Kai jau pradėjau gimdyti, t.y. stumti, gydytojas sako: stok dabar nestumk, o man nežinau kas užėjo, sakau "klausau ponas daktare", paskui jis sako, ateina sąrėmis, pasiruošk stumt, aš vėl sakau "klausau ponas daktare". Paskui vėl sako nestumk, aš vėl kaip sugedus plokštelė "klusau ponas daktare" Jeigu rimtai, tai aš nežinau kas man buvo užėję, kodėl aš taip sakiau. Daktaras pagalvojo kad aš juokauju ir sako: oho tu dar turi jėgų juokaut. Pasirodo aš tuo metu nei jėgų nei protelio jau nebeturėjau. Beje šitų savo malonių frazių nelabai prisimenu. Kitą dieną pats daktaras juokėsi, kad nekiekviena gimdyvė per gimdymą jį ponu vadina ir tokia paklusni būna, , paskui dar vyro klausiau ar tikrai taip buvo.
jo gerai cia
as tai kai gimdziau vyras i gimdima nespejo

o taip norejo

nuvede mane tonu vaikelio paklausyt ir prasidejo linksmybes

o maniskis gi is streso kad negriztu ne manes iskot ejo o parukyt uzsimane

tai kol ruke as pagimdziau
po visko jau sako jis man: ateinu i palata ibega sesele via tokia

sako sveikinu,turit dukryte

tai tas ir paliko stovet nesuprates sako gal palatas sumeise kur jau taip greit ta dukryte bus

ir leidosi vyrutis i zygi per akuserini manes su dukryte ieskot

ir rado