Padėkos žodžiai tėveliams

Dėl senų lietuviškų tradicijų niekas nesiginčija.
Tuomet ir merginos tekėdavo nekaltos su rūtų vainikėliais ant galvų.

Dabar viskas kitaip.
Tik nedaugelis daro vestuves pagal senas lietuviškas tradicijas. Tad reikia atskirti tuos dalykus.

Tai zinoma, geriau visokiu svetimybiu prisirankioti O tradicijos dar tikrai nera tokios jau senos, mano mama visa vyro gimine apdovanojo, aisku tik ne savo rankdarbiais. Esu ir pati paaugle dalyvavusi tokiose dvieju dienu vestuvese, kur antra diena jaunoji gimines ir netgi gaspadines ir muzikantus apdovanojo. O dabar po vestuviu sakocio gabaliuka zmones drabanciom rankom deda. tai ka jau cia toliau kalbeti....

O visos lietuviskos tradicijos tokios jau mielos ir grazios?
Nu pagal tokia logika jau puokstes per vestuves mesti tikrai neturejot

as vis mastau, ka su tais zodziais teveliams daryti. zinau tik tiek, kad didele tikimybe, kad tu zodziu be asaru irgi nepasakysiu, sunkiai tvardausi. o asaru visai nenoriu.. bet mano tetis megsta tuos visokius zodziu sakymus per progas visokias, tai jis aisku tikesis kad mes ka pasakysim..
nzn nei ka daryt
patikeciau pirsliams ta pareiga, bet kazin ar nenusivils del to..

Gal kuri turite kokiu zodziu teveliams, tinkanciu, kai jaunieji gyvena toli nuo tevu...(kazka panasaus: nors ir esame toli, bet jus visada musu sirdyse... )
Esu girdejus labai graziu, bet konreciai atsiminti negaliu, o sudeti is savo galvos nelabai iseina...

Norime dekoti visiems bendrai, nes mano yra abu teveliai, o busimo vyro, tik mamyte (tetis mires)... tai, manau, kad neisskirsim kiekvieno atskirai, o kreipsimes : Brangus teveliai...

Sveikutes
noreciau jusu patarimo Kokius zodzius butu galima pasakyti teveliams iteikiant nuotraukas su remeliais? Aciukas

Sveikos busimos ir esamos nuotakos
ka patartumet tevams sakyti iteikiant angelo sparnus? nupirkom molinukus sparnus (kaip zvakide), ir galvojam kaip db susiet su kalba

su tais zodziu sakymais tai tikra beda, nemoku as tokiu dalyku mano pacios svente vasaros gale, o jau stresuoju, kaip ten tas "kalbas" reiks sakyt

Keliu temą į viršų
Reikia padėkos žodžių tėveliams

Google visagale tikrai galima rasti, tik reikia laiko ieskant. Siaip, galiu pasidalinti ka as radau cia, mamu forume ir guglej

Padėka

Už viską Tau, Likime, aš dėkoju:
Šiurkščių delnų lytėjimą, ar šypsnį svaigų...
Šermukšnio uogą aitrią, gulančią prie kojų,
Už širdgėlą, nebepavaldžią laikui…

Kai byra smėlis, vėjo saujom žarstomas,
Sustingsta lašas ilgesio, - neskubinki
Surinkt žvaigždžių, it klėties langą varstomą,
Rudens nakty, slapčia slapčia pabudinki.

Kol šalnos nepakando lapų šnaresio,
Voratinkly - trapi būtis kai supasi…
Išgirst, skaidrioj tyloj, garsai kaip tariasi,
Likime, Tavo, mano lūpose.

Todėl už viską, viską vis dėkoju.
Šiurkščių delnų lytėjimą, ar šypsnį svaigų...
Šermukšnio aitrią uogą, gulinčią prie kojų,
Už viską viską Tau šiandien dėkoju…
Kreipimasis į tėvus prašant palaiminimo
Be palaimos žodžių nepaliksiu namų,
Neperžengsiu slenksčio į lemtį.
Nereikia taip nieko, kaip žodžio Tėvų,
Kur gėrio galėsiu aš semtis:
Rasos tyro lašo gaivinti viltims
Ir saulės šviesos tiesti keliui,
Vaivorykštės juostų svaiginti mintims
Ir kartais suklupti ant kelių -
Priglusti prie žemės, klausytis minties -
Galbūt ji pajaus širdį geliant?
Kur širdgėla mano pažadins viltis
Ant Tėvo ir Motinos kelio…
Be palaimos žodžių nepaliksiu namų -
Ant sąžinės lauko prieš Tėvus suklumpu
Jaunosios zodziai Teveliams
Štai ir aš, tėveliai, ta pati jusų maža dukrytė,
Šiandien jau užaugus ir pasidabinus nuometu baltu.
Išeinu savų gyvenimo takelių minti
Su kitu svajonių kurti išeinu.

Kai buvau visai maža mergytė
Glausdavausi tiktai prie jusu stiprių pečių
Ir tikėjau, kad tik jus galit ligas manas nuvyti,
Išvaduoti nuo blogų, niūrų minčių.

Pamenat, tėveliai, mokėt slidinėti
Ir dar daug žaidimų įvairių?
Kaip sekėte man pasakas prieš miegą,
Ragindami nebijoti raganų, piktų baubų?

Leiskite, tėveliai, jums be galo padėkoti,
Leiskit darsyk apglėbti, pasakyti, kaip myliu
Ir žinokit, liksiu amžiams aš jūsų maža dukrytė
Nors baltai pasidabinus iš namų šiandieną išeinu.



..Greitai bėga laikas. Jūsų akyse prabėgo mūsų vaikystė, pauglystė, tapom savarankiški, suaugę ir gerai suprantame, jog jautresnės širdies už tėvų tikrai nėra. Kantriai skiepijote mūsų širdyse neapykantą blogiui, vedėte mus gėrio keliu, mokėte nepaklysti gyvenimo kryžkelėse.... Kad ir kur Jūs bebūtumėt, mus visada pasieks Jūsų begalinis ilgesys. Mes neleisime, kad Jūs gyventumėte amžinu laikimu. Visada Jūsų balsas pašauks į gimtąją pastogę. Kai pavargsite, mes užstosime Jus nuo gyvenimo audrų ir vėjų..... O dabar leiskt mums atsiremti į Jūsų pečius ir pasiruošti dideliam skrydžiui. Lai Jūsų akių žiburėliai tebus kelrode žvaigžde mūsų gyvenimo kely...

Ačiū tėveliai, už jaunystę mūsų,
Už polėkį, laimingąsias dienas,
Už meilę, kurią gavome iš jūsų,
Už viską viską iš širdies dėkojame mes.
Sakykit Tėveliai ,iš kur bėga meilės upės?
Iš Jūsų rankų ,lūpų, iš širdies?
Tik Jūs vieni paguodžiat mus suklupus,
Kada kiti pagiežos negailės.
Jūsų širdyse skaidriausieji šaltiniai
Mums gėrio, laimės ,džiaugsmo sklidini,
Į mūsų taurę pilate lyg vyną
Kai grįžtame sužvarbę iš toli.
Jūs delnai paglosto ir sušildo
Švelniai priglaudžia prie karštos širdies,
Išblaško nerimą, grąžina viltį,
Ir tiesia kelia musu ateities...

Tu-mano medžio šaknys,
Mokančios atsigaivinti žemės vandenio čiurkšle.
Tu- mano medžio šaknys, o mama- sula.
Tu- mano paukščio snapas,
Galintis iš laimės susikrauti lizdą po žydra žvaigžde.
Tu- mano paukščio snapas, o giesmė- mama.
Tu- mano vilko iltys,
Ginančios nuo priešo, sėlinančio su mintim pikta.
Tu- mano vilko iltys, letena- mama.
Tu- mano kelio kraštas,
Guodžiantis iš tolo, kai slenku likimo apkulta.
Tu -vienas kelio kraštas, kitas- mama.
Aš- kūrinys iš jausmo nulipdytas,
Nežinomų pasauliui skulptorių ranka,
Esu be galo laikina.
Ir tirpsta mano dienos laiko saujoj,
O aš vis vien laiminga, nes yra
Šešėlis medžio,
Paukštis laisvas,
Vilko kauksmas,
Kelio dulkės,
Kuriuos lyg kraitį man sukrovė tėtis įr mama.

Labai prasom Tikiuosi, kad padejau. Siaip, tai svarbiausia, kad zodziai butu is sirdies JAuciu, kad bus sunku man su tom padekom,mano akys randasi slapioj vietoj

Vaje, vos neapsiašarojau beskaitydama, kaip gražu būtų ką tais išmokti mintinai, bet aš labai abejoju ar neapsiverkiant man bent perskaityt išeitų