Ateinu su keliais atsiliepimais apie knygas
Kertesz Imre "Be likimo"
Nuoroda apie knygąĮpusėjus skaityti knygą buvau priversta googlint'i ar tai yra 'grynai' grožinė literatūra ar tai yra ir autobiografinė knyga. Pirmas įspūdis - ši knyga nustebino. Nors tik knygos pabaigoje buvo leista suvokti kokia išties baisi autoriaus gyvenimo patirtis, kokios kančios praeitos, bet skaityti šią knygą buvo ..kaip čia tiksliau pasakyt...gal tiktų žodis 'lengva'..daug ironijos (net sunkiai suvokiama kad saviironija gali paimti viršų prieš visų pirma gailestį sau ir apgailestavimą dėl tokio baisaus likimo dar vaikui) ir daug visiško paprastumo. Apie baisiausius dalykus kalbama taip, lyg kalbėtume apie eilinę stovyklą, o ne koncentracijos laderį..visi žiaurumai aprašyti kaip neišvengiami, kaip suprantami 'tokiomis sąlygomis'. Ilgai galvojau (ir vis retsykiais tebegalvoju) apie tą knygoje jaučiamą žmogaus minčių apie patirtus išgyvenimus naivumą..kaip nuo pradžios iki pabaigos žmogus dar bandė savo mintyse rasti pateisinimą viskam ką patyręs..lyg savipaguoda bandant neišprotėti.
Guillame Musso"Ar būsi ten?"
Nuoroda apie knygąLabai patiko kaip laisvalaikio, t.y. pailsėti nuo sunkių minčių leidusi, knyga. Daug veiksmo, visai įdomi tema ir pakankamai gyvenimiška (nežiūrint į pačia 'keliavimo laiku' tematiką). Bet įspūdį paliko neblogą, manau ji man įsimins, nors ir kažką labai daug apie ją parašyti man neišeis
Jaroslavas Melnikas "Pasaulio pabaiga"
Nuoroda apie knygąLabai patiko šio autoriaus "Rojalio kambarys", bet antroji skaityta knyga taip nebesužavėjo...Jaučiuosi supratusi kas norėta pasakyti šia knyga, bet ji man buvo per slogi, per sunki. Vargino ne pati tema, bet būtent tas menamas pasaulis kuriamas žmogaus psichikoje. Ypatingai sunku buvo atsitokėti perskaičius "Šiukšlių vamzdį" (kas vengiate knygų apie vaikų 'kankinimus', praleiskite bent šią priešpaskutinę apysaką)..negaliu autoriui už ją atleisti...taip būtų tiksliausia pasakyti. Ir aš visai nenorėjau to perskaityti, nors parašyta tiesa..Šiaip visos apysakos ir apsakymai stiprūs, priverčiantys apie daug ką susimąstyti..apie meilę ir apie 'dieviškumą'..iliuziją ir realybę. Stipri, bet ir ypatingai sukrečianti knyga - tiesiog nežinau ar man to reikėjo...
Lene Kaaberbol & Agnete Friis "Berniukas lagamine"
Nuoroda apie knygąKai pradėjau skaityti, labai gailėjausi kam išvis ėmiau
Aš turbūt greit irgi stosiu į tas gretas, kai nebeskaitysiu knygų apie vaikus, patiriančius kančias išgyvenimus ir skriaudą..Ši knyga mane fiziškai pykino, gal kad turiu to paties amžiaus sūnų kaip aprašomas berniukas ir itin išgyvenau visą jo istoriją. Skaitydama aš tikrai jausmų požiūriu kentėjau ir realiai išgyvenau, tad gal kas ir palaikys šį faktą knygos privalumu. Kaip detektyvas - per silpnas, kaip veiksmo knyga/trileris - lyg rašytojo fukso bandymas (kas turbūt ir yra tiesa). Siužetas nuspėjamas, bet nors tiek esu laiminga, kad viskas greit ir labai gerai baigėsi. Priešingu atveju šiai knygai rašyčiau riebų minusą ir būčiau gailėjusis, kad skaičiau. Anglų kalba pateikiami dialogai - su gramatinėmis klaidomis (kiek man leidžia suvokti mano neprofesionalios anglų kalbos žinios)Anthony Capella "Vedybų karininkas"
Nuoroda apie knygąMyliu Italiją
Jei aš kažkada kažkur gyvenau, tai arba Italijoje, arba Pietų Prancūzijoje...na, gal dar galėjau gyventi Vokietijoje 
Smagi ir įdomi knyga, net atleidžiu tą faktą, kad karo metu, ties fronto linija numestas parašiutu pas partizanę mylimąją, karininkas iš kišenės išsitraukia....prezervatyvą! Vienintelis knygos trūkumas - seksą galėjo palikti daugiau nuspėjamu. Nesu davatka, bet kaip mane erzina šiuolaikiškumas, kai rašoma apie seksą 1944-aisiais
Bet šiaip emocionali, gurmaniška knyga...knyga, kurioje daug meilės gyvenimui, maistui, žmonėms
Man patiko, nepaisant noro pakritikuoti 
Ir skaitydama visąlaik įsivaizdavau kaip skanu ir kaip norėčiau paragauti...tiesiog jutau tą maisto skonį ir gyvai įsivaizdavau Liviją su Džeimsu Pvz. išsirašiau tokią citatą, kuri labai visai neblogai apibūdina viso kūrinio aurą:
"Mėgstamiausias Livijos mokymo būdas buvo sakyti iš mamos išmoktas patarles apie maistą. Pavyzdžiui, ji mėgdavo kartoti: salotoms pagaminti reikia keturių vyrų - bepročio, išminčiaus, šykštuolio ir išlaidūno.
- Ką tai reiškia?- paklausė nustebęs Džeimsas.
-Tai reiškia, kad norint gerai išmaišyti, reikia bepročio.-Livija ėmė energingai maišyti produktus pirštais.-Išminčiaus reikia, kad įdėtum reikiamą kiekį druskos. Šykštuolio reikia actui įpilti.-Livija įlašino kelis lašelius acto.-Aliejui reikia išlaidūno, nes pats negali sau leisti eikvoti daug gero aliejaus.
Jis taip pat sužinojo, kad šparagai ir grybai moko virėją nuolankumo, kad reikia mokėti išsirinkti ožkos pieną, avies rikotą, karvės sūrį. Kiaušiniams iškepti būtina sėkmė ir laimingas atsitiktinumas." ir t.t.
