Sveikos.
Na, tikriausiai nelabai kuri susiviliosite, bet vis tiek įdedu visą didelį atsiliepimą
Sarah Dessen ,,Nakties klajūnai,,Nakties klajūnai- tai istorija apie merginą Oiden, kuriai liko viena vasara iki stojimo į koledžą. Jos tėvai išsiskyrę ir galiausiai šią vasarą ji nori praleisti tėčio namuose, kur jis su savo antrąja žmona Heide augina vos kelių savaičių kūdikį Tisbę. Oiden atvyksta nieko nesitikėdama, bet ši vasara jai bus viena gražiausių per visą gyvenimą.
Man šis pasakojimas, dabar, kai jau esu visą perskaičiusi, šiek tiek primena filmą
Keith / Keitas, o dabar paaiškinsiu kodėl. Visų pirma, tiek jame, tiek knygoje labai panašūs pagr. veikėjai: Oiden panaši į Natali, nes jos abi moksliukės, siekiančios kuo geriausių įvertinimų mokslų srityje, rodos, net nieko kito neveikia, tik mokosi ir mokosi. Tu tarpu Elis (,,Nakties klajūnų veikėjas) ir Keitas- šiek tiek keisti, turintys skaudžią istoriją, kuri juos pakeitė vaikinai. Be abejo, lyginti to, kas juos vertė pasikeisti neįmanoma, nes tai- visiškai skirtingi dalykai. Bet skaitydama jaučiau, tarsi jau žinau apie juos- bet, kita vertus, tokie veikėjų paveikslai tikriausiai yra tipiniai panašiose istorijose?..Dar vienas panašumas- kad jie susitikdavo vėlai vakare ir veikdavo gan panašius dalykus.
O pati knyga pradžioje skaitėsi nuobodžiai, nes nebuvo kažkokių ypatingų įvykių, o kone kiekviename puslapyje aprašoma Tisbė, kuri tik rėkia ir rėkia, Heidė, kuri plepa ir jaudinasi visai dėl neesminių dalykų, ėmė erzinti. Bet vėliau, matyt kažkur ten ties ta vieta, kai Oiden randa užsiėmimą, viskas pasikeičia: veikėjų charakteriai pasidaro įdomesni, dvipusiški, ne kartą Oiden supranta, kad rožinis paviršius slepia nebūtinai buką protą, sutvertą tik žinioms apie drabužių dydžius, makiažo priemonių pliusus ir minusus ir pokalbiams apie nieką. O ir merginos susitikimai su Eliu pasirodė mieli.Taigi, situacija visai gerėja, nors iš pabaigos kažkokio ,,vau tikrai nesitikėjau, jo ir nebuvo. Netgi viskas per daug nusaldinta pasirodė, kaip iš kokio paaugliams skirto filmo. Per geros aplinkybės, sakyčiau
Buvo vienas veikėjas, kuris mane erzino nuo pat pradžių- Oiden tėtis. Na, neįsivaizduoju, kaip jis sugebėjo susituokti net ne vieną, o du kartus. Vietoj Heidės, būčiau su vaiku išėjusi jau pirmą dieną. Bet meilė yra meilė, ir nesvarbu, kad vyras, kuris privalėtų rūpintis savo vaiku, atsižvelgti ne tik į savo norus to visai nedaro. Ir apskritai, kažkoks nesubrendėlis man jis pasirodė. Užtat jo sūnus, taigi, Oiden brolis, įnešė į pasakojimą spalvų. Nors jis net nesvarbus veikėjas, bet neatkreipti dėmesį į jo vėjavaikiškumą, žavumą neįmanoma.
Na, ir galop rekomenduočiau šią knygą nebent paauglėms.
