QUOTE(nihilistė @ 2011 11 03, 16:35)
tpu, turbūt tikrai
Papildyta:
ai, tai čia aš suklaidinau. iš pasąmonės išlindo
tpu, turbūt tikrai
Papildyta:
ai, tai čia aš suklaidinau. iš pasąmonės išlindo
QUOTE(marakeš @ 2011 11 03, 15:37)
šiaip reik pasižiūrėti, kaip tiksliai vadinais. kad pirma knyga, tai tikrai, ne nuo vidurio pradėjau
QUOTE(muminukas @ 2011 11 03, 15:35)
jetau, kaip suklaidinau 
atsiprašau - parašiau sutrumpintai, net nepagalvvojau, kad yra tokia knyga, man neteko sutikti. trilogiją pradėjau. tiesą sakant,nesu tikra, ar pirmoji knyga širšų lizdas, ar drakono tatuiruotė... 
širdingai persiprašau
Papildyta:
jos neskaitau
atsiprašau - parašiau sutrumpintai, net nepagalvvojau, kad yra tokia knyga, man neteko sutikti. trilogiją pradėjau. tiesą sakant,nesu tikra, ar pirmoji knyga širšų lizdas, ar drakono tatuiruotė... širdingai persiprašau Papildyta:
jos neskaitau
Aš ir žiūriu, kad tokios nerandu
Tai Larsono trilogiją skaitai 
Pirmoji - "Mergina su drakono tatuiruote", antroji - "Mergina, kuri žaidė su ugnimi", o trečioji - "Mergina, kuri užkliudė širšių lizdą"
QUOTE(marakeš @ 2011 11 03, 15:37)
O aš tai "Širšių fabriko" noriu
Kurią tu man siūlai paskolinti?
fabriką turiu 
) lizdą skaičiau, bet nebeturiu. iš vis gal išsimiegot reiktų, jei širšių lizdo nesusiejau su Larssono trilogija
muminuk, o ar ne tu žiaurių knygų baideisi? kam tada Larssoną skaitai?)
) lizdą skaičiau, bet nebeturiu. iš vis gal išsimiegot reiktų, jei širšių lizdo nesusiejau su Larssono trilogija muminuk, o ar ne tu žiaurių knygų baideisi? kam tada Larssoną skaitai?
)
QUOTE(marakeš @ 2011 11 03, 15:44)
fabriką turiu ) lizdą skaičiau, bet nebeturiu. iš vis gal išsimiegot reiktų, jei širšių lizdo nesusiejau su Larssono trilogija
muminuk, o ar ne tu žiaurių knygų baideisi? kam tada Larssoną skaitai?)
) lizdą skaičiau, bet nebeturiu. iš vis gal išsimiegot reiktų, jei širšių lizdo nesusiejau su Larssono trilogija muminuk, o ar ne tu žiaurių knygų baideisi? kam tada Larssoną skaitai?
)Na tai aš būtent Fabriko ir noriu
O Larssonas manęs nesudomino
Pabūsiu viena iš nedaugelio
QUOTE(marakeš @ 2011 11 03, 15:44)
davė paskaityt
kol kas tik du skyrius teperskaičiau... aš nemėgstu prievartos scenų - žudymai patinka QUOTE(muminukas @ 2011 11 03, 16:47)
davė paskaityt kol kas tik du skyrius teperskaičiau... aš nemėgstu prievartos scenų - žudymai patinka
kol kas tik du skyrius teperskaičiau... aš nemėgstu prievartos scenų - žudymai patinka tai bus ir prievartos
Ingėnai, gerai, atnešu
Muminuk,tai apie kokia knyga vistik klausi? Jei Larssono,tai dvi dalis perskaiciau,trecios dar ne,patingejau
Jei Larssono,tai dvi dalis perskaiciau,trecios dar ne,patingejau
QUOTE(muminukas @ 2011 11 03, 16:47)
davė paskaityt kol kas tik du skyrius teperskaičiau... aš nemėgstu prievartos scenų - žudymai patinka
kol kas tik du skyrius teperskaičiau... aš nemėgstu prievartos scenų - žudymai patinka kad prievartos ten sočiai
Man neskaitadieniai ,ir prie vienos puolu,ir prie kitos,bandžiau "Crescendo" skaityt,bet man tos saulėlydžio tipo ne prie širdies,man rodos,čia la tulipe skaito tokias
reiks eit į biblioteką,sakė,naujų knygų atvež.Beje,mano lentynos dar viena laimėta knyga pasipildė
QUOTE(luiziana @ 2011 11 03, 15:48)
Muminuk,tai apie kokia knyga vistik klausi? Jei Larssono,tai dvi dalis perskaiciau,trecios dar ne,patingejau
Jei Larssono,tai dvi dalis perskaiciau,trecios dar ne,patingejau Larsoną
Sveikos
tai kad ne tik aš skaitau.
Na, bet būtent ,,Puolęs angelas" manęs visai netraukia. Apskritai, angelai ir visokios kitokios būtybės kažkaip nelabai man. Lieku prie vampyrų
O aš su atsiliepimu ateinu
Ruta Sepetys ,,Tarp pilkų debesų
Knyga, kuriai galbūt nebūtų taip greitai atėjusi eilė, jei ne paskutiniu metu pasipylę geri atsiliepimai.
1941-aisiais visai nelauktai vieną naktį į penkiolikametės Linos šeimos namus įsiveržia slaptoji sovietų policija ir sykiu su motina ir broliu išveža Liną į Sibirą. Linos tėtis, atskirtas nuo šeimos, pasiunčiamas mirti kalėjime. Linai, broliui ir motinai tenka narsiai grumtis už gyvenimą. Mergina prisiekia, jei liks gyva, įamžinti savo šeimos ir tūkstančių kitų panašios lemties žmonių kančias piešiniais ir aprašymais. Rizikuodama gyvybe, ji kuria ir siunčia meninius pranešimus vildamasi, kad šie kaip nors pasieks kalintį tėtį ir duos jam žinią, jog jie dar gyvi.
Kažkaip net nesinori pradėti nuo paprasčiausio ,,knyga patiko. Nors taip, ji man patiko, ir netgi labai. Puslapius verčiau kaip niekada greitai ir taip nesinorėjo, likus nepilnam šimtui, jos padėti į šalį (bet turėjau). Užtat, kai tik galėjau, vėl prisėdau prie jos, nes žinojau, kad pabaigą noriu sužinoti tą minutę, negalėjau paprasčiausiai jos atidėti kitai dienai ar vėlesniam paros metui.
Knyga apie praeitį, skaudžią ir nepaliekančią abejingų. Visi sunkumai, kilę ne tik Linai, bet ir visiems ištremtiesiems, aprašomi realistiškai, be pagražinimų- būtent tai mane ir papirko. Nemėgstu, kai viskas slepiama po kažkokia įmantria kalba ar, kaip rašė Balys Sruoga ,,Dievų mišką, po ironijos kauke.
Meilė, tik meilė artimiesiems ir gyvenimui (kad ir koks tuo metu jis žiaurus) priverčia kiekviena keltis ir dirbti dėl trijų šimtų gramų duonos gabaliuko per dieną. O jūs pabandykit taip pagyventi. Žinoma, jei tik sėdėsit namuose ir nieko neveiksite, silpnumą pajusite ne taip greitai. Bet tik pabandykite po darbo dienos (nevalgius nei pusryčių, nei pietų) vakarienei suvalgyti tik mažutį gabalėlį duonos ir atsigerti vandens. Įdomu, ar ištvertumėt nors keletą dienų. O tie žmonės tai kentė ne dieną ir ne savaitę, o metų metus, tikėdamiesi, kad vieną dieną jiems pasiseks ir jie grįš. Bet neaišku, ar jie beturės kur grįžti.
Puiki knyga. Gal ir ne aukšto lygio šedevras, bet nemanau, kad paliktų žmogų visiškai abejingą. Ypač tokį, kuris apie mūsų tautos (ir kaimyninių šalių) praeitį nieko negirdėjęs. Tad nenuostabu, kad knyga tapo tokia populiari JAV.
Negalima nesižavėti pagrindine veikėja Lina- jos troškimas išgyventi pernelyg didelis, kad pasiduotų. Jai net mintis neatėjo, kad galima būtų pasiduoti. Jos broliukas- taip pat žavus. Jis, kaip ir visi tremtin patekę vaikai, turėjo per daug greitai suaugti, jis neteko vaikystės, bet nė kiek nesiskundė net tada, kai blusos graužė jį gyvą Net ir kalba atrodo tokia nevaikiška. Gaila buvo man jų. Ir ne tik jų, bet ir visuomet burbuliuojančio plikio, žaviosios mokytojos, mergytės, kurios lėlytė buvo nušauta ir daugelio kitų Net ir tas šviesiaplaukis NKVD karininkas kėlė labiau gailestį nei pyktį.
Na, o jei trumpai, tai tiesiog rekomenduoju patiems paskaityti.
QUOTE(eliss @ 2011 11 03, 16:55)
Man neskaitadieniai ,ir prie vienos puolu,ir prie kitos,bandžiau "Crescendo" skaityt,bet man tos saulėlydžio tipo ne prie širdies,man rodos,čia la tulipe skaito tokias reiks eit į biblioteką,sakė,naujų knygų atvež.
reiks eit į biblioteką,sakė,naujų knygų atvež.tai kad ne tik aš skaitau.
Na, bet būtent ,,Puolęs angelas" manęs visai netraukia. Apskritai, angelai ir visokios kitokios būtybės kažkaip nelabai man. Lieku prie vampyrų O aš su atsiliepimu ateinu
Ruta Sepetys ,,Tarp pilkų debesų
Knyga, kuriai galbūt nebūtų taip greitai atėjusi eilė, jei ne paskutiniu metu pasipylę geri atsiliepimai.
1941-aisiais visai nelauktai vieną naktį į penkiolikametės Linos šeimos namus įsiveržia slaptoji sovietų policija ir sykiu su motina ir broliu išveža Liną į Sibirą. Linos tėtis, atskirtas nuo šeimos, pasiunčiamas mirti kalėjime. Linai, broliui ir motinai tenka narsiai grumtis už gyvenimą. Mergina prisiekia, jei liks gyva, įamžinti savo šeimos ir tūkstančių kitų panašios lemties žmonių kančias piešiniais ir aprašymais. Rizikuodama gyvybe, ji kuria ir siunčia meninius pranešimus vildamasi, kad šie kaip nors pasieks kalintį tėtį ir duos jam žinią, jog jie dar gyvi.
Kažkaip net nesinori pradėti nuo paprasčiausio ,,knyga patiko. Nors taip, ji man patiko, ir netgi labai. Puslapius verčiau kaip niekada greitai ir taip nesinorėjo, likus nepilnam šimtui, jos padėti į šalį (bet turėjau). Užtat, kai tik galėjau, vėl prisėdau prie jos, nes žinojau, kad pabaigą noriu sužinoti tą minutę, negalėjau paprasčiausiai jos atidėti kitai dienai ar vėlesniam paros metui.
Knyga apie praeitį, skaudžią ir nepaliekančią abejingų. Visi sunkumai, kilę ne tik Linai, bet ir visiems ištremtiesiems, aprašomi realistiškai, be pagražinimų- būtent tai mane ir papirko. Nemėgstu, kai viskas slepiama po kažkokia įmantria kalba ar, kaip rašė Balys Sruoga ,,Dievų mišką, po ironijos kauke.
Meilė, tik meilė artimiesiems ir gyvenimui (kad ir koks tuo metu jis žiaurus) priverčia kiekviena keltis ir dirbti dėl trijų šimtų gramų duonos gabaliuko per dieną. O jūs pabandykit taip pagyventi. Žinoma, jei tik sėdėsit namuose ir nieko neveiksite, silpnumą pajusite ne taip greitai. Bet tik pabandykite po darbo dienos (nevalgius nei pusryčių, nei pietų) vakarienei suvalgyti tik mažutį gabalėlį duonos ir atsigerti vandens. Įdomu, ar ištvertumėt nors keletą dienų. O tie žmonės tai kentė ne dieną ir ne savaitę, o metų metus, tikėdamiesi, kad vieną dieną jiems pasiseks ir jie grįš. Bet neaišku, ar jie beturės kur grįžti.
Puiki knyga. Gal ir ne aukšto lygio šedevras, bet nemanau, kad paliktų žmogų visiškai abejingą. Ypač tokį, kuris apie mūsų tautos (ir kaimyninių šalių) praeitį nieko negirdėjęs. Tad nenuostabu, kad knyga tapo tokia populiari JAV.
Negalima nesižavėti pagrindine veikėja Lina- jos troškimas išgyventi pernelyg didelis, kad pasiduotų. Jai net mintis neatėjo, kad galima būtų pasiduoti. Jos broliukas- taip pat žavus. Jis, kaip ir visi tremtin patekę vaikai, turėjo per daug greitai suaugti, jis neteko vaikystės, bet nė kiek nesiskundė net tada, kai blusos graužė jį gyvą Net ir kalba atrodo tokia nevaikiška. Gaila buvo man jų. Ir ne tik jų, bet ir visuomet burbuliuojančio plikio, žaviosios mokytojos, mergytės, kurios lėlytė buvo nušauta ir daugelio kitų Net ir tas šviesiaplaukis NKVD karininkas kėlė labiau gailestį nei pyktį.
Na, o jei trumpai, tai tiesiog rekomenduoju patiems paskaityti.
