Nerimas, įtampa, baimės

kaip tik siandien pridaviau visus tyrimus.

Sidabrine lape, tokie pojuciai visada buna pacioje ligos pradzioje, kai nezinomi simptomai labai gasdina, kai nezinai kas su tavimi vyksta. Sakoma, kad pirmas kelias link sveikimo tai yra supratimas , kas su tavimi vyksta ir kodel. saunuole esate, kad kreipiates i specialistus, kantrybes viskas bus gerai. Paklauskit saves, kas is tikruju jus kankina-is jusu postu matau, kad jus labai skaudina vienisumas, buvimas namuose, gal saves nerealizavimas ( atleiskit jei klystu). Ir po truputi, mazais zingsniukais pradekit kelia link tos problemos panaikinimo, jus esate savo kuno, savo minciu seimininke,Su specialistu pagalba ir savo jegomis ( ejimu sportuoti,prisiverskite i kirpykla nueiti, nueikite i parduotuve, gaminkite kazka naujo, uzsirasykite i masazus, kiekviena diena padovanokite sau nors kazka mazo, bet malonaus-suprantu kad nesinori, kad norisi tik verkti,) man irgi taip buvo pacioj pradzioj. Sedejimas ir galvojimas tik dar labiau skaudina! Kartoju, Jus esate saunuole jus ieskote pagalbos-tik nesedekite forume visa diena, na tarikim paskaitykite foruma kokia val per diena-ne daugiau, neieskokite sau diagnoziu, nes mes dazniausiai sau prisipaisome dar ivairiausiu simptomu. Taip jums sunku, bet tai praeis pamatysite, jus esate puiki ir stipri moteris

labiausia reiktu lengvo fizinio kruvio
ir tikrai neieskokit diagnoziu, nes as irgi ko tik nebuvau prisigalvojus atsiradus PA ir nerimukui

istrauka is vieno straipsnio..



Psichoterapeutai nežada žmogui, kad išlaisvins juos iš panikos priepuolių, tačiau psichoterapija padeda juos retinti, suteikia pagrindą priepuolių nebijoti ir tvarkytis su jais be vaistų. Kaip visuomet, psichoterapija reikalauja, kad jūs su gydytoju bendradarbiautumėte. Kiek jūs į tą bendradarbiavimą įdėsite, tiek šansų turite atsikratyti panikos.

Pirmas uždavinys - išmokti nebijoti paties priepuolio. Tam reikia įsitikinti, kad jūs galite jį ištverti ir tikrai liksite gyvi.

Tam, kad panikos priepuolį ištvertumėme, žiūrėkite į jį kaip į labai stiprią jūros bangą. Pamenate, kaip jūs mokė elgtis bangose: įkvėpkite oro, nerkite į bangą, sulaikykite kvėpavimą ir, jei vis dar esate po vandeniu, lėtai iškvėpkite. Labai baisu, kai banga tave užpila, tačiau atsiduokite jai, ir ji išmes jus į krantą. Taip ir su panikos priepuoliu: giliai ir lėtai - kuo lėčiau, tuo geriau - iškvėpkite orą, kol priepuolis tęsiasi. Galite ratu glostyti viršugalvį, pilvą. Galite rėkti ar dainuoti, riaumoti ar keiktis.



Pasibaigus priepuoliui, nepulkite ieškoti baisių ligų, o tiesiog su pasididžiavimu pasakykite sau: na, šitas priepuolis buvo geras!

Rytdienai nusiteikite patirti ne mažiau kaip tris tokius pat ar net stipresnius priepuolius. Pasakykite sau, kad už kiekvieną patirtą priepuolį jūs save apdovanosite brangia dovanėle.

Antras uždavinys – pakeisti pagrindą, kuriame atsiranda panikos priepuolių. Tai ne tas pats, kaip pakeisti vyrą, darbą ar aplinką. Prisiminkime: priepuoliai atsiranda visai ne dėl „pergyvenimų” ar dėl netinkamos aplinkos. Jų pagrindas - susilpnėjusi psichologinė gynyba ir tam tikras vidinio balanso sutrikimas. Šį balansą palaiko keturios susijusios tarpusavyje psichinės savybės:

Priklausomybė ar nepriklausomybė nuo žmonių;
Vidinio agresyvumo laipsnis;
Aukštas ar žemas savęs vertinimas;
Pasitraukimas nuo žmonių ar buvimas su jais.

Visi keturi komponentai palaiko vienas kitą - nesvarbu, ar visi būna žemame, ar aukštame lygyje. Kai pusiausvyra tarp jų sutrinka, o psichologinė gynyba susilpnėja, smegenys kelia aliarmo reakciją, kurią palaiko jūsų kūnas. Tai - nerimo ir vegetacinės reakcijos vienovė. Štai jums ir priepuolis. Skamba paprastai. Tačiau atstatomasis darbas gali būti ilgas

Vabaliukste,
geras straipsnis

labas rytas.
kaip nuotaikos merginos?

Geras video:
http://www.youtube.c...feature=related

sutinku, as irgi turiu situ bedu visokiu psichologiniu, baimiu ir t.t. o sedjimas namie ir skaitymas internete tik blogina situacija, internete oj kiek galima prisiskaityt.........
kuo daugiau laiko reikia butu gryname ore, bendraut su zmonemis draugais, spotuoti , joga, pilatesas puikiai nuima stresa
as pati kai jauciu kad jau imta depresija, nieko nesinori, prisiverciu save kazkur iseit, savo malonumui, su draugem, ar i kirpykla ar siaip kur, gryzti visai kitas zmogus, veiklos reik prisigalvoti, nes as pati jau 4 metus kaip namie vaikus auginu tai uzeina visokiu nesamoniu , vaiksciojau ir pas psichoterapeute kazkiek laiko, bet nusprendziau kad man daug labiau padeda (o dar ir pigiau zymiai ) susitikt su drauge pasedet kavinej isgert kavos per ta valanda pasisneket apie beleka nei pas psichologe, man tikrai daug labiau padedavo, stprybes
Papildyta:


o tai del ko Jums liudna, reikia surasti priezasti ir bandyt ja pasalint

labas rytas
puiku,kad jūs tokia stipri ir šitaip susitvarkot (aš irgi taip norėčiau)
Visos draugės dirbančios,todėl nėra su kuo pasikalbėti,išsikalbėti,turbūt dėl to ir liūdna.
vakar visa diena su šeima praleidom namie,jaučiausi gan gerai.
Šiandien atsikėliau jau netokia.............,nemiegojau visą naktį.
Nors ir vaikai namie,kažkodėl noris verkti

Labas rytas, o kodel sedet namie, kodel ne i lauka iseit ? Bet kur. Siaip pavaiksciot, i parduotuve, i kina, nors ir vienai. Nejauku? Net psichologai pataria imtis tokiu veiksmu, kaip ėjimo kazkur vienai. Net i kavine vakare pataria vienai nueit. Tiesiog uzeit, pasiimt kavos, kad ir prie baro. Sunku butu? Man net labai. Bet tai vienas is budu kovot su baime, nerimu.
As kai isgirdau toki buda, apsalau. Bet mano drauge, ji ta issuki prieme. Ji daug drastisku psichologu patarimu paeme ir jai padejo kapstytis.

Apsitvarkysiu,padarysiu valgyti ir eisim su vaikais kurnors i kiemą.
Viena ,tai niekur nenoriu ,norisi su kažkuo pabendraut,pasikalbėti,bet visi dirba.