Ziu, tema patapo Mamagitanos soliniu numeruku.

Taip taip, supratau tavo pozicija apie fiziologija.
O as lyg ir issakiau viska, ka norejau. Gal tik viena naujiena- jei jums jusu leliukai vieninteliai verti demesio, tai kitiems jie tik... svetimi leliukai. Sorry uz tiesmuka zodi- fonas. Man, peveze.

Ir nesiruosiu israsinet moterims indulgenciju uz ju apsileidima vien todel, kad jos maitina - ne didvyriskumas tai, o dovana.
Na, nepatinka man issidrebe maitintojos. Kaip nepatinka zmoniu istizimas apskritai. Tai principine nuostata, toks man svarbus zmoniu (vyru, moteru) vertinimo kriterijus. Nemegstu istizeliu. Ir nezinau ne vienos tai patesinancios priezasties.
Zmogus tuo ir skiriasi nuo gyvulio, kad geba disciplinuotis, pasitempti, deti pastangas nefiziologiniams dalykams. Lengviausia patapti zindyve ir apsileisti- lengviausia. Pradeti reciau praustis duse, maziau sukuotis, nesivalyti dantu, jei nekisi nosies is namu, vienzo- apsileisti. Maitinimas belekaip- is tos pacios operos.
Todel ir linkiu moteroms ir sudetingesniais gyvenimo etapais stengtis atminti, jog moteris- tai kur kas daugiau, nei pienu pertekusios krutys (liezuvis neapsivercia naudoti moters krutinei kitokio zodzio, ir niekad nesu nei jo parasius, nei pasakius).
Vienzo, linkiu neistizti. Susiimti, pasitempti. Ir baigti lygiuotis i gatvines bjaurastis.