Vyro dalyvavimas gimdyme

[quote=modulis,2007 07 25, 09:43]
a stai sugebu netgi sikna nusisluostyti vyro nepadedama, bet man buvo smagu, kad jis buvo salia per gimdyma..
WOW! kokia tu savarankiska! Ir net gi pasismaginai per gimdyma

Jūsų dar nepasodino? turtą jau atsikovojot? Oi pasodins...

Aš tai norėjau, kad vyras dalyvautų gimdyme. Per pirmą gimdymą taip jau atsitiko, kad neteko jam dalyvauti, nes buvo skubiai daromas cezario pjūvis, ir jis tuo metu net nežinojo, kad mane operuoja. O per antrąjį gimdymą dalyvavo, ir man morališkai tikrai saugiau kažkaip buvo, kai jis šalia sovėjo. Nors iš pradžių kai įėjo, tai visas perbalęs buvo.

O MB galvojo, kad gimdymas labai baisu.. Po visko sake, kad nieko ten baisaus ar tragisko...... jam toks ispudis susidare, kad ir pagimdyti nieko sunkaus

Va ir man taip buvo. Cia ir yra liudniausias vyro dalyvavimo gimdyme padarinys

O tai kodel liudnas padarinys? Ka tai keicia, jei gimdymas nera sunkus? Vyro poziuris kitoks?
Pas mus tai nieko nepakeite ir nemanau, kad butu pakeite, jei gimdymas butu buves sunkus..

mano eks sakydavo, kad tikrai nenoretu dalyvauti zmonos gimdyme. Atseit tada ji ,demistifikuojama', nebelieka kazkokios paslapties ir t.t. na zinote, vyrui jau per 30 meteliu, o moteri dar kaip mitologine butybe mato.

Jo yra tokiu tipu, drauges vyras irgi kazka apie paslapti murmejo, kai ji jam uzsimine apie dalyvavima, tipo nebeliks paslapties o mano pirmas tai isvis pasake, kad jis bijo kraujo ir dalyvaut atsisake, nors as laaaaabai norejau, juokingiausia sioje vietoje yra tai, kad jis ilga laika dirbo mesininku ir kapojo mesas, kraujai ten taskydavosi i visas puses ir jis vaiksciodavo kruvinu chalatu, bet matot gimdyme jis dalyvaut negalejo, oj dar prisiminiau, jis dar ir rasistas buvo, baisiai nemego visokiu "ciurku", bet kai ejo kalba apie gimdyma kartu, juos pirmu numeriu pavyzdziu pastate, tipo tu saliu zmones isvis neprisiartina prie gimdyviu. Kai jis atejo musu aplankyt gal 3ia diena, tai man toks svetimas pasirode, visiskas susvetimejimas ivyko per viena akimirka, issiskyrem kai vaikui buvo 1,5 metu, nebegalejau gyvent su svetimu zmogum. Greitai gimdo jo antroji, idomu idomu kaip gi ten bus, ale zinant, kad dabar jis ja visa nescia zadina, kad jo vaikui, musu bendras pas ji buna kartais, valgyt padarytu, paciam matot rankos is nekurios vietos auga ir jis negali dirbt tokiu darbu. Tfu tfu, man vyro nenoras dalyvauti kartu ir ieskojimas visokiu pateisinimu tik parodo ju bukuma, ju poziuri i daug gilesnius dalykus nei vien tik baimes.
Antras mano, nors ir daromas buvo planinis cezaris, dalyvavo kiek tik imanoma buvo, ligonineje kartu nakvojo ir vaiko i prieziuros skyriu neatidave, nors visos po operaciju juos ten palieka, maniskis visa laika vaiku rupinos, o ir aplink mane sokinejo kaip aplink karaliene, visos sesutes Vilniaus gimdymo namuose stebejos, sake tokio dar nemate, uz tai ir dabar gyvenam puikiai, vaikas tik dar labiau suartino, o ne isskyre.

As manau vyras turi dalyvauti visur su savo .

Pirmaji viena gimdziau-tai atrode viskas gerai,jokios pagalbos kaip ir nereikejo-susitvarkiau,bet kai per antraji gimdyma kartu vyras buvo - tik tada supratau kaip is tikro sunku buvo per pirmaji maniskis labai man padejo - ir seseles pavarineti ir gydytoja papyraginti ir po operacijos mazaja priziureti ir veik visa laika kol ligoninej buvom nuo musu nesitrauke(net ,,laistymo'' su draugais nereikejo )..uz tai jam esu labai dekinga

Is principo nieko nepakeite. Bet vis tiek kazkaip liudnoka pasidare - man pasirode, kad jis siek tiek nusivyle, kad visos gimdyma pateikia kaip kazkoki nerealiai dideli zygdarbi, o is tiesu taip nera.
Bet rezultate jis liko labai labai patenkintas, kad dalyvavo. Likau patenkinta ir as. Taip, kad rezultatas teigiamas.

MB dalyvavo,per visą tą procesą buvo perbales,o po kelių dienų pasakė,kad nieko čia baisaus.