O kaip su biologiniais tėvais

#13
QUOTE(laureta @ 2007 11 07, 12:44)
Ivaikinto vaikucio atsisakyti as negaliu. Todel kalbetis ir apie ka ji masto, man tiesiog neidomu. Radau jos pamesta vaikuti, pasiemiau, rupinuosi. Man jo reikia, jai jo nereikejo. Rodyti iniaciatyva jau per velu. Todel kad istatymas ne jos puseje. Pagimdytu vaiku nereikia metyti, kaip akmenuku. Smerkti ir teisti as neturiu teises. Bet pasakyti jai ACIU as galiu. Juk jos deka as turiu saunia idukryte.

drinks_cheers.gif thumbup.gif
Atsakyti
#14
QUOTE(saulenė @ 2007 11 07, 11:26)
Bet man kartais sukirba mintis aplankyti tą moterį, pasikalbėti, ką ji apie ateitį mąsto... Jei imtų rodyti iniciatyvą atsiimti mergytes, aš, ko gero, jai padėčiau doh.gif  Vien dėl pačių mergaičių doh.gif  Na, manau, kad aš vis tiek neturiu teisės (ne įstatymus turiu galvoje) ją smerkti ir teisti... verysad.gif Mama yra mama. Ir man visada baisu, kai žmonėms TAIP  doh.gif atsitinka...


Neįsivaizduoju, kaip galėtum padėti susigrąžinti vaikus tai moteriai, kurį juos paliko. Kaip ja galima pasitikėti? Ar nebaisu, kad vieną dieną ji vėl vaikus pames arba vaikai nebus su ja laimingi? Kaip tada jausies? Ir kodėl galvoji, kad mergaitės norės sugrįžti pas tą "mamą"? Man tai sunku suprasti tokius žmonės, sunku surasti jiems pateisinimą, o dar sunkiau jais pasitikėti. Todėl klausimą su kuo vaikui yra geriau aš palikčiau patiems vaikams spręsti, aišku, kai jie sugebės tai spręsti. O vaikams mama yra ta, kuri jais rūpinasi ir prižiūri, kuri juos saugo ir myli. Biologinės mamos sąvoka jie supranta tik tada, kai pradeda suprasti vaiko gimimo procesą. Ir man kažkodėl yra baisiau, kai vaikams taip atsitinka, nes jie yra maži ir bejėgiai palikti ir niekam nereikalingi. Niekas jais nesirūpina, o patys jie to nesugeba. O jeigu suaugusiam žmogui taip atsitinka, tai tik tas žmogus gali priežasčių ieškoti. Jis yra suaugęs, pats priiminėja sprendimus ir pats atsako už savo poelgius. Taip, kad turi įvertinti situaciją ir galimybes. Tik negalvokite, kad aš smerkiu tokius žmones - aš paprasčiausiai esu jiems abejinga. Jie patys pasirinko tokį gyvenimą ir gyvena, man dėl to kaip sakoma "nei šilta, nei šalta". Taip pat kaip ir nesmerkiu visų alkoholių, benamių ir kt. asocialių žmonių. Čia jų gyvenimas, jie gyvena taip kaip nori.
Atsakyti
#15
O aš galvoju, kad toks kategoriškumas, kartais nėra gerai. Biologiniai vaiko tėvai yra, buvo ir bus, jie ne dūmas, todėl neigti juos nėra prasmės, nesakau, kad juos reikia mylėti, bet būti kategoriškai jų atžvilgiu nereikėtų. Aš manau, kad vaikui kol jis mažas reikia pasakyti suprantamai bet tiesą, kad mama negalėjo juo rūpintis, kad tu net pati nežinai kodėl ji negalėjo, o vėliau kai jau didesnis papasakoti ir blogasias žinias, kad gal gėrė, kad pametė, manau tai reikia daryti laikiui bėgant, vaikui augant, protingėjant, kai vaikas jau pajegus daryti išvadas,gal bylą duoti pasiskaityti bet toks kategoriškas kišimas, kad dabar aš tavo mama, kad tu dabar mano, kad mama tave pametė, kad ji manęs nedomina, man nepriimtinas.
Manau viską reikia daryti švelniai, nes kažkodėl isivaizduoju, kad vaikas jausis blogai jei teisiu jo tėvus, tegul juos teisia jis. Jie man nieko blogo nepadarė.
Atsakyti
#16
QUOTE(Dar @ 2007 11 07, 13:44)
O aš  galvoju, kad toks kategoriškumas, kartais nėra gerai. Biologiniai vaiko tėvai yra, buvo ir bus, jie ne dūmas, todėl neigti juos nėra prasmės, nesakau, kad juos reikia mylėti, bet būti kategoriškai jų atžvilgiu nereikėtų. Aš manau, kad vaikui kol jis mažas reikia pasakyti suprantamai bet tiesą, kad mama negalėjo juo rūpintis, kad tu net pati nežinai kodėl ji negalėjo, o vėliau kai jau didesnis papasakoti ir blogasias žinias, kad gal gėrė, kad pametė, manau tai reikia daryti laikiui bėgant, vaikui augant, protingėjant, kai vaikas jau pajegus daryti išvadas,gal bylą duoti pasiskaityti bet  toks kategoriškas kišimas, kad dabar aš tavo mama, kad tu dabar mano, kad mama tave pametė, kad ji manęs nedomina,  man nepriimtinas.
Manau viską reikia daryti švelniai, nes kažkodėl isivaizduoju, kad vaikas jausis blogai jei teisiu jo tėvus, tegul juos teisia jis. Jie man nieko blogo nepadarė.


Pritariu šitai nuomonei. Vaikas turi žinoti tiesą, nes vėliau vaikas prisimins viską, ką jam ne taip pasakei. Vaikui reikia papaskoti situacija tokia, kokia ji buvo tik aišku tiek, kiek jis pagal savo amžių pajėgus suprasti. Šiuo metu mūsų vaikas domisi vaiko gimimo. Ir vieną dieną jis man sako: "Mama, kai tu mane pagimdei....". Aš iš karto jį pataisiau ir pasakiau, kad aš jo negimdžiau. Tuo metu jis arba to nesuvokė arba jam to užteko, tai jis daugiau nieko ir neklausė. Kai paklaus daugiau - vėl pasakysiu tiek, kiek jis domėsis. Jeigu kada paprašys nuvežti pas biologinius tėvelius, tikriausiai ir tai padarysim. O paskui tegu jau pats sprendžia, kas jam priimtina, kas ne.
Bet pačia šiaip iš smalsumo domėtis vaiko biologiniais tėvais, kažkaip man visai neaktualu. Žinau, tiek kiek reikia ar reikės vaikui pasakyti, jeigu reikės stengsiuos sužinoti daugiau. Bet man asmeniškai jų gyvenimas neįdomus.
Atsakyti
#17
šiaip aš gal labiau sakiau Lauretai 4u.gif

Atsakyti
#18
QUOTE(Dar @ 2007 11 07, 14:19)
šiaip aš gal labiau sakiau Lauretai  4u.gif


Tikrai tavo žodžiu nepriėmiau asmeniškai, tik pritariau tavo nuomonei ax.gif 4u.gif
Atsakyti
#19
As nelabai jusu supratau, prie ko cia yra vaiko nuomone. Apie ja as net nekalbejau. As minejau, kad motinos nuomone man nerupi. Ivaikinto vaikucio atsisakyti as negaliu. Todel kalbetis ir apie ka ji masto, man tiesiog neidomu. Radau jos pamesta vaikuti, pasiemiau, rupinuosi. Man jo reikia, jai jo nereikejo. Rodyti iniaciatyva jau per velu. Todel kad istatymas ne jos puseje. Pagimdytu vaiku nereikia metyti, kaip akmenuku. Smerkti ir teisti as neturiu teises. Bet pasakyti jai ACIU as galiu. Juk jos deka as turiu saunia idukryte.

Todel kalbetis ir apie ka ji masto, man tiesiog neidomu Ji - biologine motina.

Man susidare toks ispudis, kad jus perskaitete, bet ne taip supratote mano pasisakyma.

As taip nemanau, kad reiketu knaisiotis kaskart po vaiko praeiti. As ja ivaikinau. Ji yra mano. As uz ja atsakau. Ji priklauso dabar kitai giminei. Nors ir ne kraujo rysys. Bet taip yra. Globa yra visai kas kita. Todel siu dvieju dalyku nereiketu painioti. Kiekviena is musu esame skirtingose situacijose.

o vėliau kai jau didesnis papasakoti ir blogasias žinias, kad gal gėrė, kad pametė, manau tai reikia daryti laikiui bėgant, vaikui augant, protingėjant, kai vaikas jau pajegus daryti išvadas,gal bylą duoti pasiskaityti bet toks kategoriškas kišimas, kad dabar aš tavo mama, kad tu dabar mano, kad mama tave pametė, kad ji manęs nedomina, man nepriimtinas

Nepamenu, kad as tokiais zodziais buciau sakiusi, kad sakysiu kai ugtels mano idukra apie jos biologine motina. Labai prasyciau nepainioti globos ir ivaikinimo. Tai du net labai skirtingi dalykai.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo laureta: 07 lapkričio 2007 - 14:52
#20
QUOTE(*saulė* @ 2007 11 07, 15:25)
Tikrai tavo žodžiu nepriėmiau asmeniškai, tik pritariau tavo nuomonei  ax.gif  4u.gif


4u.gif
Papildyta:
QUOTE(laureta @ 2007 11 07, 15:39)

Todel kalbetis ir apie ka ji masto, man tiesiog neidomu Ji - biologine motina.




Jeigu jums neįdomu, tai ar leisite vaikui pasidomėti ką ji mąsto, vaikui gali būti labai įdomu ir svarbu.
Atsakyti
#21
QUOTE(Dar @ 2007 11 07, 15:48)
4u.gif
Papildyta:
Jeigu jums neįdomu, tai ar leisite vaikui pasidomėti ką ji mąsto, vaikui gali būti labai įdomu ir svarbu.


As ne tik kad tik nesupratau sio sakinio esmes, bet manau ir su logika prasilenkia.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo laureta: 07 lapkričio 2007 - 14:55
#22
Jums neįdomu, ką mąsto biologinė dukros mama. Bet jei dukra norėtų ar leisite dukrai pasidomėti kaip gyvena, ką mąsto, ar gailisi, ar turi savo versiją jos biologinė motina. Kodėl nėra logikos, manote, ji to niekada nenorės. Turiu galvoje paaugusią dukrą.
Atsakyti
#23
QUOTE(laureta @ 2007 11 07, 14:39)
As taip nemanau, kad reiketu knaisiotis kaskart po vaiko praeiti. As ja ivaikinau. Ji yra mano. As uz ja atsakau. Ji priklauso dabar kitai giminei. Nors ir ne kraujo rysys. Bet taip yra. Globa yra visai kas kita. Todel siu dvieju dalyku nereiketu painioti. Kiekviena is musu esame skirtingose situacijose.



Iš esmės čia kalbame ne apie globą, ar įvaikinimą, o apie tai kaip vieniems ir kitiems vaikams pateikti informaciją apie jo biologinius tėvus(šiuo atveju tinka tie patys variantai). Jeigu aš savo vaiką ir įvaikinsiu, vistiek jis žinos, kad mes nesame jo biologiniai tėvai, nes neketinu vaikui meluoti. O jeigu vaikas žinos, kad kažkur yra dar jo "tėveliai" tai turi visko tikėtis. Vaikus dažnai veda vien smalsumas, jiems įdomu tai, kas nežinoma ir nematyta.
Taip įvaikintas vaikas priklauso kitai giminei, bet jeigu pats vaikas norės pamatyti ar žinoti kažką apie tą "kitą" giminę - neuždrausi. Jeigu uždrausi - darys slapta, ir to pasekmės gali būti dar liūdnesnės.
Aišku kita situacija, jeigu vaikui išvis neketini sakyti apie įvaikinimo faktą. Bet visada gyvenime atsiranda gerų "dėdžių ir tetų", kurie visiškai nesikuklina kištis į svetimus gyvenimus ir apie tai pranešti vaikui. Kaip tada vaikui paaiškinsi, kad visus tuos metus vaikui melavai? Ir kiek bepasitikės vaikas savo įtėviais?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo *saulė*: 07 lapkričio 2007 - 15:32
#24
QUOTE(laureta @ 2007 11 07, 15:39)
As taip nemanau, kad reiketu knaisiotis kaskart po vaiko praeiti. As ja ivaikinau. Ji yra mano. As uz ja atsakau. Ji priklauso dabar kitai giminei. Nors ir ne kraujo rysys. Bet taip yra. Globa yra visai kas kita. Todel siu dvieju dalyku nereiketu painioti. Kiekviena is musu esame skirtingose situacijose.

o vėliau kai jau didesnis papasakoti ir blogasias žinias, kad gal gėrė, kad pametė, manau tai reikia daryti laikiui bėgant, vaikui augant, protingėjant, kai vaikas jau pajegus daryti išvadas,gal bylą duoti pasiskaityti bet toks kategoriškas kišimas, kad dabar aš tavo mama, kad tu dabar mano, kad mama tave pametė, kad ji manęs nedomina, man nepriimtinas

Nepamenu, kad as tokiais zodziais buciau sakiusi, kad sakysiu kai ugtels mano idukra apie jos biologine motina. Labai prasyciau nepainioti globos ir ivaikinimo. Tai du net labai skirtingi dalykai.



Va tas kategoriškumas man ir užkliūva, įsivaikinau , vaikas tik mano, ką noriu tą darau, kaip noriu taip mąstau, nieko nenoriu girdėti, beje ir kito nuomonės.

Nesuprantu kodėl šioje situacijoje skiriasi globa nuo įvaikinimo. Įvaikintas vaikas tipo nenorės žinoti apie biologinius tėvus, o jau globojamas tai norės. Ane. Niekas čia nepainioja globos su įvaikinimu, tai vaiko norams reikšmės neturės, turės reikšmę tik įtėvių norams, norės leis susitikti, norės pasakos, norės iš viso nuslėps kad įvaikintas. Va tuo man įvaikinimas ir nepatinka, kad įtėviai įsivaikina, ir galvoja, kad viskas- vaiko biologinių tėvų nėra, vaikas priklauso tik jiems, kaip daiktas. įvaikinimas tai tik dokumentinis dalykas, tik popieriaus lapas su anspaudu, jausmų, norų , troškimų, svajonių, neįvaikinsi, kaip ir paaugusiam vaikui gali atrodyti, kad jis visai nenori priklausyti jūsų giminei, nenori gyventi su jumis. Vaiką prie savęs reikia ,,pririšti,, meile, rūpesčiu, teisingumu, pagarba ir tiesa, o ne taip įsivaikinau, viskas esu visagalis, keičiu žmonių gyvenimą kiek noriu ir kaip noriu.
Atsakyti