QUOTE(sukute @ 2013 02 14, 16:10)
As pirma savo vaikeli gimdziau gimdymo namuose, kurie turi palankios ligonines statusa, o antra gimdziau Mazylyje.
Mano gi patirtis buvo tokia, kad pirmu atveju man vaikelis tepagulejo ant krutines gal koki pusvalandi maximum, nes buvo pasakyta, kad atvaziuoja gimdyti moteris ir turim kuo greiciau atlaisvinti gimdykla.
Mazylyje su vaikeliu gimdykloje gulejom tris valandas.
Pirmu atveju vaikelis nemokejo normaliai zysti, o ir as, turbut, nemokejau taisyklingai paduoti, ko pasekoje buvo nugrauzta iki krauju. Sesutes nesivargino pamokinti, bet vis tiek liepe pastoviai vaika zindyti, kad tik jis nerektu, nors mate, koks buvo stovis... Palatos kaimynes vaikelio irgi niekaip neismokino paimti kruties, tik tiek, kad, kai si dave jaunutei sesutei ar akuserei i kisene, tai ateidavo bent ta priespieni nutraukt, nes paciai kaimynei niekaip nepavykdavo. O finale kaimyne vis tiek kvietesi zindymo specialiste, kuri irgi niekaip negalejo padeti, nes mergaite neeme kruties ir baigta
Mazylyje gimdykloje vaiku sesute paziurejo, ar iseina vaikeliui zysti, paskui palatoje irgi akusere stebejo, ar mudu su vaikeliu susitvarkom. Nezinau, ar todel, kad tai buvo antras jau vaikelis, bet bedu jokiu nebebuvo, nieko nenugrauze, viskas vyko sklandziai.
Del tu visu misinuku, ciulptuku ir buteliuku, tai taip, kaimynei butinai liepe priespieni girdyti svirkstuku, sauksteliu, ar is taureles, tai ji ir vargo. O va, kai atkele kita moteri i palata, kurios vaikelis gulejo po lempom, nes sirgo gelta, ir ateidavo sesutes pasiimti is mamos nutraukto pieno, tai pasakojo, kad, kai ji nuejo paziureti savo vaikelio, tai prie tu visu gulinciu po lempom vaikuciu, stovejo pastatyti buteliukai, is kuriu sekmingai juos ir pamaitindavo. Aisku, kas ten tures laiko cackintis, kai niekas nemato, su tais svirkstukais, ar taurelemis.
Taip, kad kartais ne viskas jau taip grazu, kaip yra garsiai deklaruojama. Plius, simta procentu esu isitikinusi, kad
viskas labai ir netgi labai priklauso nuo pasitaikiusio tomis dienomis personalo. O jo, visose ligoninese ir GN buna
visokio. Tikiu, kad daugeliui pirmuose GN, kuriuose gimdziau, buvo suteikta normali pagalba, kaip tikiu ir tomis, kurioms Mazylyje siule misinius ir nesistenge padet paciai zindyti...
Zodziu, mano nuomone, cia laimes dalykas, koks personalas tomis dienomis budes ir rupinsis gimdyve bei naujagimiu.
Su viskuo sutinku. Tiesa, galiu dar daugiau papasakoti, kadangi gulėjau 5 paras tai tikrai su visu personalu susipažinau ir tik viena tokia nelabai neonatologė buvo, apkūni, šviesoka, nu va ten tai neorganizuotumo pavyzdys
bet šiaip nėra kokia tais tik išsiblaškius. Tuo tarpu Fomkinienė-nepabijosiu paminėtis auksinio Gydytojo pavardės, tai norėčiau kad mano mama ar močiutė tokios būtų, įtarė infekciją mažiukei mano, trimai kas 6 val, tai po paros kažkur nepatingėqjo sulaukt atsakymo, jau gal 12nakties atskrido į palatą, ir sako žinot-VISKAS GERAI, pavojus praėjo, net apsikabinom... atrodo čia jos tas vaikelis ne mano, tokia nuoširdi
O pats gimdymas, čia aišku visoms visaip man buvo komplikacijų, nesiplėsiu tiek kad viskas buvo padaryta kas turėjo būt, personalas viską paaiškino, psichologinis palaikymas didžiulis, ir tikrai manau jei būčiau per tą suknistą CP nepradėjus kraujuot tai būtų ir vaikas padėtas ant pilvo, tikrai leistų (nors šiaip teigia kad nepraktikuoja to). O va po gimdymo-labiausiai nusivyliau ta akušere kuri vedė žindymo paskaitėles (Judita). Šalta kaip ledas... gerai kad tik dieną ir tebuvo. O per paskaitas kokia miela atrodė mmmm.... tuo tarpu kitos, 10balų, su juokučiais, su šypsenom, tiek reanimacijoj, tiek šiaip skyriuj, o kadangi aš buvau tokia vaikštanti anomalija (nukraujavus visa kaip popierius iš reanimacinės išsikaulinus į palatą ir drįstanti net nesvirduliuot iš silpnumo ir aplamai kažkodėl labai gerai besijaučianti) tai tikrai ir dėmesio skirdavo ir patarimų nepagailėdavo normaliai ir kaip mažytė žinda pažiūrėdavo, žodžiu sakė taip retai matę - pagal viską turėjau kokią savaitę bent gulėt be fazių o čia kaip niekur nieko ir dar kaifuoja. Tai va laukė jos kol man euforija baigsis ir sakė nesulaukė
jaučiausi tikrai kaip namie, jau nekalbu apie tai kad to ligoninei būdingo nė vaizdo nė kvapo nebuvo. Ir tikrai nė viena pamaina mišinuko nesiūlė... nes viskas buvo gerai. O va šalia palatoj moteris turėjo bėdų su žindymu tai griežtai gavo mišinio nes vaikui labai daug svorio nukrito-tai čia bet kur tas bus padaryta, draugė KGN tą patį gavo, nes yra kaip yra, kol susitvarkai tol reikia visokių priemonių. Labai svarbu kaip mokina žindymą su primaitinimu, kad taisyklingai tą darytum, beje su taurelėm irgi žais tik tada jei vaikutis gražiai geria, nespringsta. Kita draugė turėjo bėdų su plokkščiais speneliais tai irgi ir pientraukį davė ir mokė ištisai kaip vaikutį pridėt kaip prisižiūrėt kad nenugraužtų ir tt ir maitino ji po to sėkmingai iki kol vėl pastojo, 1,5 metų mažiui buvo. Žodžiu-gali ir nepasisekt kažkas su personalu bet reikia ir savo galva galvot, nepadėjo viena kvieti kitą, jų ten daug, reikia pakovot už save o ne laukt ko nors ir po to SM skųstis. O dėl vežimo į Klinikas... dėl to ir rinkausi šiuos GN nes jie turi naujagimių reanimaciją, taip kad tokia galimybė yra sumažinta maksimaliai, o nuo labai labai baisių komplikacijų-tai čia nesužinosi. Ir vien dėl tokios galimos baimės varyti į konvejerinę ligoninę visai nebuvo noro....
PS-kai gimdžiau mažę, 2011m, Mažylio GN buvo įvardyti kaip siekiantys NPL statuso. Labai tikiu kad gaus nes lyginant tarkim su II ligonine tai
