisodrinta kraupių vaizdų, beširdiškumo ir šaltakraujiškumo. Vietomis net kėlė pyktį viskas kas neteisinga ir nežmoniška.
Atsakyti
Sveikutes smile.gif Susidomejau as audioknygom,tai ka galiu pasakyti,labai geras dalykas,nes pvz vakare kai jau vaikas miega galima nejungus sviesos klausyti,o diena kai miega tai knyga skaitau bigsmile.gif Tai va as klausau Anthony Burgess ''Prisukamas apelsinas'',kaip ir patinka,bet jau su tokiom fainom emocijom skaito 4u.gif o skaitau Arundhaty Roy ''Mazmoziu dievas'' 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(katilina @ 2011 09 26, 01:08)
O "Pakeliui į Babadagą" man labai patiko. Daugiausia tuo, kad ji tokia netipiška kelionių knyga, žavi autoriaus potraukiu "užribiui", vietoms, kurios daugumai asocijuojasi tik su visiška nykuma, o jis ten sugeba atrasti daug gražių ir dėmesio vertų dalykų. Ir parašyta ji (bei išversta) gražiai ir gerai, tik turėjau ją labai atidžiai skaityti, nes vos tik mintys trumpam kur nukrypdavo, iškart "išsimušdavau iš vėžių". Ne kartą teko iš naujo skaityti kokią pastraipą. Man ši knyga iš tų atvejų, kur grožis slypi smulkmenose, daugumos dažnai visai nepastebimose.


Tik norėjau pagirti labai gražų ir tikslų katilinos atsiliepimą apie puikią knygą. (kaimynė iš gretimo skyrelio) smile.gif
Atsakyti