Globėjai plepa toliau, tęsiam

Mūsiškė visiškai prisitaikė prie mūsų ritmo- kas beliko, savaitgaliais iki 11-12 miegam Aišku, paskutinis pasivaikščiojimas būna vėlus- apie vidurnaktį
Pakeitė Einorui mokyklą, pirmadienį jau pas mus eis Iki teismo svečiu pas mus gyvens , kada teismas neaišku Viskas- su vaikų namais parišta

sėkmės kuo didžiausios , Šelma

Aš irgi nenoriu konfliktuoti

Tiesiog iš jūsų posto pasirodė, kad jūsų Teris neskiepytas, ir kad jūs manote, jog ar skiepytas, ar neskiepytas - jokio skirtumo.

Aš sutinku, kad skiepai 100% neapsaugo nuo ligų, tačiau gyvūnas po skiepo įgauna dalinį atsparumą ligoms, kitaip sakant skiepas tai inaktyvuota "bacila", kurią įleidus į organizmą, organizmas pagamina tam tikrą kiekį antikūnių prieš tą "bacilą" ar "bacilas". Todėl gyvūnui pasigavus tikrąją aktyvią bacilą lauke ar nuo kitų gyvūnų organizmas greičiau sureaguoja ir pradeda sparčiau gaminti antikūnus.

Todėl aš esu už skiepus.



Kad tabletės nesveika, sutinku - tai organizmo nuodijimas. O sterilizacija - tik kelių organų išpjovimas, ir jų neturėjimas nedaro tokios didelės neigiamos įtakos kaip tabletės ar leidžiami vaistai. Ir jau geriau sterilizuotas gyvūnas, negu pastoviai vedantis bedokumenčius mišrūnus palikuonis...

Aišku, jeigu gyvūną šeimininkas nusaugo nuo palikuonių visą jo gyvenimą, tada tai tikrai sveikiausias dalykas gyvūnui. Nes kaip ilgametė vienos iš prieglaudų savanorė baisiausiai piktinuosi, kai yra dauginami bedokumenčiai katės ir šunys...

Tai tiek, daugiau pasistengsiu nekomentuoti ne į temą

mama mire man buvo 11 metu be manes buvo vienais metais vyresnis brolis ir trim metais vyresne sesuo, sesuo pakliuvo i vaiku namus, brolis ir as likom namie.. Mama mire geguzes menesi baigiau 5ta klase, o rudeni paeme mane mano mamos pusesere, buvo gydytoja... Kadangi buvau jauniausia ir siek tiek palepinta mamos tevo (apie teti nieko neparasiau jis vede pamote po mamos mirties dar nebuvo praeje du menesiai abu stipriai priklausomi nuo alkoholio)buvo labai sunku taip staiga netekti tos silumos meiles, demesio... teta manes nemylejo, uz kiekviena menknieki bardavo silto zodzio nepasakydavo buvau ujama kaip sakoma vedziojau ju suni ir masciau sau ka nors pasidaryti.... kaip galima paimti vaika ir neduot jam nei silumoos nei meiles, pradejau sirgti sirgti, kad tik kas ir temperatura kol galiausiai gyvenant trecius metus pas ta teta (toje seimoje buvo vyras, kuri teta valde ir du sunus, kurie gyveno savo gyvenima, nes vyresni buvo.zinoma kiek galedavo uzstodavo mane..)susirgau meningitu aciu dievui prasirgau sia liga ir dideliu pasekmiu neliko, bet teta uzpykusi, kad as taip daznai sergu tipo nesisaugau mane parveze alkoholikui tevui ir pamotei atgal... kaip buvo sunku netas zodis iki db nenoriu bendrauti su ja jokiom progom nesveikinu...is vis nebendrauju, nes manau su vaiku taip elgtis negalima... po nepilnu metu suzinojau kad jinai buvo mano oficiali globeja... einant i 9ta klase pakliuvau pas pamotes seseri, va ji mane mylejo kaip savo vaika nebenorejau paleisti jos, palysdavau pas ja po kaldra susildydavo kojas )) apkabindavau,( ji turejo sunu trim metais vyresni ir ukryte 7metais jaunesne uz mane). Kalbedavom iki paryciu kol svyst pradedavo, ji vargste anksti keldavosi apeit uki, neissivaizduoju kaip jinai pakeldavo beveik nemiegojus...Mano gyvenimo sviesa po mamos mirties...Deja netiketai turejome su ja atsisveikinti... db dvigubas skausmas sirdeleje lankau dvieju mamu kapelius....
Manau globotiniai yra dauk kartu jautresni nei globeju vaikai... na as tikrai kitaip i viska ziuredavau ir dauk demisingiau. Aciu Jums kurios mylit savo globotinius vaikus, jiems meiles labai reikia.
Papildyta:
nuo pirmos globejos globijimo praejo 13 metu bet iki db viska prisimenu.... ir kuomet kalbedavo su telefonu pasakodavo kokia esu anokia ir tokia.... kaip skaudu buvo girdet... nebuvau as problematiskas vaikas, mokykloje mokiausi gerai klaseje buvau viena is pirmuniu, problemu nebuvo mokykloje. Na nesuprantu kurioj vietoj buvau bloga, plaudavau, tvarkydavau namus. Bardavo mane, kad dauk valgau, nors esu iki db normalaus svorio, o is pirmos globejos pakliuvusi pas antraja, kai mane pamate mano mylima globeja pirtyje isejusios su mociute i priepirty sake verke, nes buvau labai kuda vieni kaulai ir skura.
Labai tai traumuoja vaika as matau db suaugusiu gyvenime, kad esu sutraumuota, matau kaip auginu savo vaika daznai netenku kantrybes.... Myliu savo vaika begalo ir bekrasto, ir kartais gailiuosi, kad tos kantrybes taip greitai netenku ir nieko sau negaliu padaryti.

P.S. nei karto prie manes nebuvo atejusios pas pirma globeja jokios soc darbuotojos, o pas antraja buvo atvaziave ziurejo kokiomis salygomis as gyvenu... bet man keista kaip nebendrauja su globojamais vaikais nepaklausia ar jiems gerai ar ne... sakau net nezinojau, kad pirmoji mane oficialiai globojo ir gaudavao tuo metu turbut visai nedideli pinigai tai buvo kazkur 300lt. Man teta duodavo 50 kur buvo naslaites pensija ar kaip jinai ten sakydavo, as uz tuos pinigus nusipirkdavau mokyklai ko reikedavo ir valgydavau pietus ir dar sugebedavau pasitaupyti, broliui nupirkau kedus ir striuke... db neissivaizduoju kaip man pavykdavo tai padaryt..

Atsiprasau uz uztersta eteri ir gramatinias klaidas:4u:

paskaičiau. Vaikiškos nuoskaudos. Įtariu, kad mano mažius apie mane galėtų pasakyti tą patį- didysis greičiausia ne. Kodėl taip sakau? Todėl, kad ir dabar žiūriu į mažių, žinau jo istoriją- dabar žinau jau daug daugiau nei anksčiau, ir žinau , pažįstu ir jo buvusią įmotę. Toli gražu ne viskas ten buvo taip, kaip aš maniau pradžioje. Buvo visko. Ir mama jam šilumos nejautė- turėjo priežastį. Apie tai nekalbėsiu.
Kalbėsiu apie kita. Mano vaiko sveikata buvo labai rūpinamasi- fizine, buvo labai gerai prižiūrimas, maitinamas pagal tai kaip ten reikia, daug mokytas ir išmokytas, labai daug dirbta ir socializuotas pilnai. Ją už visa tai galiu tik gerbti ir pasakyti ačiū. Didelį ačiū.
Dabar kodėl mažius galėtų pasakyti apie mane tą patį. Jis ten buvo pakankamai išlepintas, be sistemos. Be daug ko. Čia, pas mane jam labai daug dalykų reikia daryti pačiam- susitavarkyti savo stalčius, žaislus, padėti man tvarkytis virtuvėje, ruošti pamokas, daug dalykų reikia daryti. Jis viskam priešinasi. Viskas blogai- jis ne koks tarnas kaip kad sako. Vyresnysis viską daro analogiškai, ir pagal amžių daugiau. Be vidinės priešpriešos.
Mažąjį irgi baru, jog lauke nusimauna pirštines, perspėju apie galimus variantus(susirgsi) ir kas dar gali būti. Tai irgi yra ligų profilaktika. Tikrai. Nors mažąm vaikui beveik aštuoneri- galvon mintis neateina atiduoti jam pinigus, kaip našlačio pensiją, taip ir motinos alimentus.
Manau jog daug pykčio autorė yra perkėlus naujai globėjai nepagrįsto- dalis jo skirta tėvui, kam paliko ir pamiršo juos ir mamą, ir pyktis jog mamos nėra.
Bet kokiu atveju pirmoji globėja rūpinosi taip kaip mokėjo- rengė, maitino ir davė pastogę. Tai, kad neatsirado ryšio- nieko kaltinti negalima. Vaikas gali taip sakyti, jog sirgau tai atidavė, bet realybėje sakyčiau todėl, kad nebuvo ryšio ir sutarimo.
Bet bet kokiu atveju, tai buvo daug geriau, nei patekti į vaikų namus. Ir tai irgi reikia vertinti. O nuoskaudos...na visa tai jau buvo, ir nebereikėtų gręžiotis tik į jas.

alfija aciu, kad issakiai savo nuomone del dauk ko galeciau padiskutuoti, bet nera prasmes, zinoma yra dvi puses.

Bendravimas globejos su vaiku yra butinas, o ne pastovus teigimas jog tas vaikas nuolat blogas ir blogas. Reikia isklausyti ir vaika,o poto isakyti savo suaugusio zmogaus nuomone taip turi buti randamas kompromisas, mano antroji globeja taip visada darydavo ir visada pasiekdavom kompromisa ir viska issiaiskindavome

Teigi,kad buvai pirmūnė

galvoju paprastai. Tiesiog pasikeitė sąlygos, taikyti prie žmonių paauglystės pradžioje būna nelengva. Paliktiems vaikams dar sunkiau. Antra globėja atsirado tada, kai jau naujas statusas buvo susigulėjęs. Bet kokiu atveju vaikai formuojasi anksti, ir globėja gavo jau susiformavusią asmenybę.
Man labiausia negražiai skamba pinigų skaičiavimas. Svetimų. Jei jau turit savų vaikų, manau jums ne penkiolika, arčiau trisgešimt nei 20. 50 litų tais laikas buvo pusė atlygio med.sesers už etatą. Tai buvo dideli pinigai, įskaitant tai kad buvote rengiama ir išlaikoma. Pašalpos už globotinį atsirado ne taip ir seniai. Kompromiso ieškoti reikia, bet vaikas turi suprasti jog jam taip pat reikia prisitaikyti prie suaugusiųjų ir namų, kuriuose esi- tvarkos.

Laimingai auginkit vaikucius as baigiau diskusija sia tema

man atrodo, kad brandžiai išsilavinusiai moteriai suprasti vaiką, kad ir pradedantį paaugliauti paprasčiau, negu pažeistam vaikui prisitaikyti prie naujos situacijos, naujų reikalavimų. Autorė rašė, kad bandė taikytis taip kaip sugebėjo ir jautėsi neįvertinta. Manyčiau, kad tokioje situacijoje suaugėlis turėtų imtis atsakomybės. Gal ir ėmėsi, bet vis didėjant problemoms (vaikas užsidaro, nuolat serga, gal nepriima namų taisyklių) paaugle mergaite buvo tiesiog atsikratyta. Gal nebesugebėjo, nebegalėjo, neištvėrė. Gal net nuoskaudos abipusės liko. Vistiek nesuprantu, kaip galima paauglę išvežti geriantiems tėvui ir pamotei. Nežinau ir nenorėčiau kada nors suprasti. Brrr

Sunute, net neabejoju jog ji tą vaiką suprato, tiesiog vaikas negirdi. Supranti- gali sakyti ką nori, o jis negirdi. Nes motinos netektis, šeimos išbyrėjimas- labai sunkūs išgyvenimai. O kaip atiduoti tėvui ir pamotei. Va čia tai nieko ir nematau blogo- atidavė tėvui ir motinai. Tokie atidavimai taip neįvyksta, ir puikiai tai tu žinai. Tai vyksta/vyko su institucijų priežiūra. Kur pasakė, ten ir vežė.
aš pavyzdžiui turiu savo vaiką, ir labai aiškiai matau kaip jis negirdi, kaip net nenori girdėti- nes jam manęs ir nereikia- jam reikia savos mamos ir savo tėvo. Aš nežinau kiek reikės laiko kol kas nors pasikeis. Tas grįžimas į tėvo namus ir buvo gerai tuo, kad vienos iliuzijos vaiko išnyko- ji pamatė tėvo realią ir sekanti globa jau buvo sėkminga. Kitaip nieko nebūtų kitaip.
Man čia yra visai viskas aišku. Mano kasdienybė tokia. Pas mus buvo ir jau beveik išsisprendė klausimas su močiute. Labai reikėjo. Nepaprastai. Maniau jei jau taip norisi galima susitikti. Visi pasakymai, kad jei suaugęs žmogus nenori gal turi priežasčių- nieko nesigirdėjo. Tik buvo žinoma, kad ten buvo labai gerai, čia blogai- greičiau pas močiutę. Jam tas supratimas ateis- kad jai jo nereikia, jam tai sakoma atviru tekstu.
Jei pameni ir tavęs nereikėjo taip iš karto- visuose svetimuose net gi matė kažką geriau. Taigi čia viskas yra paprasta.

Brač kaip nepaprasta...suaugėliams, o vaikams kiekvienas niuansas išdidėja iki nesuvokiamo pločio ir aukščio - neperlipsi, neapeisi...
O su manaisiais, galvoju - praeis keleta metų ir vėl nebereiks. Mėgaujuosi dabar prisirišimu. Kad ir kaip vakare tingisi, einu paskų sekti, dainų dainuoti...
su dičkiu po kelionės dar dėlionę kartu sudėjom, vat pasitaškys abu vonioj savarankiškai, o aš einu fantazijos galąsti (mūsų pasakų serija apie tai, kaip atsiranda daiktai. Šio vakaro užsąkymas -mažojo: kiškučiai ant patalynės)