Knygos, knygos, knygos...*67 Namučiai

Sveikos

Ipusejau "Seseliu biblioteka".Knyga labai labai patinka,niekada neskaiciau kazko panasaus,siuzeto prasme.Rasytojas labai myli knygas ir pati skaityma.Knyga labai intriguoja,daug paslapciu,bent jau kolkas 100 procentinis malonumas ja skaityti.

Dar nuziurejau kad baltos lankos Grange "Gandru skrydi" isleis Na tai vel ikyresiu leidyklai su klausimais kada,kada ,kada??

nu tu paklausei apie vergus - as parasiau, nes turinys tinka, o asmeniskumu as nezinau


Fati, Nekaltybes muziejaus perkopiau jau per 350 - erzina nebe taip stipriai, nes tie svaiciojimai baigesi, speju neuzilgo pabaigsiu as ja ir parduosiu

Labas rytas.

Dėkui už naują temą Joje registruojuos su John Katzenbach "Kilnus tikslas". Aina kakot tas Katzenbach'as, nu negaliu kaip įdomiai rašo, šiuo metu jis man vienareikšmiškai geriausias tokio pobūdžio knygų rašytojas, negaliu padėt knygos į šoną, sukelia milijoną abejonių "Kaltas, nekaltas, o gal visgi kaltas, bet ne, niekaip negali būti kaltas" ir taip per visą knygą, nė lašo ramybės, nė lašo aiškumo. Neįsivaizduoju kas per pabaiga bus. Negaliu atsižavėti kaip bauginančiai tikroviškai jis aprašo savo veikėjus, jų mąstymą, kalbą, viskas ant tiek tikslu ir tikra, kad net šiurpu darosi. Skaitant serijinio žudiko psichopato dialogus su žurnalistu oda pagaugais ėjo, ant kiek įtikinančiai jis kalbėjo. Nesveikas tas Katzenbach'as, gerąja šio žodžio prasme Ši knyga antra, kurią skaitau, ir nė trupučio nenusileidžia pirmajai ("Ne tas žmogus"). Turiu dar dvi ir nebeapsisprendžiu ar suryt nekramčius vieną po kitos dabar, ar pataupyt

O neseniai perskaičiau Henning Mankell "Klystkeliais". Dar viena tikrai nebloga knyga. Didžiulis pliusas jai jau vien už tai, kad parašyta švedų rašytojo ir tai labai stipriai jaučiasi. Ta prasme, labai stipriai jaučiasi išskirtinumas tiek aprašytos aplinkos, tiek pačio pasakojimo, veikėjų ir tyrimo atžvilgiu. Savo meilę skandinavams apdainavau praeitoje temoje, tai nebesikartosiu Ir šį kartą, turbūt gal net pirmą kartą, man labai buvo gaila pačio žudiko, neradau jėgų jo pasmerkt už tai, ką padarė, todėl, kad visi nužudytieji gavo tai, ko nusipelnė. Ir pabaigoje man taip norėjosi paglostyti per galvą tą nelaimėlį, pasakyti, kad viskas bus gerai, kada nors, bet bus... Žodžiu, galvojau bus eilinis kriminalinis romaniukas, o vat netikėtai grybžtelėjo giliau...

Ir, šiandien iš pašto parsinešiau dvi naujas savo namų gyventojas:

Herbjorg Wassmo "Šimto metų istorija"
Andrea Busfield "Gimę šešėliuose".

Labai senai bepirkau knygas, todėl esu be galo laiminga.

Ir, vis dar dovanoju dvi knygas:

Anne Holt "Tai, kas mano"
Henning Mankell "Klystkeliais".

Tikrai labai neblogos kriminalinės skandinavų rašytojų knygos. Jeigu kuri norit, rašykit į A.Ž.

ooo tiksliai gi, dar Ne tas zmogus yra!! as galvojau kad tik Analitiko esu neskaicius jo kaip gerai:)))

O "Pamišėlio istorija" skaitei? Kaip tau ji?

skaiciau, patiko, bet dabar kai palyginu su Klinus tikslas - tai Pamiselis silpnesnis

Na o man su Katzenbachu turbūt nepakeliui

Bandžiau skaityti jo "Pamišėlio istoriją", visai nepatiko Na ir vėliau dar kažkiek paskaičiau "Kilnaus tikslo" (irgi neįkvėpė tęsti).
Matyt, pažintį su jo kūryba tuo ir baigsiu...

Pati dabar skaitau (šįvakar jau baigsiu) Anos Gavaldos "Aš noriu, kad manęs kas nors kur nors lauktų". Trumpos novelės , bet labai Stilius, rodos, paprastas, bet beveik visos istorijos kažkuo užkabinančios, su prieskoniais, įtikinančios. Skirtingai nuo irgi labai patikusios tos pačios autorės knygos "Tiesiog drauge" , dabar mano skaitomos knygos daugumos istorijų pabaigos toli gražu ne rožinės Bet paliekančios savo įspaudą. Ir nors daugelis tų istorijų baigiasi liūdnai, vistiek jos, rodos, kupinos šilumos ir paprasto žmogiškumo.

pirma mano knyga, perskaityta 2011 m. ir ji tikrai puiki esu apie tai parašiusi atsiliepimą

Aš turiu Pamišėlio istoriją namie, bet kaip ir n kitų- laukia savo eilės kaip noriu paskaityyyyyyyyyyyytiiii bet vietoj to, turiu sunkią discipliną apie psichinius sutrikimus ir skaitymo be galo be krašto beje, čia Katzenbach knyga tikriausiai būt į temą, a ne?

Nepardavinesi?

Jo visos knygos manau tau būtų labai į temą šiuo metu Pas jį visi pagrindiniai blogiukai psichiškai sutrikę ir taip neblogai sutrikę O "Pamišėlio istorijoj" turbūt iš viso išskirtinis personažas parinktas.

šitą jau turiu

Masako, kaip Tahir Shah"Kalifo rūmai", o gal aš praleidau tamstos įspūdžius?
Vakar pabaigiau, nesakau, kad "mūčijausi", skaitėsi gana sklandžiai, bet laiko buvo gaila visiems tiems aprašymams santechnikų ir plytelių klojėjų beigi tarnų savivalės (čia beveik jau ir aš galėčiau pasantechnikauti)
Tiesą sakant, kartais susijuokdavau garsiai, tai nesąžininga būtų sakyti, kad knyga prasta, tik būtų užtekę kokių 150 psl apsčiai, nes toliau tik kartojosi viskas... Kažko man tie rūmai nekaip "nusipaišė" - nebaigtu remontu, pilni pelėsių ir (brrrrrr...) žiurkių.
Į Maroką dar nenoriu
Nors tikrai daug išminties "perliukų". Šiandien net pacitavau vieną prie progos:"Avių kariuomenė, vedama liūto, įveiks liūtų kariuomenę, vedamą avino"...
Dabar imuosi O. Pamuk "Stambulas". Dieve, padėk!