Man jau per daug...

Autore Jus konkreti artiste! Sakot kas gi manes nores su dviem serganciais vaikais?? Nebereikalo raset, kad nebuvot niekada niekam istikima... viskas pas jumis sukasi tik apie atsiprasant diedus Prie ko cia tie vaikai??? i grazia moteri vyrai ziuri ar ji su vaikais ar be vaiku, ar jie serga, ar ne. na tikrai nepykit, bet pati su kitu miegat kol vyras su vaikais sedi, poto keikiat vaikus giliai sirdyje, kad apskritai juos turit ir vaidinate didziausia gyvenime auka, kuri mat meiles nesurado atsipasau, bet kadangi forumas viesas, tai ir pasisakiau

Nepazistama, atsipeikėkite, jūs elgiatės kaip kalė.
tuctuojau nutraukite santykius su bendradarbiu. Geriausia tai ir darba pakeiskite. Tada galesite daugiau uzdirbti ir vaikams pasamdyti aukle. Tada jie jusu taip neuzknis ir vel galesit buti laiminga mamyte.
Vyras del jusu problemu nekaltas, tad nesitikekite, kad pakeitus vyra, jos is kart issispres.
Patikekite, ne jus pirma ir ne jus paskutine... Meile trunka 3 metus, rutina zudo, vaikai serga - bet daugumas moteru tai kazkaip istveria. Savo seima, savo meile puoselekite, branginkite, saugokite.

o viešpatėliau aukštielnykas

Aha, šiandien apstų tokių ir panašių "gerų patarimų bei pamastymų"

Oho kokiais žodžiais švaistomasi... Ar Tamsta , kartais ne Lukiškėse dirbat? Vien komandos ir kategoriški pasisakymai. Taip ir atrodo, kad virš galvos nimbas ir už nugaros sparneliai. O rankose- rimbas. Gyvenimas yra toks, koks yra. Kitą kartą net pati negali suprasti, kodėl tuo metu pasielgei taip, o ne kitaip. Svarbu, kad pripažistant savo klaidas, pripažint, kad į klaidas turi teisę ir kitas. Kas kažkam yra balta, kitam gali būti pilka. Ne veltui yra Tiesa ir Teisybė. Na, o temos autorei patariu pamąstyt gerai ir tik po to priimti sprendimus. Draugo pžadai ir yra tik pažadai,o gerais norais kelias į pragarą grįstas. Sau nišą, kur tik Jus pati būsit, būtina turėti- turiu omeny ir dvasine, ir realia prasme. Niekam nieko aukoti nereikia, nebent per Gerumo akcijas televizoriuje. Vyras irgi gali ir turi pabūti su vaikais. Susiderinkit, kada jis žiūri vaikus, o Jūs esat laisva. Kai turėsit laisvo laiko tik sau ir gerą darbą, kur Jus vertins, pasijusite visai kitaip.Tuomet galima bus svarstyti, ką toliau veikti. O dabar -mano nuomone-reikia palaukti.

Kaip as supratau tai tikrai nera tokia jau beviltiska situacija esate protinga darbsti moteris, studijuojate doktorantura, super, tik kur Jusu saviverte??? Esu konsultavusi moteris, kurios 20-30 metu sitaip gyvena ir anksciau ar veliau vistiek skiriasi. Prasideda smurtas dazniau ir pirmiausiai psichologinis o veliau ir fizinis. Vistiek Jums ateis ta diena kai taip nebenoresite gyventi, nes nejauciate gyvenimo dziaugsmo, noresis kazkada kazka keisti. Jums aisku atrodo kad mums lengva pasakyti skirkis, taciau as matau vienintele iseiti! Moterys palikamos su vaikais, be namu, be pajamu ir tai sugeba "atsistoti ant koju" dziaugiasi gyvenimu ir simtaprocentinai galiu teigti, kad visos sako, "kam as tiek laiko kentejau...", "jei buciau zinojusi, kad taip gerai, buciau senai palikusi...." ir pan. Moterys atsigauna, igauna pasitikejimo savimi, tampa stipresne, nes supranta kad niekas kitas nekovos uz jas kaip tik ji pati! Argi Jums taip pat reikia tokio spyrio ir susilaukti iki tiek, pasiekti toki santykiu dugna?
Rekomenduociau Jums kreiptis i NVO pas psichologus, i Kriziu centra koki ar i moteru draugija, Jus tikrai ne viena tokia, kitu isgirsta patirtis Jums pades atsimerkti. Taip pat galite paskaityti straipsniu yvairiu ar knygu apie pasitikejima savimi, kad pakeltu saviverte ir pagaliau pradetumete save myleti!!!

Nepamirskite, kazko pabaiga reiskia, kad atsivers nauja pradzia!

Sekmes!

Moterytės, truputį pavėlavote su savo "patarimais" - autorė kitose SM temose jau pasakojasi, kad pakeitė darbą, išsiskyrė su vyru ir dviem "senais" meilužiais, ir turi naują bendradarbį meilužį.

Skaičiau skaičiau visą temą ir tikėjaus laimingo, gražaus finalo, ir še Tau kad nori...kokios žinios čia tikrai buvo problema ne vaikuose, o vyruose..