QUOTE(Helianta @ 2011 11 05, 16:59)
Garcia YRA pavardė
Akivaizdu kad veltui aš tuos jo memuarus "kentėjau" jei net to neatsimenu. Nepaisant to prie kurios raidės jį knygynuose deda, netikiu kad kas nors "Garcia" vienareikšmiškai naudoja Markesui identifikuoti.
QUOTE(Masako @ 2011 11 05, 11:27)
o ką?
geriau knygas skaityčiau QUOTE(abiga @ 2011 11 05, 17:35)
Pradėjau S. Ebert "Pribuvėjos" seriją, kol kas knyga nėra labai sužavėjusi, bet įdomu sužinoti, kas bus toliau. Įdomu tas, kad veiksmas vyksta 1167 m. Vokietijoje. Autorė gana žiauriai tokio pobūdžio literatūrai elgiasi su pagrindine veikėja Marta, ir ypač, kad jai tik 14: turėjo bėgti iš savo kaimo, ją gal keliolika kartų kėsinosi išprievartauti, galiausiai išprievartavo didžiausi priešai, turėjo ištekėti už senio. O tai dar tik per pirmos dalies 200 puslapių, realybėj net ir tais laikais mergina turbūt būtų nusižudžius iš sielvarto ar išprotėjus 
aš daskaičiau iki jos prievartavimo ir nutariau, kad man užtenka žinių laidų... 
QUOTE(Skaitanti @ 2011 11 05, 20:30)
Laba,
Ačiū.
Kokia gėda, iš tikrųjų, atsimenu, kaip bibliotekoje ne per seniausiai ieškojau prie M, tikrai, buvau įsitikinusi, kad mačiau prie M, ir niekaip nesupratau, kur tos visos knygos dingo. Prie G paieškoti nedaėjo... 
O tikriausiai ir bibliotekininkės sužinojo, kad reikia perkelti prie G
Oi, taip ir lavinamės iki senatvės
-----------------------------
Ačiū.
Kokia gėda, iš tikrųjų, atsimenu, kaip bibliotekoje ne per seniausiai ieškojau prie M, tikrai, buvau įsitikinusi, kad mačiau prie M, ir niekaip nesupratau, kur tos visos knygos dingo. Prie G paieškoti nedaėjo...
O tikriausiai ir bibliotekininkės sužinojo, kad reikia perkelti prie G
Oi, taip ir lavinamės iki senatvės
-----------------------------
bibliotekose knygos dar dedamos ir pagal UDK. jį, kaip ir isbn turi kiekviena knyga. udk suteikiama tam tikroje vienoje institucijoje, kuri kartais ir uteikia nelabai logiškų udk "(konkretaus pavyzdžio nepasakysiu, bet yra buvę knkrečių atvejų, kai udk nelabai logiškas). taigi tą udk sudaro sritis - gamtos mokslai, grožinė, etc. literatūra ir rašytojo kodas su knygos kaip ir numeriu. tai va, nežinia, kam ta institucija priskyrė Markesą - Garsiai ar Markesui. namie ly jo nieko neturiu, viskas pas mamą,negaliu pažiūrėti. bet turinčios gat pažiūrėti udk. beje, skiringų leidimų jie gali skirtis
pvz., Kamiu ir Camus...
QUOTE(muminukas @ 2011 11 06, 11:14)
bibliotekose knygos dar dedamos ir pagal UDK. jį, kaip ir isbn turi kiekviena knyga. udk suteikiama tam tikroje vienoje institucijoje, kuri kartais ir uteikia nelabai logiškų udk "(konkretaus pavyzdžio nepasakysiu, bet yra buvę knkrečių atvejų, kai udk nelabai logiškas). taigi tą udk sudaro sritis - gamtos mokslai, grožinė, etc. literatūra ir rašytojo kodas su knygos kaip ir numeriu. tai va, nežinia, kam ta institucija priskyrė Markesą - Garsiai ar Markesui. namie ly jo nieko neturiu, viskas pas mamą,negaliu pažiūrėti. bet turinčios gat pažiūrėti udk. beje, skiringų leidimų jie gali skirtis pvz., Kamiu ir Camus...
pvz., Kamiu ir Camus...tiksliai, Ga
QUOTE(marakeš @ 2011 11 06, 10:34)
bijau suklaidinti, bet tas skaičiukas po Ga rodo, kelinta jo knyga išleidžiama Lietuvoje. skirtingi to paties romano leidimai irgi jau gaun kitą skaičiuką, jei nekystu
QUOTE(caralaite @ 2011 11 06, 09:37)
Akivaizdu kad veltui aš tuos jo memuarus "kentėjau" jei net to neatsimenu. Nepaisant to prie kurios raidės jį knygynuose deda, netikiu kad kas nors "Garcia" vienareikšmiškai naudoja Markesui identifikuoti.
Bet kai kalbama apie meilę ir demonus (mano atveju), tai tikrai sunku supainioti, kad čia kalbama apie kažkokį kitokį Garcią...
whatever, baiginėju Nekaltybės muziejų ir prisidedu prie tų, kurioms ta knyga pasirodė kiek per ištęsta... o pradžia taip patiko
sveikos.
Perskaičiau Vladimiro Nabokovo ,,Lolita''.
Knygoje pasakojama Humberto Humberto gyvenimo apkarpa, apimanti keletą metų. Sėdėdamas kalėjime jis pasakoja apie manija virtusią savo meilę dvylikametei mergaitei Doloresai, kurią jis vadina Lolita.
Knyga tikrai ne iš lengvųjų. Tai ne ta knyga, kurią perskaityčiau per vieną ar porą prisėdimų. Todėl tikrai buvo sunkoka ją skaityti po kitų, lengvo turinio knygų, kurias tiesiog suvalgydavau. Nors ši knyga ir buvo visai įdomi, bet skaitėsi netolygiai: jei pradžia patiko, tai į pabaigą jaučiau norą kuo greičiau užbaigti, nes ėmė nebepatikti. Jei žvelgtume į siužetą, tai nėra jis kažkuo ypatingas- toks yra rašymo stilius šioje knygoje. Tikrai graži, turtinga kalba. Nors skaičiau tik vertimą, bet numanau, kad originalas turėtų būti dar gražesnis. Toji kalba tikrai gali pakerėti, ji skaitytojui dar geriau perteikia jausmus, kuriuos jautė pagrindinis veikėjas ar jo mažoji nimfetė. Pamenu, prieš imdama knygą į rankas, maniau, kad knyga bus vulgari- bet to nerasite nė lašo (bent jau aš jo neradau)- viskas subtilu, ir, galiausiai, net galiu sakyti, kad fiziniai suartėjimai šioje knygoje nėra itin svarbūs, svarbiausia- jausmai, mintys, meilė.
Skaitydama vis susimąstydavau apie tam tikrus Humberto poelgius, apie tai, kaip jaučiasi Lolita. Kilo įvairūs, kontrastingi jausmai. Vyriškio noras būti su ja apėmė ne tik fizinį suartėjimą, bet ir buvimą šalia jos visą gyvenimą. Jis nenorėjo, kad mergaitė priklausytų kam nors kitam. Ir į pabaigą net ir patikėjau, kad jis iš tiesų ją mylėjo ir kad ji jam nebuvo eilinė nimfetė, kuri, vos pradėjusi bręsti, taps atstumianti.
Bet visgi nepasakyčiau, kad knyga sužavėjo ir pasirodė labai įdomi
Perskaičiau Vladimiro Nabokovo ,,Lolita''.
Knygoje pasakojama Humberto Humberto gyvenimo apkarpa, apimanti keletą metų. Sėdėdamas kalėjime jis pasakoja apie manija virtusią savo meilę dvylikametei mergaitei Doloresai, kurią jis vadina Lolita.
Knyga tikrai ne iš lengvųjų. Tai ne ta knyga, kurią perskaityčiau per vieną ar porą prisėdimų. Todėl tikrai buvo sunkoka ją skaityti po kitų, lengvo turinio knygų, kurias tiesiog suvalgydavau. Nors ši knyga ir buvo visai įdomi, bet skaitėsi netolygiai: jei pradžia patiko, tai į pabaigą jaučiau norą kuo greičiau užbaigti, nes ėmė nebepatikti. Jei žvelgtume į siužetą, tai nėra jis kažkuo ypatingas- toks yra rašymo stilius šioje knygoje. Tikrai graži, turtinga kalba. Nors skaičiau tik vertimą, bet numanau, kad originalas turėtų būti dar gražesnis. Toji kalba tikrai gali pakerėti, ji skaitytojui dar geriau perteikia jausmus, kuriuos jautė pagrindinis veikėjas ar jo mažoji nimfetė. Pamenu, prieš imdama knygą į rankas, maniau, kad knyga bus vulgari- bet to nerasite nė lašo (bent jau aš jo neradau)- viskas subtilu, ir, galiausiai, net galiu sakyti, kad fiziniai suartėjimai šioje knygoje nėra itin svarbūs, svarbiausia- jausmai, mintys, meilė.
Skaitydama vis susimąstydavau apie tam tikrus Humberto poelgius, apie tai, kaip jaučiasi Lolita. Kilo įvairūs, kontrastingi jausmai. Vyriškio noras būti su ja apėmė ne tik fizinį suartėjimą, bet ir buvimą šalia jos visą gyvenimą. Jis nenorėjo, kad mergaitė priklausytų kam nors kitam. Ir į pabaigą net ir patikėjau, kad jis iš tiesų ją mylėjo ir kad ji jam nebuvo eilinė nimfetė, kuri, vos pradėjusi bręsti, taps atstumianti.
Bet visgi nepasakyčiau, kad knyga sužavėjo ir pasirodė labai įdomi
QUOTE(_Night_ @ 2011 11 06, 15:19)
whatever, baiginėju Nekaltybės muziejų ir prisidedu prie tų, kurioms ta knyga pasirodė kiek per ištęsta... o pradžia taip patiko
man kaip tik atvirkstinis var. - pradzia per daug istesta pasirode, o nuo puses labai gerai jau buvo
galejau ir 1000 psl. suskaityt
Perskaičiau Arthur C. Clarke. Vaikystės pabaiga. Čia jau antra Klarko knyga, po 2001 metų kosminės odisėjos. Nors be S. Kingo fantastikos daug neskaičiusi, bet dabar, kaip Kingo serijos nebeleidžia, tai reikės tą spragą kuom nors užpildyti. Klarkas man patinka savo tokiu stiliumi: fantastika labai tradicinė: kosminiai skrydžiai, ateiviai, bet kartu viskas perpinta su autoriaus tokiu filosofiniu požiūriu apie žmonijos kilmę, jos likimą...
Vaikystės pabaigoje irgi keliami tokie globaliniai klausimai, pradžioje viskas vyksta gana lėtai, nors jau iš tam tikrų užuominų galima įtarti, kad pabaigoje kažkas bus. O ta pabaiga tai mane pribloškė, net įvertinus, kad knyga fantastinė, vis tiek yra ribos, kiek galima nusifantazuoti.... Bet kokiu atveju įsivaizduoju, koks tai būtų įspūdingas 3D filmas, tik labai gerai, kad viskas ir liktų autoriaus ir režisieriaus fantazijose...
Dabar pradėjau skaityti Mariaus Abromavičiaus Neboisia Klajūno užrašai Gruzija, tai tikrai patinka, nesitikėjau, nes tikrai nesu tokių knygų mėgėja. Knyga padalinta į dvi dalis, pirmoje Tbilisis ir kiekviename skyrelyje apie ką nors: eismą, kultūrą, religiją, architektūrą, maistą, aprangą, žmones.. Antroje dalyje apie Gruzijos regionus... Tai pirmą dalį jau kaip ir perskaičiau.
Vaikystės pabaigoje irgi keliami tokie globaliniai klausimai, pradžioje viskas vyksta gana lėtai, nors jau iš tam tikrų užuominų galima įtarti, kad pabaigoje kažkas bus. O ta pabaiga tai mane pribloškė, net įvertinus, kad knyga fantastinė, vis tiek yra ribos, kiek galima nusifantazuoti...
. Bet kokiu atveju įsivaizduoju, koks tai būtų įspūdingas 3D filmas, tik labai gerai, kad viskas ir liktų autoriaus ir režisieriaus fantazijose...Dabar pradėjau skaityti Mariaus Abromavičiaus Neboisia Klajūno užrašai Gruzija, tai tikrai patinka, nesitikėjau, nes tikrai nesu tokių knygų mėgėja. Knyga padalinta į dvi dalis, pirmoje Tbilisis ir kiekviename skyrelyje apie ką nors: eismą, kultūrą, religiją, architektūrą, maistą, aprangą, žmones.. Antroje dalyje apie Gruzijos regionus... Tai pirmą dalį jau kaip ir perskaičiau.
Dabar skaitau D. Deforž knygų trilogiją iš serijos "Žydrasis dviratis". Patinka. Karas labai aiškiai pavaizduotas, yra ir meilės, bet tokia stipresnė, su mintim knygos 
Papildyta:
Ai, tiesa, turbūt blogai padariau vienąkart čia pareiškusi apie savo svarstymus perkant knygas, tai kas čia skaitė tą mano pasisakymą, tai ir neatsako į mano žinutes, kai norėjau pirkti iš kokio nario knygą
Papildyta:
Ai, tiesa, turbūt blogai padariau vienąkart čia pareiškusi apie savo svarstymus perkant knygas, tai kas čia skaitė tą mano pasisakymą, tai ir neatsako į mano žinutes, kai norėjau pirkti iš kokio nario knygą
Tai tuomet ir planuojame meet'ą lapkričio 20 d. sekmadieni.
