Sveiki,
noriu pasidalinti savo patirtimi, gal kažkuriems abejojantiems padės

Vaikystėje dažnai sirgdavau pūlinga angina. Bet paauglystėje ji dingo. Gal ir pasirodydavo kokį kartą į pora metų, bet nesureikšmindavau. Prieš 7 metus teko važiuoti padirbėti vienoje parodoje Vokietijoje. Išskridau su perštinčia gerkle. Kitą dieną skausmas tik stiprėjo, kilo temperatūra. Neturėjau su savim jokų vaistų. Dienos pabaigoje skausmas buvo nepakeliamas, temperatūra virš 39. Ir blogiausia, kad taip skaudėjo, kad net negalėjau prakalbėti. Iškvietė gydytoją - konstatavo pūlingą anginą ir liepė gulėt lovoje su antibiotikais.
Dabar nepamenu, kiek dienų aš tuos antibiotikus gėriau, bet pasveikau. Tik turbūt ne iki galo. Nes nuo tada pradėjau pūlinga angina sirgti 2-4 kartus per metus. Bet sirgimas kartais trukdavo tik pora dienų. Atrodo net niekur nepašaldavau, bet staiga pradėdavo perštėti gerklė, iš karto matydavau pūlinukus. Skalaudavau su druska ir šalavijais ir per pora dienų praeidavo. dažnai net temperatūra nekildavo. Ir bjauriausia, kad vasarą irgi tas pats būdavo.
Pernai, kai eilinį kartą liepos mėnesį vėl atsitiko tas pats, nebeiškenčiau, paprašiau savo šeimos daktarės siuntimo ir nukeliavau konsultacijai į Santariškių polikliniką. Papasakojau viską kaip man būna, pažiūrėjo daktarė - sako nebus pas tave lėtinės anginos, greičiausiai koks nors virusas. Beje, dar prieš metus dariausi tepinėlį, ieškojau stafilokoko, bet neradau. kažkaip net nežinojau, ką galvoti, nes daktarė kaip ir neatsakė, kodėl aš taip dažnai sergu. Bet poto, ji sako: ateik dar kai ką padarysiu. Ir pabandė paspausti tonziles tais pagaliukais, su kuriais gerklę žiūri. Na ir pasirodė ten visas grožis...tada jau daktarė pati pasakė, kad taip, laikas pjaut lauk...
Užsirašiau operacijai ir rudenį išsipjoviau tonziles. Buvau pasirįžus operuotis su bendra nejautra, bet taip gavosi, kad neužteko tą dieną daktarų

Na ir mane įkalbėjo pjautis su vietine nejautra. Ilgai įkalbinėt nereikėjo, nes nelabai norėjau iš tikro pilnos nejautros, kadangi vieną esu turėjus ir žinau, kaip tai paveikia smegenis. Nors buvo baisoka, bet nuėjau. Na ir ką - likau patenkinta. Operacija truko 15 minučių, man nereikėjo atsigavinėt po narkozės. Toje pačioje palatoje gulėjo dvi merginos, kurias tuo pat metu išoperavo su pilna nejautra. Ir jos jautėsi daug blogiau. Aš jau tą pačią dieną strikinėjau ant lovos, o kitą dieną jau valgiau

O jos visą dieną dar atsigaudinėjo po narkozės. Taip kad nesigailiu sutikus operuotis su vietine nejautra. Tos 15 min labai greitai praeina
Beje, anksčiau kartais jausdavau širdies dyglius neaiškius, nors kardiograma visada buvo gera. Dabar jau jų nebejaučiu
Taip kad manau, jeigu jus šita bėda kankina, pasirįžkit ir pašalinkit jas. Vistiek, suaugusiam žmogui tonzilės jau praktiškai jokio vaidmens neatlieka. Aš va visą žiemą visai nesirgau. Todėl esu labai patenkinta, kad išsioperavau