QUOTE(Ju' @ 2011 10 18, 15:50)
Na, ne viskas taip jau liūdna

Aišku, mūsų valstybėj vaiko gimimą galima prilygint stichinei nelaimei ir po antro šeimai skelbti bankrotą...
Statėm su paskola. Pinigai baigėsi, krizė prasidėjo, algos sumažėjo, kuras pabrango

(o mes tolokai nuo miesto). Šiaip tai dar neparduodam - dar ne visiškas bankrotas. Gal pensijoj prireiks būsto, kai vaikam buto be tėvų norėsis

. Be to dar yra šiek tiek medžiagos statyboms tęsti. Tik laiko trūksta. kadangi mes tolokai, tai po darbo neprivažinėsi. O dar lelius sau dėmesio reikalauja - ši vasara tam ir išėjo. O per tiek laiko ir įkvėpimas praėjo ir įkarštis atšalo. Taip jau yra su tom statybom - jei per metus neįveikei, tai truks visą gyvenimą. Taigi, vis seku šitą temą ir pati sau tyliai už jus visus pasidžiaugiu (labai jau nelietuviškas bruožas, reiks mamos paklaust ar koks genas neįsimaišė

). Ir įrengto namo viziją vis dar matau, nors ir labai miglotai.
oj kaip liūdna skaityti kad darbai sustojo ir entuziazmas išblėso. Vaiko gimimas daug ką pakeičia, visai kitaip viskas susidėlioja, darbai tada jau antram plane. Mano va antras jau pradėjo vaikščiot tik neseniai, tai va jau pradeda atsirasti daugiau laiko, atsiranda ir noro kažką daryt, o dar ir dirbu jau, o namuką pasistatėm irgi tolokai nuo miesto važynėt daug, bet stengiamės iš paskutiniųjų kažkaip apsilipdyt jį. Pinigai iki nulio kas mėn. išeina vos atlyginimų sulaukiam, bet taupant sukamės

Bet kas bebūtų tikrai nenorim parduot, jeigu ką butą parduosim, bet namuką pasiliksim

Sakau perdaug darbo savo ir vargo sukiši kad širdis leistų parduot

Manau kad jums irgi viskas bus gerai, paaugs vaikutis, sugrįši į darbą, susinormalizuos pajamos, kaip nors viskas susitvarkys. Kaip suprantu nedaug jau jums trūksta, tai manau tikrai viskas bus liuks