Globėjai plepa toliau, tęsiam

būtent. Prisimenu savo vaikystę, buvau padūkęs vaikas. Kaip reikiant. Nebėr dabar tėvų ir viskas atrodo kitaip, o jaunystėj buvo ir nuoskaudų, ir pati prisiminus, kaip jau visai suaugus būdama tas vaikiškas nuoskaudas pasisriūbaudama jiems išsakydavau . Dabr jau tų nuoskaudų seniai nebėra, kažkaip žiūriu į vaikus savo ir galvoju nagi ir jie jų turės ypač vėlyvoj paauglystėj, jaunystėj, kai pradės savo gyvenimą na kai bus patys "protingiausi". O tu to nepasakei, o tu to nemokėjai, ano nedavei. Ir niekur nesidėsim nuo to.
Taip ir matau mažių kuris sakys, aha kaip tu mane vertei pamokas ruošti, kaip aš verkiau, o tu nekreipei dėmesio...dabar pas mane traumos. O realiai tai kaip pasakyt, va pabuvau tam pedagogų tarybos posėdyje ir ką- jis pirmokas, ir mokytoja viena mokyti jo neori, fizinio pamokose jis laksto, ji bijo dėl kitų gyvybės, atseit tėvai sako, reikalauja kad perklet iš tos klasės. Gerai, jei PPT mums pasiseks, ir jie duos tą siuntimą/rekomendaciją į tą projektą. O jei ne? Pradinė baigsis greitai...jeiką, tai ir jis metus renka ir ta Švėkšna ne už kalnų, arba Veličionys, Čiobiškis....Juk kiekvienam savas vaikas svarbiausias ir skundus suraityt kiekvienas asilas dabar meistras.
Tai va, myliu, tai kankinu ir elgesio tipą keičiu. suaugę keistis nenori, o vaikai... krenta ir jokių minčių, galva tuštut tuštutėlė- tik riksmas kad nenoriu ir dusulio vaidinimas, kančios vaidinimas- ir sekimas ką darysiu. Kiek pastangų sudedama visai ne ten kur reikia. Jei kita kryptim- jau judėtumėm į priekį.
O suaugusiais tikėt aišku nenori. Keik jau buvo jų gyvenime. Dvi mamos, dveji globos namai. Pirmos mamos jis ir neprisimena, bando fantazuoti, kad ji buvo nepaprastai gera. Kažkiek apie tą bio išsiaiškinau. Pirmi vaikai iš tos mamos buvo atimti dar sovietmečiu. Šeimoje buvo ir su psichikos sutrikimais ir su proto negalia.
Kaip mums seksis toliau nežinau, namuose man su juo tikrai neblogai, net gi gerai. Ir pasikalbam, ir žaidžiam. su Duksiu labai artimi jie. O va visuomenė jis jos ir jos normų nepriima, ir visuomenė jo nenori. todėl kad visuomenė jį pasitinka su išankstine nuomone, kuri nėra jau taip nepagrįsta, o jis tą jų nuomonę dar su kaupu ir patvirtina.

Ir kaip skaudu,kai matai,kad vaikai normalūs,gal netyčia ką iškrėtė,bet jei globoje,tai kaltas ir jis ir globėja

pasakyti kad jis ką iškrėtė, tai net nepasakyčiau. Nieko nekrečia. Bet tai baisi isteriada, nieko negirdėjimas ir neklausymas. Namuose klauso. Kaip klauso, na su juo vienu- turiu kaiko visus užsispyrimus įveikti savo užsispyrimu, pamokas su pykčio protrūkiais paruošti. Mojkykloj gi kitaip- jis sėdi per pamokas ir nieko nedaro- būna. Ir kitų atsiranda kurie nedaro( kodėl jam galima man ne). Rėkauja per pamokas. Neišsėdi suole. Ir kiti. Vartoja visą savo žinomą leksikoną. Mušasi su vaikais. Būna. Va tokie ir iškrėtimai. Nė vienas iš tų iškrėtimų nėra netyčia. Visi jie tyčia. Jei mane kada pagaus didelis įdūkimas tai aš jam ir ausį nusukti galėsiu, ir į kampą pastatyti- mokytoja tokių galymybių tai neturi. Poveikio sąrašas pas ją trumpas. O bendrauti nesikabinėdamas, ir kitaip dėmesį atkreipti kaip tik blogu elgesiu- jis nemoka. Namuose mokosi. aš labai giriu už susitvarkytus stalus ir kambarius. Tai va kai labai labai susipykstam, ir aš su juo nekalbu. Po kurio laiko jis ima šluotelę ir eina šluoti, dulkes šluostyti. Žodžiu- taisosi. O mokykloj šluoti taigi neis. Bet dar tik trečias mėnuo prasidės nuo 8 sausio. Bus lygiai du. Tik tiek, kad mokykla tai ne darželis.

Alfija - darželyje mano vaikui leisdavo palanges šluostyti, kai jau visai nebegalėdavo išbūt būryje ir reikalaudavo atskiro dėmesio.. Tada eidavo pas auklytę ir dirbdavo su ja Bet mokykloje aš dar irgi naujokė, nežinau ką galima pasiūlyti

Su dičkiuku pas mus panašios, tik ne tokios didelės problemos. Mokykloje klauso tik savo mokytojos. Šokio, tikybos mokytojoms "lipa ant galvos": rėkauja, atsisako dirbti, stengiasi atkreipti dėmesį. Kiek teko pabendrauti, šios mokytojos silpnesnės asmenybės, mažesni autoritetai vaikams. "Dičkiui net minties nekyla neklausyti karate trenerio. Nėra mano svajonė jį karatse sporte matyti, bet geriau jau taip, negu be jokių pomėgių. LAbai tikiuosi, kad iki paauglystės atras kažką jam labai svarbaus, kur galės pasitikrinti visais gyvenimo atvejais ir save realizuoti. Kitais metais bandysim muzikos mokyklą, liks dailė, teatras...na ir karate.
Džiaugiuosi, kad mokykloje bendraklasių tėvai nežino mūsų istorijos; daug mažesnis dėmesys, jaučiamės daug natūraliau, negu darželyje. Neturiu iliuzijų, kad nesužinos, yra tėvų turinčių sąsajų su mūsų aplinka (nu kaime gyvename), bet kol kas ramu.
Vat mažius turi smuiką ir ramu. Varu reikia priversti padėti, kad pavalgytų. Namaui pilni "uodų zyzimo".

na, pas mus auklėja ne tik globotinius visi gauna 'kupron", jei prasikalsta. ta prasme - ne fiziškai kupron.


beje - ar klasiokai, jų tėvai - žino, kad vaikas globojamas? mūsiškiai - tikrai ne, dargi mokytoja atsiklausė atsargiai, ar vaikas pats žino, kad nelepteltų kartais ko neatsargiai...

Dėl drausmės dabar - lyg ir niekas nesiskundžia, bet pagiria už susikaupimą tik šokių ir muzikos mokytoja. Ta prasme, jeigu užduotis sunkėlesnė, vaikas bėga nuo jos - pastebi visus, kam nukrito pieštukai (eina pakelti), bando pasikeisti sąsiuvinį ar galų gale pabėgti į pertrauką neparodžiusi atliktos užduoties.

Kad nei aš labai viešinuosi,nei slepiu...Net nežinau...
Pakalbam kartais su vaikais.Ypač po vasaros įvykių,kai dėl nulaužtos trešnės šakos grasino policija,vtat ir net teismu.O tie mano vaikai tik pastovėjo šalia...Bet kiti keturi buvo iš šeimų.O manieji atseit ne
Vyšnios klasė nemėgsta šokių mokytojos.Nežinau,kodėl.Gal nesusitvarko?
Labai bijau Jonelio mokslų.Nes jis darže irgi cirkus krečia-krenta,rėkia ir t t.Net nešiau bylą paskaityt,nes auklėtojos niekad nesusidūrę su globa ir požiūris... Reikalai taisosi,bet matau,kad vis tiek nesupranta.Pvz: prižvejojo lovą per pokaitį.Tai negi neaišku,kad vaikas pergyvena,jam gėda,o dar grupiokai ką pasako.Bet,pasirodo,iš ties neaišku.Vaikas išvadinamas isteriku,kuris be priežasties ožiuojasi ir slepiasi po lova

na nežinau... mūsų kaimynai žino apie situaciją, bet kažkaip išskirtinai vaiko nepuola. dėl išskintų tulpių visą kompaniją nuvedžiau atsiprašyt bobutės, paskui mergiotės (dvi iš 6) visą vasarą laistė ir prižiūrėjo darželį.
viena prietranka bandė kabintis, kad vėl mano vaikas kažkas kažką, bet greitai užčiaupiau, nes kaip tik tomis dienomis Braškė labai sirgo, gulėjo namie...
Auklėtojoms nešk ne bylą bet ką nors iš teorinės literatūros - Pileckaitė-Markovienė, Margarita
Motinystės psichologija : metodinis leidinys aukštosioms mokykloms / Margarita Pileckaitė-Markovienė, Diana Bumblytė. – Vilnius : Presvika, [2004] (Vilnius : Vilniaus sp.). – 94, [1] p
arba iš interneto išsitrauk kokį darbelį studento, pvz - Ausiejaus.

Ačiū maergaitės, yra gera sužinoti jog ne vienas jis toks. Mūsų mokytojai jis labai nepatinka- vienai. abipusė antipatija. Ir man ji nepatinka.
Taip mūsiškiai visi žino jog jis globotinis. Pirmą dieną mažius pats visiems pasakė jog seniau jis gyveno globos namuose, dabar čia. Tai ko čia nežinoti.
Pamokose nedirba, visus papildomus lapus išmeta. Neblogas jis toks, kaip ten jos į jį žiūri. Jis naivus ir geras vaikas. Kai ant manęs supyksta, jis irgi na žada nusipirkti tikrą šautuvą su šaratukais ir nušauti. Kada nors.
Atliekam visas užduotis namie. Viską jis moka. Mokytoja Elena labai stebisi- matai jis iš ten, o skaityti moka, rašo be klaidų. Pačiai jai į kuprą. Su mokytoja Aldona, viskas visai kitaip, o su prailgintos grupės Aldona dar geriau. visos jos nejaunos. Patiries turėtų turėti.
Mano supratimu tai naujoj mokykloj jam labi sekasi ir jis labai stengiasi. Klasėj nekrito rėkdamas, nespardo mokytojų, nesuplėšė nė vienų pratybų, sąsiuvinio, nesulaužė parkerių, pieštukų.
Čia vieną dieną į railgintą grupę jis nešėsi siūti. Puslitriniams stiklainį viską sudėjau. atsineša ten būna vaikai. Nu jis siuvo per matematiką, per pertrauką. Mokytoja net budintį atsivedė- mažius matai su adata, mokyklai mirtinas pavojus. Kiek buvo nustebimo- pasiuvo maišiuką, viską susidėjo atgal ir viskas. Jos pačios tą vaiką baugina. Priima kaip kokį psichozių skyriaus pacientą.
aš galvoju, kad klasėj jam irgi galėtų duoti sudėlioti papkes- na pagal spalvą, lentynas iššluostyti. Jis tai mopka puikiai- globos namai išmokė, bet kad ne- negalima, o jei ką padarys. Atvirai pasakius mane tai nervina.
Kalėdų šventė mane užmušė. Po šventės priėjo Elena ir sako- o tėvai dovanėlės mažiui tai nebuvo nupirkę, jam čia atiteko vieno iš mažesnių vieno vaiko brolių. Pinigus rinkom po šventės(taip buvo nutarta). Jis maždaug ...na tikėjosi jog jo šventėje nebus.

Uoj,Alfija,kaip skauda.Juk jie tokie patys.Vaikai.Kartais tikrai daug geresni.Bet va-tarsi ženklas ant kaktos.Kleimo,kaip rusai sako.Mokykloje maniškėms gerai.Vyšnios-pati dukrytę iš ten augina.Pupos-pirmagimio mokytoja.Ir mažiukei mano darže nėra blogai-10 sarašinių grupėj,visi su spec poreikiais.Na,man atrodo,kad jos nelabai susitvarko.Gerokai piktnaudžiauja spausdamos tėvus anksti vaikus pasiimt,ar iš vis neatvest.Mazgė su mėlyne apie akį grįžo-nepatinka man toks nesužiūrėjimas.Bet bendras vaizdas neblogas susidėlioja.Gabija jas myli.Kai pasakoja dienos įspūdžius-emocijos teigiamos,kartais net euforiškos.Nu bet ta paruošiamoji Geras jis vaikas.Jautrus.Mano glaudukas.Reikia jam dėmesio.Nu labai reikia.Bet reikalavimai per dideli nuo rugsėjo iškelti.Jie turi pasirašyt atėję tokioj knygoj,o jis nemokėjo,nes su mažiukais grupėj buvo.Išsigando,lūpa virpėt...Ir iki šiol baisu.Nors jau moka sakinius užrašyt.Dieve,jei mane girdi-duok mano berniukui mylinčią jautrią mokytoją.Maldauju.

Alfija - tavo mažius pakeitė mokyklą?

Dėl vaiko bauginimo nu žinok dirbau mokykloje, mačiau daug ko.. ypač kai pamokos pažymiu nevertinamos, tai ... jei matai, kad vaikas neprognozuojamas, tai ir stebi visada(!!!) akies krašteliu, nes niekada nežinai kas jam galvon šaus... Rodos sėdam, sušnekam, pasbėdavojam - nu va, blogai, mama vėl laikraštienon patekus, kas kaip ir kodėl, bloga, liūdna, pikta, kaip galėčiau pyktį išlieti ir tt ir pan. Ateina po kitos pamokos kita mokytoja į mokytojų kambarį, mano piktasis pašnekovas pačioje pradžioje perpylė visą klasę vandeniu. Praktiškai 5 min po visų pokalbių...
Dėl kitų tėvų... jei iš tikro vaikas agresyvus kitų atžvilgiu - labai juos suprantu, pasakojau gi savo bėdas,, mano vaikas neatsakingas už kažkieno tėvų kaltes, kad ant jos išsiliejinėtų...
Papildyta:

braškė grįžo su nudaužta nosimi. Fanarai apie abi akis buvo. auklėtoja stovėjo per du žingsnius - nesugavo... nepriežiūra? nu ne...

Karusėle, aš gi suprantu, ir niekam nieko nasakau. supranto jog labai nelengva su juo. Bet su adatom jis nešoks ant nieko. Jis nėra neprognozuojamas. Ką jis gali padaryti tai- išmesti šiukšlinėn, susidėti į kuprinę, arba išmesti tualete. Viskas. Jis yra labai protingas vaikas. Jis normalus. Kad keikiasi- tai dar nereiškia jog rūko, geria ir su prostitutėm guli .
Klasėje yra mergaitė po operacijos. Iš kitos mokyklos atsikėlė. Mokykloj ją suspardė. Ir dabar kiekvieną dieną man, arba žmogui kuris ateina jo pasiimti pasakoja vieną ir tą patį- ir jei jau mažius dabar ims ją ir sumuš, suspardys, dar ką padarys- tai bus tai bus. Visada klausiu- o jis ją kaip nors mušė jau, ką nors sakė- ne sako, jis su ja net nesiklaba. O šiaip tai gaili. Klausiu- o tai ką nors jis iš viso sumušė. Ne. Tik kai su vaikais laksto labai keikiasi ir rėkia užmušiu, ir visokiais vardais vadina. Tai ką nors iš viso padarė- ne, tik kartą užlipo kopėtėlėm per fizinio lavinimo pamoką- kai mokytojos salėje nebuvo. Kas čia nuostabaus? Kitas gi vaikas kol mokytojos nebuvo per tą pačią pamoką pro langą iššoko. Bet jis mokyklos sponsoriaus vaikas...Na tai pati turėčiau suprasti skirtumus.
Tai , žodžiu, jis yra neprognozuojamas lygiai taip kaip ir visi. Kažkada, prie kažkokių aplinkybių kiekvienas vaikas gali ką nors sumušti, ką nors nusilažti kol mokytoja geria kavą su seniai matyta drauge, susidaužti kaktą. Dėl to kad jie ir yra vaikai. todėl visi mes juos visi saugom ir prižiūrim, nes vaikai nieko negali nei numatyti, nei prognozuoti.
Keitėm. Ta kur arčiau namų. Vežioti į kurią jis pradėjo eiti- toli. Ten jam sekėsi daug blogiau.