QUOTE(arpos @ 2011 12 15, 20:20)
Na, labai vaizdžiai aprašyta bala,šiandien regis susidūriau. Ji skundėsi,kad darbe visi stengiasi primesti pareigas,kurios nepriklauso, bet savo tiesą stengiasi atstovėti todėl, kad pagal pareigybę viską super atlieka. Bandau galvoti,kaip elgtųsi upė? Turbūt-jei netenkina esama darbovietė- tai keisk ją arba požiūrį?

Prašau pataisyti.
Betarpiška vienybė ir pagal proto susitarimus, reikia skirti.
Upė nežino kas teisinga neteisinga, jos esmė gyvybingumas.
Jeigu bala susidūrusi su kliūtimi kovoja stengdamasi atstovėti savo teisybę, tai upės orientyras bus ne tai kas teisinga, bet tai kas gyvybinga.
Gyvybingumas yra tiesiogiai susijęs su pozityvia pscihika, emocijomis, vienybe.
Kolektyvas tai vientisas organizmas judantis vieninga kryptim.
Tam, kuris jautrus vienybei neatrodys, kad jis dirba daugiau už kitus, jis nedejuos, o bus atsidavęs vieningai krypčiai ir su entuziazmu atliks savo funkcijas.
Jis bus nejautrus pagyrimams, paskatinimams, apdovanojimams, pripažinimui. Vienybės jausmas ir buvimas joje teikia džiaugsmą.
Pavyzdžiui, armijoje, vieningame kolektyve, kariai negalvodami aukoja savo gyvybę už kitą.
Jeigu žmogui betarpiškos vienybės jausmas svetimas, tuomet jis kolektyve bus karjeristas.
Jis stengsis gerai atlikti savo funkcijas, kad būtų įvertintas, pagyrtas, apdovanotas, paaukštintas, pakeltas atlyginimas. Tai ir bus jo pagrindinis tikslas.
Todėl karjeristas matys kas dirba mažiau, skaičiuos svetimus pinigus, apkalbinės kitus kolektyvo narius, kels intrigas, veidmainiaus, demonstruos savo atsidavimą, kad būtų pastebėtas, įvertintas, pripažintas.
Bet kam pats darbo procesas nemalonus, o įdomi tik karjera ir pinigai greitai išsiduos susidūrus su tkrais sunkumais ar nepakankamu įvertinimu.
Tuomet prasidės bumbėjimas, kad jis daugiau dirba nei kitas, jam tai nepriklauso, per daug iš jo reikalaujama ir t.t.
Be abejo, jis visą savo nepasitenkinimą pagrįs logiškais ir nenugynčijamais argumentais.
Karjeristas iškylus pavojams pats pirmas dės į krūmus ir dar drabstydamasis purvais ant buvusių bendradarbių.
Aukojimasis už kitą jam svetimas, todėl jis sakys, kad tegul durniai aukojasi.
Karjeristas yra nepajėgus suprasti žmogaus jautraus vienybei poelgių.
Vienybė gali būti betarpiška, tai galima sulyginti su įsimylėjeliais ar draugyste.
Ir kita vienybės rūšis bus pagal susitarimą, įstatymus protą.
Betarpiškoje vienybėje jokios taisyklės, išankstiniai susitarimai nereikalingi, viskas vystosi savaime.
Vienybėje pagal proto susitarimus, viskas vyksta pagal nustatytas iš anksto taisykles. Kas pažeidė susitarimą tas ir neteisus.
Abi šios vienybės rūšys yra priešingos ir nesuderinamos vienu metu.
Panašiai kaip santuoka iš meilės nesuderinama su vedybinėmis sutartimis.
Tad vienybėje pagal proto susitarimus apeliavimai į jausmus, sąžinę negalioja. Panašiai kaip teisinėje valstybėje prokuroras, teisėjas remiasi tik įstatymu, o ne emocijomis.
O betarpiškoje vienybėje niekas į kito sąžinę niekados neapeliuos nes kiekvienas turi savają.
Tad reikia skirti šias dvi skirtingas vienybės rūšis ir jų nepainioti.
Teisinga ir gyvybinga bus jų nepainioti .
Neišmintinga būtų priekaištauti sutuoktiniui pagal vedybinę sutartį, kad jis ne myli, o ištekėjo tik dėl pinigų.
Neišmintinga būtų reikalauti iš darbuotojo kolektyve, kuriame galioja taisyklės pagal susitarimą, kad jis neatlieka savo funkcijų, jeigu jis gerai jas atlieka arba reikalauti atlikti be jokio papildomo atlygio daugiau nei buvo sutarta.
O betarpiškoje vienybėje priekaištauti arba skirstyti darbus į moteriškus vyriškus jau yra rodiklis to, kad betarpiška vienybė baigėsi. Betarpiškoje vienybėje kas ką moka geriau tas ir atlieka be jokių priekaištų, nuoskaudų, jausmo, kad esi išnaudojamas čia nėra.