QUOTE(alfija @ 2006 03 21, 12:29)
aš globoju savo Duksį galima sakyti nuo gimimo,kitos mamos jis ir nežino.Ne taip seniai pradėjom aiškintis kas ir kaip,kaip jis atsirado,kaip aš apie jį sužinojau,kaip skubėjau jo pasiimti,viskas labai gerai,lyg ir viską supranta,bet vistiek labai jam keista,kaip gi jis,mano gyvenimo saulutė užaugo ne mano pilve,.bet nieko,taip aiškiai jis visa tai atsideda maždaug-suprasiu vėliau

,ką čia dabar ta mama šneka.Aišku pas mus niekada net nebandė rodytis jo biologinė mama,ir net neįsivaizduoju savo reakcijos,jei vieną dieną ji pasirodytų tarpduryje,ką sakyti vaikui-kas ta jam nežinoma teta.Ką tokiu atveju darytumėt jūs?O gal jums taip jau buvo ?Labai norėčiau žinoti jūsų patirtį.
Aš savo globotiniam esu mamytė,kai kuriuos auginu nuo metukų...
Apie mamą,mes kartais pakalbam,kad ji kuri pagimdė,bet kažkodėl negalėjo auginti,ar nenorėjo,o kai vaikui suėjo 13 metų daviau paskaityti bylą...Vaikam papasakoju pasaką kaip juos atradau...Atvažiavom kartą į globos namus ,ir ten pamatėm mažą mergytę,liūdną,apsiverkusią ,nusiminusią...Paėmiau ją ant rankų,priglaudžiau prie širdelės,o ji apsikabino stipriai stipriai,kad mes ją ir parsivežėm namo...ir dabar auga pas mus mūsų Evelina...Tai ,kad puola ji į glėbį...ir vėl prašo papsakoti...
Mes pora kartų buvome sulaukę biologinės mamos,bet vaikai labai bijojo,nes buvo patyrę didelį smurtą nuo jos,o mažieji kurie jos neatsimena net dėmesio nekreipia...
Bet kai mato laidas apie globos namus,labai nori ,kad važiuotume ten...o gal dar kokia liūdna mergytė ar berniukas mūsų laukia ten....