Ar maitinate viešose vietose?

Kaip viena karta labai gerai pasakė ragnez: "zindymo temos beviltiškos". Ypač mane "žavi" aktyviai pasisakančios tos kurios dar to nepatyrė, t.y niekada nežindė ir tos kur sako "šlykštu žindyti viešose vietose, aš to nedariau, bet, deja...., ilgai nežindziau' . Man atrodo tai atsako į daug klausimų.

Dažniausiai, t.y. beveik visada -tai kiek:75proc?95?
Ai, baigiu (tikiuosi ) aš tuos apsikandžiojimus, galų gale jei ir pamatysiu kieno papus į "viešumą iškeltus"- aš jau didelė mergaitė ir mano jautrios sielos tai labai nesužeis Na nustebsiu, gal kiek sutriksiu, bet pasistengsiu tai padaryti diskretiškai, kad netrikdyti maitinančios mamos ramybės
Sėkmės visoms maitinančioms- viešumoje ir ne....

galų gale jei ir pamatysiu kieno papus į "viešumą iškeltus"- aš jau didelė mergaitė ir mano jautrios sielos tai labai nesužeis Na nustebsiu, gal kiek sutriksiu, bet pasistengsiu tai padaryti diskretiškai, kad netrikdyti maitinančios mamos ramybės

Tu matei maitinančios mamos papus kada nors ?????????????????

galų gale jei ir pamatysiu kieno papus į "viešumą iškeltus"- aš jau didelė mergaitė ir mano jautrios sielos tai labai nesužeis Na nustebsiu, gal kiek sutriksiu, bet pasistengsiu tai padaryti diskretiškai, kad netrikdyti maitinančios mamos ramybės

Tu matei maitinančios mamos papus kada nors ?????????????????

Aha teko

Labai jau turbūt norėjai pamatyt . O kiek pati žindei, jei nepaslaptis?

vis dar yra personų, nesuvokiančių, kad nuomonių yra įvairių - ir pozityvių, ir negatyvių. Duokdie vaiko gimimas nepavers manęs tokia - siaurų pažiūrų.

O va cia jau nebeskanu Kodel visos diskusijos apie zindyma baigiasi nemaitinanciu arba trumpai maitinusiu izeidinejimu? Argumentu pritruksta?

Zinok, ir as maciau maitinancios mamos papus

Tai, kad tu nematei, dar nereiškia, kad taip nebuvo, ar ne? Ir viena mama rašė, kad taip darydavo. Taigi, situacija reali.

Matai, žindymas kaip tik ir yra ta priemonė vaikų auginime, kuri leidžia būti mobiliu ir visuomenišku, dėl to aš asmeniškai labai vertinu žindymą. O vaiko poreikis yra būti su mama ir mokytis gyventi iš to, kaip mama gyvena. Krūtis būtent tai leidžia padaryti - būti su mama ir visada turėti šilto, tinkamai paruošto maisto vos tik prireiks.

Norėjau pasakyt tik tiek, kad kai maitini mėnesį ar du, gali cirkintis pakampiuose. Kai maitini ilgiau, tai labai varžo tavo laisvę. Esu pakankamai judrus žmogus, kad sėdėčiau namie, ar kas dvi valandas lėkčiau pamaitinti vaiko. Žindymas ir nesedėjimas namie man buvo suderinami dalykai.
Tiesiog pastebėjau, kad jautruolės trumpiau žindo ir tiek, bet čia atskira tema.

Nors pati parašiau, kad apsikandžiojimus baigiu, bet į man tiesiogiai užduotą klausimą mandagu būtų atsakyti- žindžiau 10 mėnesių. Ar toks "stažas" suteikia teisę turėti savo nuomonę

Žinai, sūnų augindama aš tą socialinę izoliaciją labai skaudžiai išgyvenau. Iki pat gimdymo gyvenau labai aktyvų ir intensyvų gyvenimą. Praktiškai 7 ryte išeidavau iš namų, 22 val. grįždavau. Visada tarp žmonių. O po gimdymo viskas pasikeitė radikaliai - 20 val. namuose viena su tuo mažu padaru, kuris žinda (o kaip tai buvo skausminga), miega ir klykia. Ir vienintelis vyras 4 val. per dieną pirmą mėnesį. Patikėk, galima išprotėti nuo tokios staigios permainos. Ir kai galiausiai išeinu į svečius pas vyro tėvus - paslaugi ir rūpestinga anyta stengasi mane vėl vieną uždaryti kambaryje, nes vaikas užsimanė valgyti. Ačiū, ne. Man pusvalandis su suaugusiais žmonėmis buvo per nelyg svabus mano psichinei sveikatai. Manau, mano vaikui ir giminėms tai taip pat geriau, nei antidepresantų prisirijusi motina kukliai maitinanti vaiką kitame kambaryje... Ką jau ten maitinanti, jei ryja antidepresantus...

Apie prisidengimus skraistėmis irgi šneka (esamos/būsimos ) mamos, kurios to nedarė arba tos, kurių vaikams dzin visokios skraistės. O mano nei sūnus nei dukra nesileidžia dangstomi.

Ir pabaigai.

Na, išėjau šiandien iš namų 14 val. Pupa miegojo. Nuvažiavom mikriuku pas architektę, ten ji atsibudo. Užsiėmė aktyvia veikla, po to pasiprašė krūties. Pokalbis su architekte dėl to nenutrūko - ji nė nemirktelėko, kai aš pasikėliau bliuską ir daviau krūtį. Po to nuėjom į kavinę, kur pupa suvalgė bulvių košės. Tada užėjom į kelias parduotuves, ir galiausiai įlipom į autobusą važiuoti namo. Autobuse ji užsimanė miegelio, o užmiega tik prie krūties arba nešiojama. Nešioti autobuse nėra kaip, taigi teko imtis krūties. Eksperimento dėlei nusprendžiau stebėti kaip reaguos aplinkiniai. Apsidairau. Pasikeliu bliuską ir duodu krūtį. Vėl apsidairau.

NIEKO!!! Nulis reakcijos Niekas nė nepastebėjo to mano įžūlaus elgesio Kur tai matyta, aš juk maitinu viešai vaiką. Kur tie smerkiantys, pasišlykštėję veidai suaugusiųjų? Kur tie šokiruoti mažamečiai ir paaugliai? Kodėl jie mane ignoruoja???????? Gal iš tiesų reiktų gerokai pasišvaistyti plikais papais, kad atkreiptų į mane dėmesi????