QUOTE(Nepažįst@ma @ 2011 10 24, 15:09)
Tas tiesa
Bet anksčiau aš neprasidėjau su nė vienu. Kol draugavau su savo pirmu vaikinu, buvau jam visiškai ištikima, man net minčių nebuvo kitokių, tačiau buvo tas pats
įkyrūs ir neįkyrūs gerbėjai, pavydžios iš pusiausvyros išvestos draugės, jų sesės ir pan.
Buvau ištikima ir savo vyrui, kol jį mylėjau.
QUOTE
Anksčiau, aš reguliariai vaikščiodavau pas psichologę, tam laikui buvo lyg ir lengviau, bet... šiaip nelabai kas pasikeitė iš esmės. Ar iš tiesų tokios buitinės problemos galėjo privesti prie tokios jausenos? Nes kartais man atrodo, kad aš nemoku iš vis nieko mylėt. Liūdna tiesa, bet kiek turėjau santykių nesu buvus ištikima unsure.gif motinystės jausmas pas mane labai silpnas. Kai būnu su vaikais man atrodo, lyg esu užspausta į kampą, bet kai jie eina į darželį, mane pačios kojos neša pas juos... atrodo, kad visai praradau ramybę unsure.gif
pirma citata iš šios temos, antra iš ankstesnės autorės temos. Man kažkaip nesiriša tie pasakymai apie ištikimybę







