Is prisiminimu....gimde lietuve su arbau tai jis visa gimdyma filmavo, ir net medikam trukde, ale tokis istvirkes, i pute akis ir kamera susmeiges buvo....O kai gime sunus nusrende jog bus Abdula 
Is prisiminimu....gimde lietuve su arbau tai jis visa gimdyma filmavo, ir net medikam trukde, ale tokis istvirkes, i pute akis ir kamera susmeiges buvo....O kai gime sunus nusrende jog bus Abdula
QUOTE(Dailin @ 2006 04 02, 01:42)
Is prisiminimu....gimde lietuve su arbau tai jis visa gimdyma filmavo, ir net medikam trukde, ale tokis istvirkes, i pute akis ir kamera susmeiges buvo....O kai gime sunus nusrende jog bus Abdula Ka noreti is arabu?Dabar sedi arabas apsikabines keleta zmonu ir ziuri filmukus
Ir sunus Abdula aplinkui sau spiegdamas laksto
QUOTE(Dailin @ 2006 04 02, 01:42)
Is prisiminimu....gimde lietuve su arbau tai jis visa gimdyma filmavo, ir net medikam trukde, ale tokis istvirkes, i pute akis ir kamera susmeiges buvo....O kai gime sunus nusrende jog bus Abdula Jis ne dalyvavo gimdyme, o ziurejo.
manau, kad atsiliepia, ypac jei buvo blogi santykiai. mano vyras tikriausiai irgi stebejo gimdyma, nei dalyvavo. nes jis net nezinojo ka daryti. o man del to sunku buvo ir truko padrasinimo. ne visi gali dalyvauti ir suteikti moteriai moraliniu jegu 
Visai normaliai jauciames 
Man net nekilo mintis, kad aš galėčiau nedalyvauti gimdyme. Tiesa, nėštumo metu tai nuolat atrodė, kad gydytojai nuo manęs viską slepia, apžiūrose mano dalyvavimo nepageidauja...
Gimdymo metu tikrai daug padėjau: ir už rankos laikiau, ir prakaitą šluosčiau, ir masažą dariau, ir monitorius stebėjau bei gydytojus kviečiau (pasirodo ne be reikalo), ir kvėpavau kartu, ir net žmonos kojas į galą laikiau... Ir žmona man už tai (ir ne tik už tai) yra dėkinga.
Dalyvauti gimdyme nėra lengva, nes matai, kad žmonai skauda,
o realiai padėti nelabai gali! 
Tačiau tuo metu svarbu ne tiek fizinė, kiek moralinė parama.
Užtat nepakartojamas jausmas pamatyti lendančius kūdikiuko plaukučius, galvytę ir galų gale visą esybę-kūdikybę.
Mums gimė dvynukės ir tą jausmą išgyvenau dusyk! Nepakartojama! 
O dėl galimų "vaizdų",
tai nieko ten ypatingo nėra, kas turėtų sukrėsti ar atbaidyti, net kraujo ne upės teka... 
Jei kokią procedūrą atlieka gydytojai, tai vyrą "išprašo" (su tuo aš labiausiai negalėjau sutikti - tipo, ko aš nematęs; bet paliko praviras duris - man kažkaip ramiau, kai mačiau, kad žmoniškai elgiasi). Galbūt čia priklauso nuo žmogaus... 
Tiesa, nėštumo metu tai nuolat atrodė, kad gydytojai nuo manęs viską slepia, apžiūrose mano dalyvavimo nepageidauja... Gimdymo metu tikrai daug padėjau: ir už rankos laikiau, ir prakaitą šluosčiau, ir masažą dariau, ir monitorius stebėjau bei gydytojus kviečiau (pasirodo ne be reikalo), ir kvėpavau kartu, ir net žmonos kojas į galą laikiau... Ir žmona man už tai (ir ne tik už tai) yra dėkinga.
Dalyvauti gimdyme nėra lengva, nes matai, kad žmonai skauda,
o realiai padėti nelabai gali! Tačiau tuo metu svarbu ne tiek fizinė, kiek moralinė parama. Užtat nepakartojamas jausmas pamatyti lendančius kūdikiuko plaukučius, galvytę ir galų gale visą esybę-kūdikybę.
Mums gimė dvynukės ir tą jausmą išgyvenau dusyk! Nepakartojama! O dėl galimų "vaizdų",
tai nieko ten ypatingo nėra, kas turėtų sukrėsti ar atbaidyti, net kraujo ne upės teka... Jei kokią procedūrą atlieka gydytojai, tai vyrą "išprašo" (su tuo aš labiausiai negalėjau sutikti - tipo, ko aš nematęs; bet paliko praviras duris - man kažkaip ramiau, kai mačiau, kad žmoniškai elgiasi). Galbūt čia priklauso nuo žmogaus...
QUOTE(Atia @ 2006 04 04, 23:44)
klausimas TEVELIAMS - ne mamytems:
ar sudalyvavus gimdyme ir pamacius visa 'virtuve' neprapuola noras ta mamyte myleti taip, kaip anksciau - turiu minty, ar tai neatsiliepia seksualiniam potraukiui?????
ar sudalyvavus gimdyme ir pamacius visa 'virtuve' neprapuola noras ta mamyte myleti taip, kaip anksciau - turiu minty, ar tai neatsiliepia seksualiniam potraukiui?????
Mano santykis su zmona po gimdymo pagerejo, ir tapom daug artimesni.
Mano brangiausias dalyvavo abiejuose gimdymuose. Ruoštis nieko nesiruošėm, o jei ir būtume, manau užėjus gimdymui viskas išgaruotų iš galvos. Man užteko, kad jaučiau jo ranką savojoj, kad jis buvo šalia. Per antrą gimdymą vos spėjo atvažiuoti, ir tik pamačius jį įžengiant į gimdyklą nusiraminau. Nėra būtina norint dalyvaut būti supervyru ar supertėčiu. O vat dėl santykių lovoje, sakyčiau gimdymai dar labiau suartino mumis, bent jau jaučiasi iš jo pusės 
