Pirmoji tema: http://www.supermama...howtopic=630912
Kartu įveiksime bėdeles
QUOTE(vile999 @ 2011 10 24, 11:38)
paskaicius apie tai ka rasot, susiformuoja nuomone, kad visa problema yra susijusu su viesumu ir ryjimu, nes is pradziu atrode, kad nevalgote todel, kad jus kamuoja pagrindine baime -uzdusti.
Pirmiausia jus turit issiaiskinti kokia baime jus kamuoja ir kodel, nes be sito jums nepades nieks.
Dazniausiai zmones bijo ryti, nes bijo pasprinkti, cia kaip matau greiciau jus jaudinates kaip salia yra dar kazkas.
Kas patyre nerima, baimes ir PA jus tikrai gali suprasti, bet patarimu jus negausit naudingu tol, kol neissiaiskinsit kodel visa tai atsiranda
Pirmiausia jus turit issiaiskinti kokia baime jus kamuoja ir kodel, nes be sito jums nepades nieks.
Dazniausiai zmones bijo ryti, nes bijo pasprinkti, cia kaip matau greiciau jus jaudinates kaip salia yra dar kazkas.
Kas patyre nerima, baimes ir PA jus tikrai gali suprasti, bet patarimu jus negausit naudingu tol, kol neissiaiskinsit kodel visa tai atsiranda
ir labai šaunu, kad pradėjo lankytis pas psichologę, vadinasi problemos turėtų spręstis 
QUOTE(gabute @ 2011 11 03, 20:41)
As aplamai tokios nuomones, kad chemijos visai nereikia
Pas jus dabar liaudiskai tariant "lomkes" kaip nuo stipriu narkotiku 
Ir busena bloga bus, bet manau klausykit gydytojos, zoleles kai prades dirbt savo darba - pageres O jei eisit prie kitu cheminiu vaistu, ju reikes vis daugiau, ir vis stipresniu... Kartu, lygiagreciai dirbkit su savimi, gilinkites i save, stresa, kuri pergyvenote,dar kart apmastykit, atleiskit, paleiskit, susitaikykit. Kol pati sau nepadesit - niekas nepades. Pasiskaitykit ana musu temute, labai daug visokiu patarimu ir nuomoniu yra prirasyta
[quote=gabute,2011 11 05, 14:35]
Tikrai galvojau, kad fizinis sutrikimas man čia, bet kai lexotanilis nuemė visą galvos svaigimą tai negalėjau patikėti, kad galiu vėl jaustis turinti "švarią" galvą, verkiau iš to džiaugsmo.
Buna, kad uzslopina viska tie vaistai, todel tau ir atrodo, kad geriau, bet is tikruju kai baigi naudoti vaistus, supranti, kad tau ne kiek ne geriau. Tad neapsigaukite, nes as nors ir ne lexotanil, bet irgi "gerus"vaistukus geriau 3 metus, o tik nustojau, ir vel viskas is pradziu...
Tikrai galvojau, kad fizinis sutrikimas man čia, bet kai lexotanilis nuemė visą galvos svaigimą tai negalėjau patikėti, kad galiu vėl jaustis turinti "švarią" galvą, verkiau iš to džiaugsmo.
Buna, kad uzslopina viska tie vaistai, todel tau ir atrodo, kad geriau, bet is tikruju kai baigi naudoti vaistus, supranti, kad tau ne kiek ne geriau. Tad neapsigaukite, nes as nors ir ne lexotanil, bet irgi "gerus"vaistukus geriau 3 metus, o tik nustojau, ir vel viskas is pradziu...
Buna, kad uzslopina viska tie vaistai, todel tau ir atrodo, kad geriau, bet is tikruju kai baigi naudoti vaistus, supranti, kad tau ne kiek ne geriau. Tad neapsigaukite, nes as nors ir ne lexotanil, bet irgi "gerus"vaistukus geriau 3 metus, o tik nustojau, ir vel viskas is pradziu...
[/quote]
Vargstu su galvos svaigimu, silpnumais, nestabilumo būsena ir t.t. Pati kreipiausi į psichiatrą, nes numaniau, kad tai gali būti reakcija į stresą, kurį turėjau ilgą laiką. Jis siūlo gerti AD, bet aš laaabai nenoriu. Tas nenoras dar labiau sustiprėjo paskaičius šį forumą. Kol pritaiko AD, paskui vargas su atpratimu nuo jų ir dažnai vėl viskas iš pradžių... Nuoširdžiai džiaugiuosi už tas, kurios nesvarbu kokiais būdais, bet susidorojo su nerimu ir kitomis emocinėmis bėdomis
. Stengiuosi ir aš... Liūdniausia, kad stengies stengies, lyg ir geriau, o paskui vėl tas pats. Jau taip pavargau nuo šitos bųsenos ir svarbiausia nuo to, kad nerandu sau tinkamo būdo išsikapstyti. Kai visai prastai, išgeriu pusę tabletės Lexotanilio. Žinau, kad geriausias vaistas nuo emocinių problemų - fizinis darbas (geriau sunkus 
). Bet iš tikrųjų fizinių jėgų nėra praktiškai niekam. Velkiesi per dienas ir džiaugiesi sulaukus vakaro...Ačiū nors rudeniui, kad jis toks gražus šiemet
QUOTE(smėlė @ 2011 11 06, 13:47)
Buna, kad uzslopina viska tie vaistai, todel tau ir atrodo, kad geriau, bet is
Vargstu su galvos svaigimu, silpnumais, nestabilumo būsena ir t.t. Pati kreipiausi į psichiatrą, nes numaniau, kad tai gali būti reakcija į stresą, kurį turėjau ilgą laiką. Jis siūlo gerti AD, bet aš laaabai nenoriu. Tas nenoras dar labiau sustiprėjo paskaičius šį forumą. Kol pritaiko AD, paskui vargas su atpratimu nuo jų ir dažnai vėl viskas iš pradžių... Nuoširdžiai džiaugiuosi už tas, kurios nesvarbu kokiais būdais, bet susidorojo su nerimu ir kitomis emocinėmis bėdomis . Stengiuosi ir aš... Liūdniausia, kad stengies stengies, lyg ir geriau, o paskui vėl tas pats. Jau taip pavargau nuo šitos bųsenos ir svarbiausia nuo to, kad nerandu sau tinkamo būdo išsikapstyti. Kai visai prastai, išgeriu pusę tabletės Lexotanilio. Žinau, kad geriausias vaistas nuo emocinių problemų - fizinis darbas (geriau sunkus ). Bet iš tikrųjų fizinių jėgų nėra praktiškai niekam. Velkiesi per dienas ir džiaugiesi sulaukus vakaro...
Ačiū nors rudeniui, kad jis toks gražus šiemet
Vargstu su galvos svaigimu, silpnumais, nestabilumo būsena ir t.t. Pati kreipiausi į psichiatrą, nes numaniau, kad tai gali būti reakcija į stresą, kurį turėjau ilgą laiką. Jis siūlo gerti AD, bet aš laaabai nenoriu. Tas nenoras dar labiau sustiprėjo paskaičius šį forumą. Kol pritaiko AD, paskui vargas su atpratimu nuo jų ir dažnai vėl viskas iš pradžių... Nuoširdžiai džiaugiuosi už tas, kurios nesvarbu kokiais būdais, bet susidorojo su nerimu ir kitomis emocinėmis bėdomis
. Stengiuosi ir aš... Liūdniausia, kad stengies stengies, lyg ir geriau, o paskui vėl tas pats. Jau taip pavargau nuo šitos bųsenos ir svarbiausia nuo to, kad nerandu sau tinkamo būdo išsikapstyti. Kai visai prastai, išgeriu pusę tabletės Lexotanilio. Žinau, kad geriausias vaistas nuo emocinių problemų - fizinis darbas (geriau sunkus ). Bet iš tikrųjų fizinių jėgų nėra praktiškai niekam. Velkiesi per dienas ir džiaugiesi sulaukus vakaro...Ačiū nors rudeniui, kad jis toks gražus šiemet
Zinau ta jausma, kai esi bejegis ir nebezinai ko griebtis
Sveikutės
Jungiuosi ir aš su panašiomis problemomis. Viskas prasidėjo birželio mėn nuo panikos priepuolio. Dabar jau geriu AD, bet, kad nelabai padeda- kasdien kartais stipresnį, kartais silpnesnį nerimą jaučiu. Atrodo jau susitvarkiau su problemomis iššaukusiomis panikos priepuolį, bet dabar esu užsikirtusi ant pačios ligos ir labai bijau, kad ji neprogresuotų, kad netapčiau išvis psihiškai neįgali. Gal turit patarimų kaip reiktų iš to išbristi, o gal kur nors, ankstesnėse temose buvo kalbėta apie tokią baimę?
Tada bandyčiau pasieškoti 
Jungiuosi ir aš su panašiomis problemomis. Viskas prasidėjo birželio mėn nuo panikos priepuolio. Dabar jau geriu AD, bet, kad nelabai padeda- kasdien kartais stipresnį, kartais silpnesnį nerimą jaučiu. Atrodo jau susitvarkiau su problemomis iššaukusiomis panikos priepuolį, bet dabar esu užsikirtusi ant pačios ligos ir labai bijau, kad ji neprogresuotų, kad netapčiau išvis psihiškai neįgali. Gal turit patarimų kaip reiktų iš to išbristi, o gal kur nors, ankstesnėse temose buvo kalbėta apie tokią baimę?
Tada bandyčiau pasieškoti
Ar kuri gėrėt Fluanxol? Gal yra kokių atsileipimų, man jie nepadeda, nors ir padidino dozę 
Antidepresantai
Sveikos, prisijungsiu ir as Pries kokius keturis metus prasidejo panikos priepuoliai pakeitus darba. Atrode, kad sergu visokiomis ligomis, kad istiks infarktas ar insultas. Pradejau lankytis pas psichologe, bet gal tik po kokiu metu supratau, kad vien jos neuzteks. Tada pykau ant jos, kodel nesake, kad man reikia normalaus gydymo vaistais. Apsilankiau pas psichiatre, kuri man labai nepatiko, todel ieskojau kitos. Buvau tokia issigandusi, kad bijojau net gert cheminius vaistus, galvojau bus visai blogai. Tada vis delto pradejau... Flunxolis... bet jo neuzteko, tada pridsidejo Zoloftas. Geriau kokius 2 m. Visakas pagerejo, pakeiciau kita darba, radau kita vaikina. Viskas buvo super. Bet... praejus kokiems 2 men nustojus gert vaistus - atleido is darbo, prasidejo galvos skausmas del baigiamojo darbo ir tt. Jauciu, kad vel esu sunerimusi, isitempusi, issigandusi, abejoju savim, nepasitikiu, pastovios blogos mintys ir pan. Aisku nerimo jausmas sirdies plote, drebulys ir tt. Bet labioausiai mane erzina tai, kad nerimauju, kad ir vel jausiu nerima. Puikus pvz, kai jau galvojau, kad nerimas prasideda, pasirode virsininke ir pasake, kad prasta padetis ir visiem reiks iseit arba labai pasistenkt. Tada pradejau mastyt apie darba, ko noriu ir ka daryt. Visai pamirsau nerima del nerimo dabar iki praktikos turejau pora laisvu savaiciu. Per jas ir prasidejo nerimas. Del visko, net del to, kad reik iseit is namu. Bet noriu pati su juo tvarkytis. Iveikt sita kabliuka. Dabar nusipirkau naturaliu antidepresantu Cesradyston. Ziuresiu gal pades, nes kazkaip manau, kad vaistai tik tam laikui isgydo, nebevargina blogos mintys, pasitiki savimi, skrajoji padebesiais, bet kai juos nutrauki - sugrizti i realybe, o su ja reikia tvarkytis paciai. Pasidalinkite ir su jus, kaip galvojat, kaip jauciates, ka darot?
Pries kokius keturis metus prasidejo panikos priepuoliai pakeitus darba. Atrode, kad sergu visokiomis ligomis, kad istiks infarktas ar insultas. Pradejau lankytis pas psichologe, bet gal tik po kokiu metu supratau, kad vien jos neuzteks. Tada pykau ant jos, kodel nesake, kad man reikia normalaus gydymo vaistais. Apsilankiau pas psichiatre, kuri man labai nepatiko, todel ieskojau kitos. Buvau tokia issigandusi, kad bijojau net gert cheminius vaistus, galvojau bus visai blogai. Tada vis delto pradejau... Flunxolis... bet jo neuzteko, tada pridsidejo Zoloftas. Geriau kokius 2 m. Visakas pagerejo, pakeiciau kita darba, radau kita vaikina. Viskas buvo super. Bet... praejus kokiems 2 men nustojus gert vaistus - atleido is darbo, prasidejo galvos skausmas del baigiamojo darbo ir tt. Jauciu, kad vel esu sunerimusi, isitempusi, issigandusi, abejoju savim, nepasitikiu, pastovios blogos mintys ir pan. Aisku nerimo jausmas sirdies plote, drebulys ir tt. Bet labioausiai mane erzina tai, kad nerimauju, kad ir vel jausiu nerima. Puikus pvz, kai jau galvojau, kad nerimas prasideda, pasirode virsininke ir pasake, kad prasta padetis ir visiem reiks iseit arba labai pasistenkt. Tada pradejau mastyt apie darba, ko noriu ir ka daryt. Visai pamirsau nerima del nerimo dabar iki praktikos turejau pora laisvu savaiciu. Per jas ir prasidejo nerimas. Del visko, net del to, kad reik iseit is namu. Bet noriu pati su juo tvarkytis. Iveikt sita kabliuka. Dabar nusipirkau naturaliu antidepresantu Cesradyston. Ziuresiu gal pades, nes kazkaip manau, kad vaistai tik tam laikui isgydo, nebevargina blogos mintys, pasitiki savimi, skrajoji padebesiais, bet kai juos nutrauki - sugrizti i realybe, o su ja reikia tvarkytis paciai. Pasidalinkite ir su jus, kaip galvojat, kaip jauciates, ka darot?
QUOTE(misraine @ 2011 11 11, 20:45)
Būtų gerai, kad būtų tokia tabletė, kurią išgėrus viskas susitvarko
Matyt tas, kas ją išrastų, nebereiktų galvot apie pragyvenimą nei jam, nei jo vaikam.Bet... deja, tokių tabletyčių dar nėra. Chemija - kaip rašiau - ne tik kad reikia stipresnių vis vaistų, bet ir daug šalutinių poveikių turi
Žolelės irgi savotiškai veikia, nebus taip, kad padės visam laikui... Nebent kanapė, kuri yra nelegali, deja... Bet realiai, tai manau, tik darbas su savimi, su savo mintimis, susitaikymas visiškas su savo baimėmis ir nerimais, tepadės... Kitaip tariant, tik kai padėsi žmogus pats sau, viskas susitvarkys.
