QUOTE(Rasma @ 2011 11 14, 00:46)
Mano dukra lanko būrelius, kurie jai patinka, bet jų nėra tiek daug, kad būtų visiškas užimtumas. Nesakyčiau, kad ji baisi knygų mylėtoja (galėtų būti didesnė), bet skaito...pernai labai daug, šiemet mažiau..tas noras skaityti kinta (kaip ir bet kuriam kitam žmogui
) Dukra yra intravertė ir kiek tokį žmogutį norėtum perdaryti, 'socializuoti', paversti 'draugijos siela', tiek atsimuši į dirbtinumo sieną. Aš savo vaikams linkiu būti tuo, kuo jie nori būti ir dar daug laisvės, savarankiškumo, stipraus atsakomybės jausmo..aš visada būsiu su jais ir už juos (kas benutiktų), bet negyvensiu jų gyvenimo. Jeigu reikia mano gyvenimiškos patirties, patarimų - aš juos suteiksiu, bet iš tos pačios gyvenimiškos ir asmeninės patirties žinau, kad vaikams jų nereikia ir jie jų girdėti nenori, jie turi savo kelią nuo mažų dienų ir nori juo eiti net klupdami
Mano vaikai mane išmokė nebūti tokia kategoriška, kokia buvau..
Tai gali būti
Ir mes skirtingos, ir mūsų vaikai skirtingi. Tiesiog tas straipsnis buvo labai kategoriškas, ir mano nuomonė buvo kaip atsakas į jį.
Beje, iš savo asmeninės patirties galiu pasakyti, kad mano vaikas turi kur kas daugiau galimybių, nei kad vaikystėje turėjau aš (aišku, laikai ne tie, kad labai lyginti, bet vistiek). Dedu pastangas, kad dukra galėtų išbandyti daugmaž visas veiklas, kurių pati nori (na visai visų visgi išbandyti visgi gal negalės, nes jos norai labai dideli, visko tikrai neįmanoma vienu kartu apžioti) . Ir jau dabar matau, kad tai duoda rezultatą. Yra dalykų, už kurių ji, panašu, užsikabins. O didelė skaitytoja, jeigu jau galima būtų spręsti pagal 8 metų vaiką, tai ji kažin ar bus. Dėčiau aš tam pastangas, ar ne (iš savo pusės, be abejo, bandau ją sudominti knygomis, bet bent kol kas nesėkmingai). Ji gali pasakyti "ką man veikti?", bet kad tą pauzę galima užpildyti ir knygos skaitymu, jai taip neatrodo
Vat ką mėgsta, tai tik klausytis skaitomos knygos. Bet, kaip aš sakau, iki pensijos jai juk neskaitysiu
Nors pagalvojus, tai gal mano dukra būtų kaip priešingybė tavąjai (jei gerai supratau). Ji iš tų vaikų kategorijos, kuriuos reikia ir paskatinti, ir pastumti, ir pakontroliuoti, kartais ir sulaikyti. Palikus savieigai tai vaizdelis gali būti nekoks. O aš pati vaikystėje buvau panašesnė į tavo dukrą. Ir dėl mokslų, ir dėl knygų, ir dėl kontrolės bei savarankiškumo, ir dėl atsakomybės jausmo.
Jei galima į až. 
) ir aš skaitydavau. Bet kategoriškai niekam to nerekomenduoju, nes pati labai akis per tai susijojau 
