Aš ir mano autistas

aha, jei to sieksi.

Jei Lietuvoj, tai genetiką, psichiatriją, gal dar kas nros sudomins per likusius metus, ką pamatysiu. Arba Vokietijoj į rezidentūrą, dar tiksliai nežinau, ten yra rezidentų trūkumas.

Papildyta:

Na aš labai stengiuosi, kad susikalbėtume, sakau tiesą ir viską tiesiogiai be paslėptų prasmių. Manau, kad tikrai galime susikalbėti. Gal ką nors reikia paaiškinti, kad jums būtų aiškiau?
O ką jūs norite pasakyti dėl kolektyvo, kuris gali nepriimti manęs tokios, kokia esu? Ar galite pasakyti aiškiau ir tiksliau, nes dabar aš nelabai suprantu.

F, o niekada neteko susidurti su tuo, kad mintis turi galią? Truputį skamba mistiškai, bet aš tuo tikiu. O ir knygose nemažai rašo. Mane MB tuo apšviečia, nes jis mėgsta visokias pozityvaus mąstymo knygas skaityti

Tu vis rašai: negaliu to, neturiu to, nesugebu ano, turiu mažiau gabumų, esu mažiau pažengusi...ir t.t. ir pan. Mergyt, bandyk, pasitenk galvoti TEIGIAMAI! Tu juk SUGEBI mąstyti. Kodėl toks savęs nuvertinimas? Negi tai tikrai tik dėl Aspergerio???

jo - jei specialistai zino kaip dirbt su vaiku, jiems nekyla klausimu (o panasu kad nekyla nes darzelis spec ir jie mate visokiu vaikuciu) PPT ner butinas Va jei atsiras reikalas paprastint programas mokykloje, ar kaip jus norit neleist i priesmokykline - tokiems sprendimams jau reiklingas PPT palaiminimas
Papildyta:

musu poziuriai i tuos pacius dalykus labai skiriasi - cia nekuo deta tiesa ar melas, tiesiogines prasmes ar pasleptos

nieko as nebenoriu pasakyt

dar neįsivadzuoju kokiais būdais, bet jaučiu kad ateinantis pavasaris bus nelengvas

nu logiskai mastant - tai sprendimas tevu, PPT ir darzelio tik rekomendacijos, manau svarbu turet savo tvirta nuomone - o visa kita suderinama , gi ten irgi zmones dirba, supras kad tevai nesukalbami

gerai pasakyta aš irgi taip mąstau - juk vaikas - ne darželio nuosavybė

blogiausiu atveju - pasiulys metus namie laikyt siaip jie dazniausiai siulo leist i priesmokykline - tipo tai nera mokykla, bet po jos - kelio atgal nebera - nes i darzeli nebepriima, krepselis pakartotinai ja lankyt nebeskiriamas - tad tenka arba i pirma klase kulniuot, arba namie metus sedet .

Na manau, čia jums labiau tinka, juk jūs ankstesniam savo pranešime pavadinot žmogaus sugebėjimus "Dievo dovana", tai jūs galit turėt tokią dvasingą-menišką pasaulėžiūrą, pagal kurią mintis turi galią. Gal dėl to jums kilo mintis, kad AS galima įsikalbėti? Čia tikėjimo, pasaulėžiūros dalykai, aš pažįstu tokių žmonių. Bet mano pasaulėžiūra kitokia, aš visai nedvasinga ir nemeniška, labiau logiška ir kritiška. Tai galiu dėl tos minties, kuri turi galią, tik priimti, kad tai jūsų pasaulėžiūra, ir ją gerbti, bet tai ne mano dalykas, netikiu juo, nesisemiu iš to džiaugsmo ir stiprybės kaip iš savų dalykų - logikos, kritinio mąstymo, tiesos, pasaulio pažinimo.

Tai iš tiesų yra sritys, kuriose aš esu gabi, ir yra sritys, kuriose esu negabi. Ir jeigu aš kalbu apie sritį, kurioj esu negabi, mažiau pažengus, tai tik įvardiju faktą ar nuomonę, be jokių minties galių ir be nuvertinimo. Man svarbiau yra kuo teisingiau pasakyti, negu galvoti teigiamai. Jeigu labai reikia galvoti teigiamai, tai galiu pagalvoti, bet man svarbu, kad galvočiau teisingai, tai galiu pagalvoti apie gabumus kitoje srityje. Pvz:
F: - Man nesiseka praktiniai dalykai (pvz labai vėlai, vėliau nei kiti išmokau net tokius būtinus dalykus kaip apsirengti, pavalgyti, nusiprausti).
Ice: - Mergyt, bandyk, pasitenk galvoti TEIGIAMAI! Tu juk SUGEBI mąstyti. Kodėl toks savęs nuvertinimas?
F: - Na gerai, jei būtinai reikia pasakyt ką nors teigiamo, tai man neblogai sekasi dėstyti mintis raštu, iš to gali išeit neblogi literatūros kūriniai. Taip pat geriau už kitus moku pastebėti nelogiškumus socialiniuose dalykuose, žmonių kalboje. Taip pat gerai moku gilintis į siaurą sritį, vis gilinti ten savo žinias.
Bet tai bus nukrypimas nuo temos. Kodėl reikia ignoruot dalykus, kurie sunkiai sekasi, vien tam, kad pagalvotum kažką teigiamo?
Papildyta:

O nesugebėjimas ir nenorėjimas priimti, suprasti kito žmogaus požiūrio į tuos pačius dalykus kartais nėra taip jūsų nemėgstamo AS bruožas? Nes aš šiuo atveju tada esu mažiau AS negu jūs, nes stengiuosi suprasti ir priimti jūsų požiūrį

as suprantu jusu poziuri - bet man jis nera priimtinas ir as bandziau paaiskinti kodel - bet jus nesuprantat - daugiau plestis nebematau prasmes
AS nera mano nei megstamas nei nemegstamas - jis tiesiog yra mano dukrai ir sprendziu kaip su tuo gyvent, kad kuo maziau nukentetu jos ateitis, musu santykiai ir siaip kuo paprasciau viskas butu jai ir mums. Jei sunui pagedo akys - tai as nuperku akinukus, surandu mankstas, kad ju labai ilgai nesiot netektu, jei dukra turi AS - as irgi ieskau budu kaip jai ir sau padeti...

Kuo čia dėta dvasinga-meniška pasaulėžiūra?

Aš irgi labai logiška ir kritiška

Pvz. žiūriu į veidrodį ir logiškai,kritiškai matau - ak, kokia aš stora, nieko neturiu apsirengti, bjauriai atrodau, reikia nevalgyti, turiu sportuoti, kad numesčiau kg ir t.t. ir pan.
Bet va kai pradedi galvoti teigiamai ir sau patinki, tokia, kokia esi, kažkaip tie kg pradeda stebuklingai tirpti ir visi priiima tave tokią, kokia esi ir džiaugiasi, kad spinduliuoji optimizmą, ne liūdesį, susikrimtimą ir t.t. ir pan.
Patikėk, teigiamos mintys tikrai veikia
Kažin kodėl LT tokie visi nelaimingi? Todėl kad vis burba ir burba, burnoja ir burnoja kitus, vis tai tuo nepatenkinti, tai anuo...
Papildyta:
Gal geriau F nebeleidžiame tuščiai laiko SM, o einame veikti kažką naudingo Ojoj kaip aš užsisėdėjau čia

Ne visi vienodi. Aš esu laiminga tada, kai sakau tiesą. Tai yra, jeigu aš stora, tai būsiu laimingesnė, jei pasakysiu, kad esu stora, negu kad pasakysiu, jog nestora. Ir mano pasakymas, jog esu stora, nesutrukdys spinduliuoti optimizmo. O jei bandysiu bet kokia kaina apgaut save, tai tada jausiuos, lyg meluočiau sau, ir tada nebus jokio optimizmo.

Nelabai supratau to pasakymo dėl laiko. Jūs siūlot man kažką kartu daryti su jumis? Kada, ką turit omenyje? Mes juk skirtinguose miestuose.
Papildyta:

Jūs saktė, kad AS neturi jokių teigiamų savybių, o sukelia vien tik sunkumus. Tai dėl šito klystat, nes netgi AS specialistai, doc.Lesinskienė pabrėžė, kad AS turi ir savų trūkumų, ir savų privalumų. Ir jūs anksčiau pasakojot apie savo dukrą, atsimenu, pasakojot apie jos savybes, kuriuos aš supratau kaip privalumus, o jūs supratot kaip trūkumus. Pvz kad nepriima iškart to, kas jai sakoma, o klausinėja, svarsto, vertina kritiškai. Man tai čia atrodo grynas privalumas o jūs supratot kaip trūkumą, jei gerai prisimenu. Tai dėl to ir sakau, kad jūs labai pesimistiškai žiūrit, tiek į mane, tiek į ją.