Aš ir mano autistas

#193
QUOTE(Atėnė V @ 2011 11 05, 17:01)
Jau turiu gerų žinių 4u.gif , ką tik grįžau iš PPT,  buvau nusinešusi sūnaus klasės darbų sąsiuvinius, aiškiai išdėsčiau problemą, parodžiau, kaip sūnus atlieka namų darbus, kai užduotys yra konkretizuotos ir kokius vėjus jis rašo, kai užduotys nėra aiškiai suformuluotos, išaiškinau, ko tikiuosi iš mokytojų ir pasakiau, kad  namų darbų mokytoja aš nebedirbsiu. Dar nusinešiau visas pagalbines priemones, kurias pagaminau norint, kad sūnus suprastų ir teisingai atliktų jų skiriamus namų darbus. Pasakiau, kad tokį darbą turėtų atlikti mokytojai, kurie skiria namų darbus, o ne vaiko mama. Pažadėjo visokeriopą pagalbą, artimiausiu laiku suorganizuos PPT tarnybos vedėjos, psichologo, spec. pedagogo, logopedo ir mokyklos administracijos susitikimą, kuriame dalyvausiu ir aš, po to susitikimą su kiekvienu mokytoju individualiai. Tas bus daroma reguliariai kas 2 savaites. Dar paakcentavau, kad mokymo programa mano vaikui turi būti modifikuojama pagal jo sutrikimus, o ne apskritai keliems klasės vaikams skiriama lengvesnė mokymo programa. Pradžia padaryta, žiūrėsiu, kaip seksis toliau.

Sveikos mergaites:))

Senokai cia buvau:)) Pakeitem gyvenama vieta, pakeitem mokykla. Labai dziaugiuosi, kad vaika palikau antrus metus pirmoje klaseje. Patekom i gera mokykla, pas norincius dirbti secialistus. Pernai gavom adaptuota programa, bet siai dienai jam jos kol kas nereikia, jis dirba kartu su klase. Veliau bus matyti, bet jei jam bus sunku, tai zadejo skirti padejeja.
Pritariu, kad reikia kovoti pacioms, tada kazko galima pasiekti:))
Atsakyti
#194
QUOTE(Scintilla @ 2011 11 07, 02:07)
Labas 4u.gif
Maniškis kalba daug...daugiausia paukščių kalba...daugėja ir samoningų žodžių, tik jie labai iškraipyti ir sunkiai suprantami...dažnai komentuoja tai, ką mato....pvz. lauke: meniai (medžiai), kūščiai (paukščiai), lėlė (gelė), mama( namas), fūja (fūra)...kai paklausiu "kas čia", įvardina nemažai daiktų, bet nemoka kalbos naudoti bendravimui, nemoka išreikšti norų, poreikių...nemoka atsakyti net į paprastus klausimus...tada arba tyli, arba užsiveda kalbėti savo kalba...
Dabar labai mėgsta pašaukti "mamaaa", o paklausus "ko?", atsako "nieko"  biggrin.gif
Kuo toliau, tuo labiau didėja mano vaiko suvokimas, gerėja kalba...bet kartu ir didėja baimės, protestavimas prieš nenorimus dalykus...jei ko nenori ar bijo, į tai regauoja tokiu cypimu ir priešinimusi, kad man net nejauku pasidaro...nžn net kaip tokiose situacijose elgtis...anksčiau to nebūdavo...arba bent jau nebuvo taip stipriai išreikšta...tuoj nebeturėsiu kuo vaiką rengti, nes visi rūbai išaugti arba nudėvėti...o pamačius naujus, maniškiui prasideda baisios isterijos...dar labai bijo tualetų svetimose vietose...net namuose ne visada daro į puodą...kartais viskas tvarkoj būna, o kartais cypia, mosikuoja rankytėmis vos pamatęs puodą, nors būna jau seniai į jį daręs...gal kas tai jau praėjot ir turit patarimų, kaip susidoroti su tomis baimėmis?  4u.gif

Su baimėmis reikia susigyventi, mano sūnui 13 metų ir visais amžiaus tarpsniais jis ko nors bijodavo. Vienos baimės pranyksta, atsiranda kitos. Apsišarvuok kantrybe ir aiškink, kalbėk, demonstruok... Aš kiekvieną kartą turiu aiškinti, kad galima nešioti daug skirtingų kelnių, kad visų kelnių sagos nebūna vienodos, kad kelnės nebūna vienodai patogios ir taip kiekvieną kartą, kai reikia pakeisti drabužį.
Kai jam buvo 5 metai, paniškai bijojo medžių žievės, galite tik įsivaizduoti, ką man reiškė su juo išeiti pasivaikščioti kad ir miesto šaligatviais doh.gif . Vėliau, kaime jis pamatė, kaip kapojamos malkos ir , kad ta žievė nieko nedaro. Aš jam liepiau padėti surinkti žieves ir nunešti į šiukšlyną ir baimės pranyko.
Atsakyti
#195
O mano bijojo gėlių žiedų viduriukų. Bijodavo pažvelgt. Bjodavo vaikščioti per gėlių žydėjimą. YPAČ tulpių, pinavijų.
Atsakyti
#196
Maniškis kai buvo 2 metų nuvykus į Palangą 2 dienas bijojo lipti ant smėlio, bet trečią dieną tai įveikė smile.gif

Dabar kaip ir nieko nebijojo iki pamokos apie "BAIMĘ". Taisėmės dantis be jokių problemų jau ne pirmus metus. Pas dantų gydytoją vykom kas savaitę, nė cyptelėjimo, bet mokytojai pravedus pamoką apie baimę ir įvardijus baimę "dantų gręžimas" atsirado tooookia problema... O įdomiausia, kad gydytojai paėmus grąžtą į rankas jis jau dirbtinai pradėdavo drebėti. Klausiam kas atsitiko, sako bijau. Ko bijai? Baimės smile.gif paskui prasidėjo ir ašaros, rieda tokios pupos tikros. Žodžiu, po trijų kartų taisymosi dar 3 buvo tokie baimės, per kuriuos pavykdavo tik pakrapštyti, kol galų gale baimė išgaravo. Matyt, pamiršo pamoką smile.gif
Atsakyti
#197
Hmm, kažin maniškis čia toks vienas bebaimis g.gif ? g.gif O gal aš nepastebiu? g.gif Na, tiesa, buvo momentas, kai 2,5 m 4 dienas bijojo lipti ant smėlio, bet po truputį po truputį ir užlipo. Paskutinėmis dienomis pastebėjau, kad su juodu gflomasteriu išsitepęs rankas su baime akyse bando jį nutrinti, nuvalyti, arbha man rodo, kad nuvalyčiau ir nuplaučiau. Gal čia ir tam tikra baimė g.gif O šiaip tai nebijo nei siurblio, nei žmonių, nei triukšmo...Dantų jam gręžti nebandžiau, nes nėra reikalo cool.gif
Papildyta:
QUOTE(Pou @ 2011 11 08, 19:26)
O mano bijojo gėlių žiedų viduriukų. Bijodavo pažvelgt. Bjodavo vaikščioti per gėlių žydėjimą. YPAČ tulpių, pinavijų.


Vajei kaip keista...
Atsakyti
#198
Dėl baimių - maniškio ne tokios egzotiškos: medicininės procedūros, vandens telkiniai ir šunys ax.gif

Bet, Ice, kaip tau gerai, kai prireiks, galėsi pati saviškiui dantis pataisyti... smile.gif
Atsakyti
#199
Mes baimių turim daug verysad.gif
Atsakyti
#200
QUOTE(Atėnė V @ 2011 11 08, 10:45)
Su baimėmis reikia susigyventi, mano sūnui 13 metų ir visais amžiaus tarpsniais jis ko nors bijodavo. Vienos baimės pranyksta, atsiranda kitos. Apsišarvuok kantrybe ir aiškink, kalbėk, demonstruok...

Dėkui už patarimus 4u.gif Kol kas jokie aiškinimai jam nepadeda...kai ko nors nenori, būna kurčias viskam, ką sakau...net nežinau ar tai baimės ar tai kažkoks užsispyrimas ir nusiteimas prieš kai kuriuos dalykus...

Atsakyti
#201
Mes baimiu neturim schmoll.gif O jei turim, tai tokias normalias...pvz. bijo suns kuris greitai pas ji atbega, bet paciu sunu jis nebijo....arba jei reikia lipt kazkur aukstai, tai nori, kad mes jam uz rankos palaikytume...bet cia gal ne baime, o atsargumo jausmas g.gif Kas pas mus irgi labai issivyste biggrin.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Žvėriukė: 09 lapkričio 2011 - 14:40
#202
Ryt vykstame į Vilnių pas LOR gyd. Gradauskienę.

Noriu paklausti štai ko. Pagal LR Darbo kodeksą auginant neįgalų vaiką (net tik 1 vaiką šeimoje) priklauso viena papildoma laisva diena per mėnesį. Ar ji priklauso dirbant tik pilno etato krūviu ar ir pvz. 0,5 etato? g.gif MB ryt išsiprašė iš darbo, susitarė gražiuoju su valdžia, bet pvz. buvo nepasitenkinimų iš jo pacientų, tipo kodėl jūs čia mus perrašote kitai dienai, nepatiko net paaiškinimas "kad turiu vaiką į ligoninę nuvežti" doh.gif Todėl galvojame gal kitą syki imti ir pasinaudoti ta nedarbo dienos lengvata oficialiai. Tik va kaip su tais etatais, nes jis dirba ne pilnu etatu toje įstaigoje g.gif Tas pats ir man. Ryt išpuolė man ne darbo diena. Bet štai bus dar viena diena, kai noriu J nuvežti pas kardiologę, o talonėlį gavau būtent savo darbo metu rolleyes.gif

Kas dėl baimių - tai dar nepaminėjau, kad žinoma, bijo J kraujo ėmimo, daktarų ir visokių kitokių medicininių procedūrų. Oi, dar nepaminėjau - baisiai BIJO KIRPTIS PLAUKUS! Vat ir prisišnekėjau, kad nieko nebijo doh.gif blush2.gif Tik kažkokių keistų, kaip medžio žievė, ar gėlių viduriukai - tai jau ne.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Ice: 09 lapkričio 2011 - 22:11
#203
Laba diena, seniai čia nerašiau.. Sunku reikšti mintis, kurių begalybė..
Labai norėjau pasidalinti su jumis nuostabia daina (sena gera daina), nors trumpam praskaidrint nuotaiką...
Čia apie mus mielos mamos, apie mūsų begalinę meilę ir paramą savo mažiesiem..
Būkim stiprios ir laimingos..
You rise me up..
Atsakyti
#204
QUOTE(Ice @ 2011 11 09, 22:09)
Kas dėl baimių - tai dar nepaminėjau, kad žinoma, bijo J kraujo ėmimo, daktarų ir visokių kitokių medicininių procedūrų. Oi, dar nepaminėjau - baisiai BIJO KIRPTIS PLAUKUS! Vat ir prisišnekėjau, kad nieko nebijo  doh.gif  blush2.gif Tik kažkokių keistų, kaip medžio žievė, ar gėlių viduriukai - tai jau ne.

Bet tai cia nereikia but kazkokiu kitokiu vaiku/zmogum, kad turet tokiu baimiu. As jas prie normaliu baimiu priskiatau g.gif Nu as pati gydytoju irgi nemegau unsure.gif Ir kai krauja is pirsto imdavo bijodavau unsure.gif O darzelyje kai reikedavo eit i medicinine patikra, tai visa grupe vaiku eilute stovedami drebedavom.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Žvėriukė: 10 lapkričio 2011 - 14:24