Globėjai plepa toliau, tęsiam

toje pačioje mokykloje ar kelia į kitą mokyklą?

Braškei buvo tas pats. sutrikimas logioniame mąstyme. Lankė spec. pedagogę praeitais metais pačiame PPt, kažkiek apmažino, bet jau galvoje ko nėra - neįdėsi.
Deriname su mokytoja dėl spec. pedagogės po naujųjų - matematikos kurso neįveikia. vat irgi įdomu - bus spec. pedagogė - papildomai po pamokų (siūlė psichologė taip, nes dar ir atminties problemos) ar eis per matematikos pamokas pas spec. pedagogę

toj pačioj. Direktorė mūsų mokyklos labai gera, ta prasme, kad pas ją yra labai aiški nuostata jog visi vaikai turi integruotis ir tiek. Nėra jų ko vaikyti iš vienos mokyklos į kitą. Priežastis- sunku, jai ne priežastis. Reiškia reikia jieškoti būdų kaip tą rezultatą pasiekti optimalų ir viskas. Na va- dabar lankysim tą kažką. Jei kitais matais mokykla gaus finansavimą- irgi lankysim. Iki penktos klasės kažkaip ir išspręsim tas problemas(blogiausiu atveju iki penktos).

Alfija, Sūnute, vis paskaitinėju jūsų temukę, globa (ne įvaikinimas) bręsta mano viduj jau seniai, laukiu, domiuos kalbu su šeimyniškiais, tikiuos viskas bus savo laiku ir taip kaip reikia. Bet dabar ne apie tai.

Ar nemąstėt savo berniukam rinktis muzikavimo Suzuki metodu? Ankstyva pradžia, specialistai, dirbantys su tikrai mažais vaikučiais (ar tik ne trimetis jauniausias) čia aktualu būtų labiau Sūnutei. mano jauniausioji bet jau senokai čia .

Na o Alfijos berniukui turbūt tiktų tai, jog nėra vertinimo . Yra aplinka, kur grojantys vaikai ne konkurentai o draugai, kur mokytojai - vieni iš artimiausių žmonių. Vilniuje fortepionu groti moko nuostabi mokytoja. Pernai ji akomponavo Bacho ir Vivaldžio koncertus mano vyriausiajai, tie metai su ja mums tikra dovana.
Čia akimirkos iš Suzuki vasaros stovyklos Daugų miestelyje .

J. S. Bachas koncertas dviem smuikam
L. van Beethoven Menuet G-dur
O čia - ta pati stovykla - tėveliai dainuoja o vaikai groja
O šitai tikrai jums pakles nuotaiką - Čia mūsų vaikų (ir mokytojų) mokytojas Koen Rens.

Labai atsiprašau už tiek daug nuorodų ir t.t. bet kažkaip nesugebėjau sustot

maniškiui vertinimas tinka, bet kaip kiekvienam- sąžiningas vertinimas, o ne sąmoningas nuvertinimas. Šiaip plačiau norėčiau.
Suprantat į mūsų mokyklą nebeišvengiamai atėjo komercija, ir jei yra akivaizdu jog vaiko į visokius ten "tarptautinius" konkursus nesiųs, o tai reiškia asmeninės naudos ir nebus, bei papildomų finansų- vaikas yra, vaikui yra parodomos durys. Aš apskritai visada ir visur buvau už mokyklą/as. Mažiaus atsiradimas, ir Duksio ketvirta kalse mane visą tokią idealistę privertė pamatyti labai daug dalykų. Sunutė labai bandė, aš ant jos net pykau, dabar matau jog ji daugel vietų buvo visai teisi

Žinai, beveik į tašką. Neparsidavinėti, o skelbti tai kuo tiki šiandien labai nelengva. Sąžinė parsidavinėjančių užgesinama daugybe būdų ir ne tik pinigais. Bet aš vis dar mąstau, kad yra ir išlieka tų idėjinių nedideli būreliai: profesionalų, rengiančių rimtas programas savo Mokytojų atminimui be jokio atlygio arba tas pačias mažai apmokamas kamerines programas po filharmonijos vėliava. Galėtų sau ramiai už tą patį trūnyti bendrose simfo programose, bet va, norisi žmonėms dar kažko. Gaila, kad MKČ vis mažiau tikro meno. Pradinėse dar nieko, bet vėliau...grojančių "muzikinių dėžučių" pilna Kinija ir Japonija, ekspotas tokių asabų į Europą nenutrūksgtamas, o niekam ir nebereikia nielko be tiksliai ir greitai, a...dar juokingai.
Svarbiausia mokymo procese sistema, mokytojas ir sugauti tą laimės mene paukštį už uodegos, bent vieną plunksnele pasigėrėti. Labai to linkiu Tavo Dičkiukui. Jis, rodos, tą jau patyrė. Tam MKČ mokykla nėra būtina. Vat tikintis profesionalo - nežinau, nors tikriausiai irgi nėra būtina

Mes nuo Liepaitės penki metri gyvenam, tai atsidainuoja mergina į valias, kitą met instrumentą jamsim- fleitą

iš prieglaudos - kodėl gi ne?

žinai tikro meno Lietuvoje ir iš tiesų beveik neliko. Iš MKČ menas išėjo kartu su prasidėjusiom statybom. Visiškai išėjo. Duksis nuo pernai metų labai gerai žinojo, kad jį iš tos mokyklos išmes. Jam pasakė kažkokie vaikai ir vieno vaiko (auklė). Bet čia jau man toks geras va tas jūsų vaikas o va turės iš mokyklos išeiti . Darbuotojų tas vaikas. Paskui pas mus pasikeitė mokytoja, ir man buvo jau labai aišku jog turės. Prieš įskaitą ir po jos neturėjau net abejonių. Pažliumdavau vakarais- dėl neteisybės. O paskui nusispjoviau nuoširdžiai. Kam man visų tų šlykštybių reikia? Ką aš darysiu visa tai pati susirinkus ir dar vaikui įdavus. Iš tiesų tai man gaila ir tų pedagogų ten dirbančių- irgi viskuo supančiotų, o kiek dar ten nepripažintų žvaigždžių . Bet ten yra vokiečių kalbos mokytoja- nuostabus žmogus, duksis ją vertina labai- visiškai nepriklausoma asmenybė, ji labai gerai žino, kad ne ji laisva nuo intrigų. Bet kada gali užverti mokyklos duris ir jos gyvenimas tuo nepasibaigs. skirtingai net ten dirbančioms senutėms mokytojoms- kurių gražiausi metai jau praeityje, ir su tais metais išėjęs ir profesionalizmas.
Jei dar nors konkurencija būtų- tokio merdėjimo ten nebūtų. O dabar kadangi jie vieni tokie ant visos Lietuvos, tai... Panevėžio vienas toks skulptorius buvo išleidęs sūnų mokytis į Vilnių. Po metų atsiėmė su komentaru, kad visko jis gali išmokti ir namie, ir be visų tų n ervų ir sveikatos paklojimo. Mačiau tos mokyklos darbus, vaikus mačiau- pavasaris jau buvo. Vaimkai žydintys, darbai dažniau geresni nei MKČ. Patenkinti viskuo. Kam gi šiai dienai yra paslaptis, kad iš MKČ mokyklos mūsų ligoninėje kikevienais metais stacionaras paauglių ir suaugusiųjų(mokinių virš 18m) pasipildo psichozių skyriai. apie 10 savižudžių kiekvieną pavasarį. Ir dar metų eigoj pasitaiko. Sveiku protu pagalvojus- ko man dabar tą vaiką laikyt neurozių stacionare
O kai nueini į OBT tai...nu jei dar pas Julių į Kauną nuvažiuoju, kartais. Tai kažką pamatau...Dar Maskvoj galima daug visko pamatyti. Kartais vis dar nuvažiuoju(čia vis iš tos pašalpos ) kažkokia visuotinė komercizacija ir garliavizacija...
Papildyta:


vat guli , blebma, ant žiužinių pašalpos pinigus suikišus ir socei šuniuko nupirkt negali- kokį ten grifoną, ar bišoną- 6000-8000 ir viskas. Iš prieglaugos, matai. Ot gailikė, skūpidla tu ir dar aukštaitijoj gyvena. Pusė giminės ten- nė viens neskūpas, nu tu...

[CODE]
o mano proseneliai - vienas - ar tai žydas, ar tai karaimas, o jo žentas - ko gero suvalkietis

p.s. aš ir vaikui nupirkčiau, jeigu kas nors avedžiotų rytais, ypač savaitgalio
ta proga - užteks katinytės, medžiojančios eglutės burbulus naktimis

Aišku dabar su tavim viskas, genetiškai užprogramuota jokioms socėms šuniukų nepirkti. Atsirūgs dar tau, pačios jos tau padovanos šunį
būna žmonės išmoko mažų veislių šuniukus į dėžes tai padaryti- kaip kates. Bet nežinau kaip.

Alfija,
Jo, vienas Geniušiukas protingas, kitas - talentingas

jie mano labai artimi giminaičiai ir labai artimi draugai . Julius artimesnis.