Na, aš ilgai kaupiausi, kad parašyčiau savo atsiliepimą apie šią įstaigą, tai surašiau šiokį tokį įspūdžių kratinį.
1. Apie gimdymą
Su niekuo iš anksto nebuvau susitarusi.
Visų pirma, nustebino skubinimas gimdyti, tikėjausi daugiau natūralumo (iš dalies dėl to pasirinkau šią įstaigą, o ne AK). Na, gal miegoti personalui norėjosi (berods buvau tuo metu vienintelė gimdyvė), o čia mat gimdyti ant nakties atvažiavo (atvažiavau 21.30 su 6-7 cm atsidarymu). Budintis gydytojas pervertė mano dokumentus, pasiteiravo "o tai čia joks gydytojas pas jus neatvažiuos?" ir atrodė nepatenkintas, kad noriu gimdyti pas jį, budintį. Gimdžiau laikinoje gimdykloje, tad su tuo susijusių detalių neberašysiu, nebeaktualu. Tik viena nemaloni "smulkmena" - ant gimdymo lovos patiesta paklodė buvo kraštelyje ištepta šviežiu krauju (šviežiu, ne po skalbimo likusi dėmė), bet skaudėjo taip stipriai, kad neturėjau jėgų skųstis.
Gimdymo pradžioje primygtinai įsiūlė nuleisti vandenis, kad viskas greičiau vyktų. Gimdymo metu daugybę kartų skausmingai apžiūrinėjo ir plėtė kaklelį nuo pat pirmųjų valandų gimdykloje, nors, kaip sakiau, atvažiavau su 6-7 cm, ir gimdykloje dar buvau gal tik valandą, vaiko širdis dirbo normaliai. Vėliau mano gydytoja pakomentavo, kad toks kišimasis į gimdymo procesą visiškai nereikalingas ir nesuprantamas (pirmą vaiką pagimdžiau per 4.5 val. nuo atėjimo į gimdyklą, taigi visai neilgai).
Per sąrėmius beveik visiškai neleido vaikščioti, nors mažiausiai man skaudėjo stovint, pasilenkus į priekį. Leido pavaikščioti tik apie 15 min. per visą gimdymą. Nieko neaiškino, kodėl nori laikyti mane "pririšę", nors pagal aparatą pati mačiau, kad vaiko širdis dirba normaliai, su reikalingomis akceleracijomis. Jokių vaistų tuo metu man nelašino. Sakiau, kad gulint baisiai skauda nugarą ir labai išvargau nuo to skausmo... Susilaukiau tik ironiškų komentarų apie tai, kad lankiau Šemetos kursus, "taigi baigusi toooookią mokyklą, kaip čia nemoki gimdyti" (nors į tuos kursus ėjome akiračio praplėtimui, nekėliau jokių reikalavimų pagal Šemetą, apskritai nieko "madingo" nereikalavau, norėjau sėkmingai pagimdyti sveiką vaiką ir tiek).
Nesulaukiau pagalbos ir patarimų, kaip sulaikyti per ankstyvą norą stumti (kai vaikščioti neleidžia), kaip kuriuo momentu kvėpuoti (be abejo, kad tuo domėjausi ir mokiausi, bet per pirmą gimdymą, kai gimdai be nuskausminimo, nesunku pasimesti ir "pamiršti", personalas turėtų tai suprasti).
Per stūmimą pastatė lašinę su skatinamaisiais, kurie visiškai neveikė, tada pradėjo moralizuoti, kad aš blogai gimdau. Paskui patys pamatė, kad ta jų lašinė nelaša, kažkas užlinkę...
Žodžiu, vidury nakties ten gimdydama jaučiausi klaikiai nesaugiai, bijojau dėl savo ir vaiko gyvybės, personalas kažką šnibždėjosi tarpusavy apie tai, kad vaiko galva blogai įsistačiusi ar dar kas nors, o man mano ir vaikelio būklės nesiteikė pakomentuoti.
Nelaukė, kol užgims placenta, pavarė dar skatinamųjų ir traukė...
Aišku, man jau viskas buvo nesvarbu, nes ant krūtinės gulėjo sveikas vaikelis. Džiaugiuosi, kad leido jį išlaikyti man ant krūtinės net ilgiau nei dvi valandas (nors iškart po gimdymo ir nepadėjo, nusinešė už kelių metrų neonatologės apžiūrai, atgavau gal po 5 min.).
2. Po gimdymo
Pirma, dėl prastos mano medicininės priežiūros. Nenoriu plėstis į asmeniškas medicinines smulkmenas šioje temoje, bet man VGN pasirodė kažkoks "akmens amžius". Vėliau mano gydytoja pakomentavo, kad jų veiksmai su manimi po gimdymo iš medicininės pusės buvo neleistini. Išrašymo metu buvau rutiniškai apmozota "zelionke" ir, nepaisant nusiskundimų dėl sveikatos, parašyta "pogimdyminis laikotarpis be komplikacijų". Tas jų "be komplikacijų" iškentėjau namie tik dvi savaites, vėliau teko savo sąskaita gydytis beprasidedantį gimdos uždegimą (palikta placentos) ir apžiūrų metu ar siuvant įneštą infekciją žarnyno lazdelėmis (dariausi pasėlį).
Antra, dėl neva naujagimiui palankios ligoninės. Žindyti teko mokytis savo jėgomis, prižiūrint vyrui

Atsimenu, kad pirmą dieną kažkas į palatą įkišęs galvą paklausė "pieno yra?", atsakiau, kad yra, galva dingo... Nė karto net nepažiūrėjo, ar teisingai dedu vaiką prie krūties, neapžiūrėjo krūtų (kurios tame etape jau buvo nugraužtos

, bet tiek to, turbūt dauguma nuo to pradedam). Palatoje radau atšviestą bukletėlį apie kūdikio žindymą, taip sakant, punktas dėl informacijos apie žindymą ligoninėje formaliai įvykdytas.
Trečia, aišku, ne viskas blogai, palatos sąlygos visiškai tenkino (ėmėm vienvietę, nakvojom su vyru), maistas man pasirodė netgi skanus, bendruose dušuose tikrai gerai palaikoma švara (vos spėdavau išeiti, o jau matydavau, kad ateina sutvarkyti). Norėtųsi paprašyti, kad tualetuose ar prie bide būtų įrengtos rankenos pasilaikyti (kaip neįgaliesiems), nes ne visoms po gimdymo lengva. Dušuose gerai būtų įrengti lentynėlę (sausoje vietoje, ne tik pačioje dušo "kabinoje"), nes natūralu, kad į dušą atsineši higienos priemonių ir reikmenų, o susidėti nėra kur, ant žemės nesinori...
Išvada - antrą kartą ten negimdysiu. Kur gimdysiu, nežinau, nes VGN rinkausi dėl įsivaizduojamo "natūralumo", kurio nebuvo, ir dėl tos pačios priežasties bijojau rinktis AK. Labai džiaugiuosi už visas, kurios nesitarusios "pataiko" ant puikių gydytojų ir akušerių, o manieji, panašu, tiesiog labai norėjo naktį eiti miegoti, o aš sugrioviau planus.