QUOTE(bulkute @ 2011 10 13, 15:03)
Kur jusu tolerancija intelektualiosios merginos, svarbu kiekvienas sirdziai mielu dalyku randa cia.
QUOTE(Alexia @ 2011 10 13, 19:15)
O, kaip gerai, kad kažkas prabilo ta tema, nes kaltę jausdavau, kad nepasveikinu ar į susitikimus neinu. Man gėlytės netrukdo (ir iš kur jūs tokių gražių paveiksliukų randat ?

)
QUOTE(Helianta @ 2011 10 13, 20:05)
Man tai tie sveikinimai netrukdo, smagu ir pačiai (jei turiu laiko) paieškoti kokio knyginio paveiksliuko.
Na nebent pas ką nors laaabai lėtas internetas, tai tada tie pora puslapių su sveikinimais gal ir gali kliūti. Kitaip - labai nesunku juos perversti
O aš dabar pagalvojau, kad tomis dienoms, kai gėlytės pasipila, įlindus į temą kažkaip jau ir nepatogu apie knygas kalbėt...Ypač jei esi iš tų "atžagaruolių"(

), kurios gimtadienių neseka, ir sveikinimais neužsiima..
Šiaip tos gėlės nei erzina, nei trukdo, bet jau tą dieną kai gėlytės, negi čia imsi kaip Pilypas iš kanapių apie knygas pradėsi kalbėt

Gi vis gi stengiamės būt tolerantiški
Todėl taip jau yra šitoj temoj-gėlės kartais ima ir okupuoja knygų erdvę ir laiką.....
Papildyta:
QUOTE(Alexia @ 2011 10 13, 19:15)
Aš beja, skaitau juodai-baltą Stambulą.
Man prasišviečia pro tą pilkumą toks gerumas kažkoks. Neprimena jums Pamuko miestas Vilniaus, ypač Gavelio, Kunčino arba tokio, koks jis buvo prieš 20 metų ? Pernai lapkritį vakarais klajojau po "neeuropasąjunginį" Zagrebą, pasijutau kaip nublokšta keliolika metų atgal. Apleista, drėgna, niūru, tačiau kartu ir jauku. Kažkokia mistika, gal nostalgija.
Man irgi tą knygą skaitant buvo apėmus vaikystės, senų laikų nostalgija..Ir tikrai, rodos nuotraukos mums labai tolimo miesto, bet nuotaika panaši kaip ir mūsų laikų senamiesčių, tų mažų varganų gatvelių..Jausmas tarsi esi ten buvęs..
Mane šita knyga visų pirma užbūrė tom nuotraukom..