Aš esu irgi tokios nuomonės, kad pagal veislės kriterijus, aprašymus 100proc. sau katinuko neatsitaikysi, kadangi kad ir tos pačios veislės gyvūnai būna gan skirtingo būdo, su savais privalumais ir trūkumais., savotiškomis charakterio ydomis ar pliusais. Esu turėjusi nemažai kačių, daugiausia - paprastų naminių. Ir veislinį turėjome - Persų katiną. Pas giminaičius taip pat yra kačių, įvairiausių.

Galiu tik konstatuoti faktą, kad niekada negali žinoti, koks gyvūnas bus suaugęs. Pvz. mūsų turėtas Persų katinas buvo super meilus, be žmogaus jis niekur - valgydavom mes, ir katinas tupi ant kėdės prie stalo, miegam mes - ir katinas su mumis, jei Tv žiūri, tai ir katinas mums ant rankų susirangęs miegodavo. Mes jį "rankinuku" vadindavome.

Tačiau buvo ir vienas didelis minusas - būtent tie plaukai

Nesvarbu tai, kad namuose skraidė katino plaukai, bet dargi mudviems su broliu buvo pastovi alerginė sloga ir užtinusios akys, kol tasai katinas pas mus gyveno. Suradom mes jam naujus šeimininkus, kuriuose tas katinas pragyveno ilgus metus lepinamas ir mylimas. O paskui pas mus ėjo eilė paprastų naminių kačių, tai jų buvo visokio visokiausio charakterio. Niekad neužmiršim juodo katino, kuri vadinome Tušu, ir trispalvės katytės, kurios vardas buvo Murza..

Tai buvo vieni nuostabiausių katinų, kurie mums ilgam įsirėžė atmintin - buvo super katinai nepridirbę namuose jokių
škadų ir protingi, bei be galo meilūs. O turėjome kitų - ir tokių kurie turėjo madą šeimininkui iš pasalų griebt į kojas ir kąsti, pulti žmonės, nekentė vaikų, kiti dar namuose net suaugę būdami vertė namus, ant rankų nesileisdavo imami, kada norim mes, braižydavosi..
Pas tetą gyvena 12metų egzotė - irgi savotiško bjaurumo katė. Namie ji prieš šunis įvedusi savo tvarką, ir net prieš žmones. Gyvena sau kur nori -ar ant šaldytuvo miega, ar dar kur, na taip tiesiog kaip kokia gyva minkšta statulėlė, kurios nepaimsi ant rankų.
Pas vieną draugę yra Sibiro veislės katinas, piktas kaip velnias irgi

Svetimų nepripažįsta, nori paglostyti - kanda

Gyvena jis ten namuose kaip koks namų karalius irgi savą tvarką įvedęs
Na ir dar papasakočiau įvairiausių atvejų. Bet nėra ko plėstis, juk savaime suprantama, kad ir gyvūnų, kaip ir žmonių yra įvairiausio charakterio

Aš asmeniškai esu už Burmas, Kornvalio reksus, Birmos kates ir ir dar galbūt Britų trumpaplaukes

Man jos pagal aprašymą atitinka mano norimą katės būdą - noriu meilios, šeimininkui atsidavusios, protingos katės.

Bet niekada "nespjaunu" ir į namines kates, nes tarp tokių irgi gali atrasti savo "lobį"
pati dabar auginu rusų mėlynųjų mišrūniukę, ji turi pasiutimo to būdingo mėlyniukėms, kad ir suaugusi, vistiek šokinėja sienomis, su nagais "papuošinėja" užuolaidas ir t.t.

Bet ji yra katė, gyvūnas ir nebus kaip statulėlė. Manęs tiikrai klauso, auklėju. Ir myliu ją tokią, kokia ji yra.
Nors šitą katę, kai įsigijau visai mažutę. įsivaizdavau, kad bus super meili, man nuo kelių nenulips, bus labai prisirišusi prie manęs, bet taip toli gražu tikrai nėra. Ji paprasčiausiai yra gan savarankiška, ir bepaisanti tik savo norų

Tiesiog kiekvienam atitenkantis gyvūnas kaip loterija - niekad nežinai koks jis užaugs ir kaip elgsis jūsų namuose..