Sveikutes, as is darbo birzos neseniai gryzau, sunervino juodai. Zodziu, atvaziavau paskirtu laiku, pralaukiau 20 min. prie kabineto, nes mano tarpininkes nebuvo, priiminejo kita. Tai ta kita atidare duris ir sako: ko jus cia laukiat, sakau jau 20 min. kaip laukiu eiles (pries mane iejo moteriske), kaip pradejo kriokt, kad jai pietus dabar, vos ne valkiojas cia visokios, byla mano isitrauke kaip trenke i stala, kokia stora byla, ka jus darot, kad darbo nesurandat. Ka jus sau galvojat, vos ne du metai kaip nedirbat, jauna, sveika ir dirbt neinat, kad invalidai nedirba tai suprantu ir t.t. Taip iseina, kad jaunos sirgt negali, ne papklause, o gal as kuom sergu. Tai abidna pasidare, lig as to darbo buciau ne neiskojus. Isejus ramiai palinkejau jai graziu, mielu pilku pelyciu mintyse, tikiuos ji ju bijo.
Ai dar pasiziurejo, kad vadyba baigus tai sako tos mokyklos mums tik bedarbius ruosia.
Tai kaip dabar tokios, ko nors paklausti, kad ne zodzio negali yterpti, per jos monologa.