Vilniaus gimdymo namai - VGN

Sveikos merginos mano gimdymas nusimato birzelio gale, gal galit patarti man imti labiau plonus rubelius kudikeliui ar visokiu? taip pat dar domina ar jus emete buteliuka ir misinuka? jei kartais nepavyktu maitinti pacioms?

nereikia nusiteikti, kad nepavyks Su pirmaja neemiau jokiu buteliuku, misinuku, nieko ir nereikejo blogiausiu atveju gi atves vyras
o del rubeliu tai as isideciau visokiu.. siaip palatose pakankamai silta buna.

Kad zinokit mes gyvenam toli nuo Vilniaus,tiksliau apie 130km, tai nelabai man vyras lakstys ten kazko imti, todel ir domiuosi ka butinai pasiimti,nes i namus jau nebus galimybes sulakstyti.

Turite suprasti viena paprasta dalyka, kad pienukas randasi ne iskart pagimdzius. Dazniausiai trecia-ketvirta para. (Kalbu apie tikra piena)
Pirmom parom kudikiui uztenka labaaaai nedidelio kiekio priespienio. Kuris labai riebus, jo kiekvienas lasas yra be galo svarbus naujagimio imunitetui!
Naturalu, kad abejojate del maitinimo, jeigu tai Jums nauja, esat pirmakarte mama. Bet prisiminkite stai ka- jeigu mama labaaaai nori maitinti, ji ir maitins"
O tie "MANAU, kad pas mane mazai pieno", "mazius neramus, vadinasi jam per mazai pieno" ir t.t.. ir t.t.. Tai tikrai nepadeda rastis pienukui.
PADEDA geros emocijos ir nusiteikimas, kad Dievulis papukus dave man ne vien del vyro Bus pieno, ir ne kitaip
Va, nestukes, sita prisiminkite ir visa kita bus liuks

Is asmenines patirties. Lankiau zindymo kursus (trukme 2sav.). O praktiskai, laikydama sunu, supratau, kad tie kursai ikale i galva si supratima, kad maitinsiu, kitaip nebus. Visa kita atejo su praktika

Wetriuke, mano antroji dukryte birzelinuke, tai rengiau gimusia: marskinukais ar bodziuku ilgarankoviu, kombinzoneliu (pirmas frotinukas buvo, turejau ir Lindexo medvilniniu) ar sliauztuku, ir dar frotinuka megztuka turejau, kartais reikejo, aisku dar vilnones kojinytes ir medvilnine kepurele, parvaziavimui frotinuke turejau, per karsta nebuvo...Parsivezem dar i kaldryte suvyniota.

Del misinuku, tai as nesivesiu, nusiteikus prisaukineti pienuka pirmas 4 paras, jos tikrai sunkios buna, bent man, nors veliau jau pieno upes buvo, bet pirmas 4 paras kiara laika vaikuti ant papuko laikiau, su akuseriu pagalba, nieko daug nebego, ir tikrai truko pirma para bent sunui, pirmagimiui, nes labai verke, gavo gal 40 ml misinio ligoninej (ties agimdziau ne vgn), bet nuo to man nieko nesumazejo, nes atkakliai laikiau prie papulio. MAn is viso ta zindymo pradzia ir [irmos paros sunkaiu nei gimdymas atrodo...Beje, kursus lankiau, knygu skaiciau, bet gyvai yra gyvai, nereikia tik bijoti klausti ir ikyreti maloniai

VGN irgi mišinuko iš taurelės duoda, bet turi paprašyti, nes pačios jos nepasiūlo (juk naujagimiui palanki ligoninė). Aišku, manykim, kad apsieisit be mišinuko

del misinuko galiu pasakyti, kad jei mato, kad jusu vaikutis meta svori ar blogai kraujo tyrimukai, tai tikrai skiriam misinuko, bent mum visai ne per senai del per daug kritusio svorio primaitinima dave

KAlbant apie ivairias baimes, kad vaikai bus 'prikisti' misinuku...As tai ypac is pirmojo gimdymo ir apskritai vaiku auginimo supratau, kad negalima tureti labai grieztu isankstiniu nusistatymu, ir galvoti, kad bus tik vienaip ir ne kitaip, nes tik sunkiau buna...Tikrai netikiu, kad daktaraoi specialiai kazka blogai darytu ar patartu, ziurima i kiekviena situacija individualiai...As buvau pirm a karta laaabai griezta, sakiau, jokiu epiduru, jokiu ciulptuku vaikui, net zadejau be pampiu auginti, bet kartais tenka keisti tuos isitikinimus. Dabar tai juokas ima, kad puse gimdymo pirmo prabijojau, kaip epiduras paveiks vaikeli, o be jo butu laaabai sunku, nes gimdymas buvo itin trumpas (iki 4 h), tai kaklelio pletimosi greitis toks, kad be nuskausminimo buciau laaabai issikankinus, o viska sbuvo kuo sauniausiai. Ciulptuka mano soskinukui irgi teko duoti po pros savaiciu, nes butu mums galvos sprogusios, vaikas tiek valge ir tiek pilvukas jam sprogo nuo pieno kiekio, o reikejo jam nusiraminti tiesiog tarpuose...NA ir daugube kitu dalyku, dabar tai is viso nusiteikus bet kam, jokiu isankstiniu nusotatu, nes vaikutis vaikuciui nelygus, situacija situacijai, pasitikiu medikais

Tikrai taip. Kuo daugiau išankstinių įsitikinimų, tuo sunkiau po to, kai nepavyksta jų laikytis. Aš irgi buvau nusistačius prieš epidūrą, prisiskaičius blogų dalykų. O pasirodė, kad pati pagimdyti negaliu, tai vat ir teko tas epidūras, po CP ilgai negavau leliuko, tai ir pieno trūko - teko prdžioj mišinuko duoti, kuris irgi buvo blogis Nr. 1, ir soskę kelis kartus daviau (bet maniškiui nepatiko - guma neužkiši ). O po to jautiesi blogiausia mama pasaulyje, nes tau sakė, kad pieno visos turi, kad pagimdyti visos gali ir t.t. O vat tau nepavyko. Svarbiausia - nusiteikti, kad viskas gerai, bet jeigu nebus taip kaip norėjai - nesigraužti

MAn tai butu labai idomu is girsti nuoseklu pasakojima, kaip buna cezario operacijos atveju, vsika taip labai smulkiai, kas po ko seka, koks jausmas buna, ar baisu, ar 'susvaigsti' po nuskausminimo, ar 'sviezia galva' buna, kada vaikuti duoda, kaip, kur vyras buna ir kada pamato ir t.t., kol kas maniske sedi, tai gali visko dar buti, buciau labai dekinga jei kuri nepatingetumete pasidalinti...

Man CP nebuvo planuotas, tai manau šiek tiek kitaip nei su planuotu. Epidūro aš nesidariau per gimdymą, bet pačioj pabaigoj paprašiau nuskausminamųjų, nes vaikelio galva niekaip neįsistatė, stumti man neleido, o laikyti, kai kaklelis 10 cm atsivėręs buvo sunku. Galų gale suėjo gal kokie 3 gydytojai (galva jau nelabai veikė po paros kankinimosi) ir nusprendė, kad aš nepagimdysiu, kad mano dubuo per siauras. Taip ir išvažiavom daryti CP, buvo žiauriai sunku nejudėti, kai darė epidūrą, nes man ištisai sarėmiai jau buvo, o nuskausminamųjų poveikis jau buvo praėjęs (bent jau taip atrodė), bet viskas praėjo puikiai, toks šaunus ir draugiškas anesteziologas buvo . Per patį CP aš nieko nejaučiau, nors girdėjau, kad kitos mamytės truputį jaučia. Gali būti, kad nebejaučiau, nes buvau gavus nuskausminamųjų, o gal bebandant natūraliai gimdyti buvau nusikankinus. Kaip mažiuką ištrauk pro kampą mačiau. Tik mažiuko aš labai ilgai negavau, gal dėl to, kad naktis buvo, o gal dėl to, kad aš pati jo nulaikyt nebūčiau galėjus, nes kažko ir rankos man buvo šiek tiek aptirpę, tai be savo mažiulėlio visą naktį nervinausi. Manau, kad jei planuoji CP, tai viskas truputį papraščiau - dar nejauti sąrėmių, esi stipresnė ir CP tau daro ne naktį, o dieną, tai ir vyras gali būti, o saviškį aš tik ryte pamačiau, kai visus lankytojus įleido. Mažiuką beje irgi tik po 13 val. gavau, tai manau, kad laabai ilgai, šiaip po CP tai bent po kokių 4 lyg ir atneša, nors šito tiksliai nežinau. Jei darys CP, tai būtinai prašyk kuo greičiau vaikelio, nes kitaip su pieneliu gali būti prastai.
Šiaip man VGN viskas patiko, visi buvo malonūs, tik nuvylė, kad vaikelio taip ilgai laukti reikėjo. Bet tiesiog viskas taip susiklostė.
O pats CP tai man pasirodė visai nebaisus.

Mano CP irgi buvo neplanuotas. Irgi suėjo gydytojų keletas ir nusprendė, kad vaikui taip bus geriau. Vandenys nubėgo apie 00:30 val, ligoninėj buvau apie 1:30-2 val. Prileido skatinamųjų, tada apie 8 ryto padarė epidūrą (irgi buvo sunku nejudėti per sąrėmius) ir 9 val nusprendė daryti CP, tai padidino epidūro kiekį ir ant operacinio stalo pririšo rankas kaip nukryžiuotojam O vyrui leido eiti iki operacinės, ten tokia STOP linija yra Tai kai traukė vaiką, jokio skausmo nejaučiau, bet jaučiau kaip traukia... toks jausmas keistas Tada jau pasigirdo iš karto galingas balselis ir man jį iš karto parodė tada nuvalė, pasvėrė, įvertino ir nunešė tėčiui parodyti. Tai operaciją baigė apie 11 val dienos, o vaiką atnešė tik kitą dieną... Nes pirmą dieną pooperacinėj palatoj laikė. Nesuprantu kaip Iš karto po operacijos gali grąžinti vaikelį jeigu pačiai nei atsisėsti, nei atsistoti, net ant šono apsiversti neišeina, tai kaip pasirūpinti vaikeliu? Juk visas pilvas prapjautas, gyva žaizda, tai kaip gali vaiką duoti iš karto? Mane ir dar vieną mamytę operavo vieną po kitos, tai nors CP darė mums dėl skirtingų priežasčių, bet abiems pooperacinė eiga buvo ta pati. kitą dieną pervežė į normalią palatą, kur atvežė vaiką. Bet vakare vėl paėmė ir atvežė tik ryte. Beje, kad parą vaiko nemaitinau jokių problemų su pienu nebuvo, juk viskas pradeda veikti tada, kai vaikas išjudina reikalus, o ir pirmą parą vaiko skrandukas būna vos 10 ml.
Ligoninėj laikė net šešias dienas, nes leido antibiotikus... Girdėjau, kad kitas paleidžia greičiau, nors man viskas buvo gerai ir gražiai gijo, bet va laikė ir mane ir kitą mamytę taip ilgai...
Patirtis 3,5 metų senumo, bet nemanau, kad ką labai pakeitė.