Aš nuo mažens sirgdavau pūliuojančia angina. Tėvai taip pat nevedė operuoti. Kai jau pačiai nusibodo vien vaistus gerti (nes į metus kelis kartus sirgdavau) - tai paprašiau daktarės, kad duotų siuntimą operuotis.
Visa tai buvo prieš 11 metų (tada man buvau 17 m.). Man pjovė viską, nieko nepaliko (esu girdėjusi, kad kitiem neviską išpjauna) - tai kai pirmą kartą įkvėpiau po narkozės - išsigandau. Toks jausmas, lyg oras tiesiai į plaučius patenka, jaučiau kaip oras keliauja mano gerkle. To jausmo niekada nepamiršiu. Per tuos 11 metų angina buvo man gal kokius 2 kartus - maximum. Bet jau daug lengviau ir greičiau ji praėjo. Labai patenkinta operacija, kad ją pasidariau.
Po operacijos tik žandikaulį skaudėjo kurį laiką ir jei labai žiovaudavau - kurį laiką žandikaulis lyg "užsirakindavo"

Bet tas praėjo

O čia apsilankiau, nes mano vaikas paveldėjo mano ligas - adenoidus ir pūliuojančią anginą

Jam 5 metukai ir galvoju jau apie operaciją, nes jau antra diena su 39.7 vaikas. Temp. nukrenta ir vėl kyla

Nenoriu, kad vaikas tiek sirgtų, kiek sirgdavau pati...
Papildyta:
QUOTE(mel@nija @ 2012 06 21, 15:48)
nezinau negi vieninte operacija iseitis?ar jums taip buvo?
Aš tai vienareikšmiškai tik UŽ operaciją. Nieko baisaus. O paskui tik džiaugsitės, kad anksčiau nesidarėte...
Tik nežinau kaip db tos operacijos daromos... Man buvo pilna narkozė, parą laiko miegojau. Bet paskui man nereikėjo jokių nuskausminamų. Negėriau jokių vaistų. Antrą dieną jau išsiprašiau namo, nes buvo savaitgalis, vasara, klinika buvo tuščia - nenorėjau viena būti. Viskas buvo gerai, jokių komplikacijų nebuvo.
O dabar esu girdėjusi, kad operuoja be narkozės, bendra nejautra. Ar tikrai?
Gal kas operavote mažus vaikus - kaip jiems pooperacinis periodas?