Dar, Saule As vaika isivaikinau. Ir tik as sprendziu, kas mano vaikui yra geriausia. As esu jos mama. Vaikas zinos tiesa. As nematau tame nieko blogo. Bet kol jis nepilnametis, jam niekas tos informacijos nesuteiks. Kai tai ivyks tuomet ir spresiu. O kol to nera, nera butinybes galvoti. Tik man yra zinoma, kas buvo jos biologine seima. Ji egzistuoja ir siandien.
[/B]Dar, Ivaikinimas yra dokumentinis dalykas, bet jis man yra priimtiniausias. Jei vieniems ivaikinimas yra priimtinas, tai kitiems visai ne. Siuo atveju, as gerbiu jusu nuomone, noreciau kad ir manaja gerbtumete. Ivaikinimas yra saugumas tiek man, tiek mano idukrytei. Mano teise ja uzauginti.
[B]DarVaiką prie savęs reikia ,,pririšti,, meile, rūpesčiu, teisingumu, pagarba ir tiesa, o ne taip įsivaikinau, viskas esu visagalis, keičiu žmonių gyvenimą kiek noriu ir kaip noriu. Niekur nerasiau, kad isivaikinau ir viskas, keiciu zmoniu gyvenima kiek noriu ir kaip noriu.
Vienas toks psichologas Helingeris (?) sakė, kad įvaikintas vaikas turi žinoti tiesą apie savo tėvus. ir turi žinoti, kad jo įtėviai jo tikrųjų tėvų nesmerkia. Vaikui jo tėvai - jo paties dalis. Jis nesijaus gerai, jei jausis teisiamas savo įtėvių. Gausis prieštaringi jausmai - meilė ir pasipriešinimas ir pasipiktinimas. Jei įvaikintas vaikas žinos apie biologinius tėvus jis greičiausiai meilę nukreips į tėvus ir pyktį į įtėvius. ir nesijaus drąskomas vidinių prieštaravimų.
QUOTE(laureta @ 2007 11 07, 16:47)
Dar, Saule As vaika isivaikinau. Ir tik as sprendziu, kas mano vaikui yra geriausia. As esu jos mama. Vaikas zinos tiesa. As nematau tame nieko blogo. Bet kol jis nepilnametis, jam niekas tos informacijos nesuteiks. Kai tai ivyks tuomet ir spresiu. O kol to nera, nera butinybes galvoti. Tik man yra zinoma, kas buvo jos biologine seima. Ji egzistuoja ir siandien.
Apie kokios informacijos pateikimą kalbi? Apie tai, kas yra biologinė šeima, ar apie tai, kad vaikas įvaikintas?
Nors iš esmės vistiek nesuprantu, kaip bendrausi su vaiku iki pilnametystės? Jeigu jis klaus, kas jį pagimdė, kas jo tėtis ir pan., tai ką atsakysi? Meluosi savo pačios sukurtomis fantazijomis? O paskui, kai sueis pilnametystė vaiką pastytsi prieš faktą, kad jis įvaikintas? O jeigu vaikas apie savo praeitį sužinos iš tavo giminaičių, kaimynų ir pan. Kaip tada jam susitaikyti su tuo, kad mama meluoja?
Suprantama, kad tu esi vaiko mama ir tu atsakinga už jį, bet negali valdyti vaiko emocijų, jausmų ir kt. nekontroliuojamų dalykų, o jeigu stengsiesi padaryti taip, kad vaikas jaustų, taip kaip tu nori - nieko gero iš to nebus.
[quote=*saulė*,2007 11 09, 09:19]
Apie kokios informacijos pateikimą kalbi? Apie tai, kas yra biologinė šeima, ar apie tai, kad vaikas įvaikintas?
Nors iš esmės vistiek nesuprantu, kaip bendrausi su vaiku iki pilnametystės? Jeigu jis klaus, kas jį pagimdė, kas jo tėtis ir pan., tai ką atsakysi? Meluosi savo pačios sukurtomis fantazijomis? O paskui, kai sueis pilnametystė vaiką pastytsi prieš faktą, kad jis įvaikintas? O jeigu vaikas apie savo praeitį sužinos iš tavo giminaičių, kaimynų ir pan. Kaip tada jam susitaikyti su tuo, kad mama meluoja?
Suprantama, kad tu esi vaiko mama ir tu atsakinga už jį, bet negali valdyti vaiko emocijų, jausmų ir kt. nekontroliuojamų dalykų, o jeigu stengsiesi padaryti taip, kad vaikas jaustų, taip kaip tu nori - nieko gero iš to nebus.
Isties *saule*, nezinau nei kaip atsakyti tau bei forumo skaitytojoms, tokie pamastymai manau prasilenkia su sveiku protu.
Apie kokios informacijos pateikimą kalbi? Apie tai, kas yra biologinė šeima, ar apie tai, kad vaikas įvaikintas?
Nors iš esmės vistiek nesuprantu, kaip bendrausi su vaiku iki pilnametystės? Jeigu jis klaus, kas jį pagimdė, kas jo tėtis ir pan., tai ką atsakysi? Meluosi savo pačios sukurtomis fantazijomis? O paskui, kai sueis pilnametystė vaiką pastytsi prieš faktą, kad jis įvaikintas? O jeigu vaikas apie savo praeitį sužinos iš tavo giminaičių, kaimynų ir pan. Kaip tada jam susitaikyti su tuo, kad mama meluoja?
Suprantama, kad tu esi vaiko mama ir tu atsakinga už jį, bet negali valdyti vaiko emocijų, jausmų ir kt. nekontroliuojamų dalykų, o jeigu stengsiesi padaryti taip, kad vaikas jaustų, taip kaip tu nori - nieko gero iš to nebus.
Isties *saule*, nezinau nei kaip atsakyti tau bei forumo skaitytojoms, tokie pamastymai manau prasilenkia su sveiku protu.
Ar man dabar reikia sukti galva ka vienu ar kitu atveju reikes sakyti kai dukryte ugtels? Kai ateis tam laikas ir manysiu, kad reikia pradeti kalbetis, tuomet ir kalbesiu. Dabar del to as nesuku galvos. Gyvenu ir dziaugiuosi kad turiu dvi nuostabias dukrytes, poryte gyvuneliu, samdau advokate teisminiams dalykams, ruosiuosi kelionei ir t.t. Tai man kolkas pagrindiniai dalykai.
QUOTE(laureta @ 2007 11 09, 09:23)
Ar man dabar reikia sukti galva ka vienu ar kitu atveju reikes sakyti kai dukryte ugtels? Kai ateis tam laikas ir manysiu, kad reikia pradeti kalbetis, tuomet ir kalbesiu. Dabar del to as nesuku galvos. Gyvenu ir dziaugiuosi kad turiu dvi nuostabias dukrytes, poryte gyvuneliu, samdau advokate teisminiams dalykams, ruosiuosi kelionei ir t.t. Tai man kolkas pagrindiniai dalykai.
Mano vaikas tokio paties amžiaus, kaip tavo mažoji (netgi tą patį mėnesį gimę) ir jis jau domisi, kaip jis gimė. Tad tokiems klausimams reikia būti pasiruošus visada, nes juos išgirdusi pasimesi ir nebežinosi, ką ir kaip sakyti. Arba paprasčiausiai sumeluosi, taip paprasčiau
Be to, kai mes buvome pas viakų psichologą, tai jis iš pagrindų manęs klausinėjo, kaip aš suprantu situacija apie savo vaiką ir kaip, kada ketinu jam pasakyti apie jo kilmę. Kadangi tuo klausimų esu šiek tiek pasidomėjusi, tai jo klausimai manęs nesutrikdė. Taigi gavome išvadą, kad puikiai suvokiame ir orientuojamės situacijoje. O jo klausimai buvo konkretus: na vat kaip jūs apie tai pasakysite vaikui, kada, ir jokie išsisukinėjimai nemanau, kad būtų praėję.
Mano dukra kažką prisimena iš praeities , nežinau ar tai susimaišę su jos sapnais, fantazija, kiek tikri tie prisiminimai, bet jos klausimas būna logiškas ir atitinka buvusią situaciją, pavyzdžiui pasako, tu atvažiavai ,,ten,, pas mane ir atvežei barbę, ir tikrai aš jai vežiau barbę. Arba klausia kodėl mane buvai palikusi, kodėl ten buvau viena, kodėl tu gyvenai čia, man ten buvo blogai, norėjau valgyt, (tie klausimai ne iš karto vis, bet padrikai, kartais prasiveržia). Galėčiau ją užtikrinti, kad nieko nebuvo, kad ji prisigalvoja, ir taip užgniaužti bet kokius prisiminimus, bet taip nedarau. Aš jai pasakau tiesą, nekalbu apie mamą, nes ji dar nepajėgi suvokti dvigubos motinystės, gimdymo, tik pasakau tiesą, sakau, kad nežinojau kad ji viena, nežinojau, kad jai blogai, nežinojau, kad nori mamos, bet kai tik sužinojau iš karto atvažiavau ir pasiėmiau ir dabar visada būsim kartu, ji laiminga apsikabina, sako gerai kad atvažiavai, tu mano mamytė.
[quote=Dar,2007 11 07, 14:44]
Manau viską reikia daryti švelniai, nes kažkodėl isivaizduoju, kad vaikas jausis blogai jei teisiu jo tėvus, tegul juos teisia jis. Jie man nieko blogo nepadarė.
Bet jei dukra norėtų ar leisite dukrai pasidomėti kaip gyvena, ką mąsto, ar gailisi, ar turi savo versiją jos biologinė motina.
Teisti tevu vaikai neturi teises. Biologine motina visada sakys kad gailisi ir sugalvos savo versija. Tai normalu.
Buvo rodoma laida apie tris brolius. Vyriausias panoro gyventi su mociute, taigi su girtuokle motina retsykiais matydavosi. Jo tevas kalejimo gyventojas. Kiti du apsigyveno vaiku namuose. Ju motinai buvo apribota valdzia, visu triju broliuku dokumentai buvo paruosti ivaikinimui. Vyresneli globojo mociute, o kiti du ivaikinti isvaziavo i Prancuzija. Vyresnelis isejo is namu ir dingo. Jis rastas negyvas. Itare kad tai padare tevas, nes jis neseniai buvo grizes is kalejimo, pragere sio berniuko televizoriu, dvirati, paeme jo sutaupytus pinigus. Tolimesnio likimo nezinau.
Laidoje kalbejo siu berniuku motina ir verke, suzinojusi kad vienas vaikas zuvo, o kiti du ivaikinti. Nepamirsiu jos zodziu. Ji sake, kai jiems sueis astuoniolika, jie patys ja susiras. O as jiems pasakysiu, kad juos mylejau ir myliu. Anot vaiku mociutes, motinai buvo svarbiau gerimas ir vyrai, nei pagimdyti vaikai.
Ar ne per velai pradejo gailetis? Ar ne per velai pasireiske meile?
Manau viską reikia daryti švelniai, nes kažkodėl isivaizduoju, kad vaikas jausis blogai jei teisiu jo tėvus, tegul juos teisia jis. Jie man nieko blogo nepadarė.
Bet jei dukra norėtų ar leisite dukrai pasidomėti kaip gyvena, ką mąsto, ar gailisi, ar turi savo versiją jos biologinė motina.
Teisti tevu vaikai neturi teises. Biologine motina visada sakys kad gailisi ir sugalvos savo versija. Tai normalu.
Buvo rodoma laida apie tris brolius. Vyriausias panoro gyventi su mociute, taigi su girtuokle motina retsykiais matydavosi. Jo tevas kalejimo gyventojas. Kiti du apsigyveno vaiku namuose. Ju motinai buvo apribota valdzia, visu triju broliuku dokumentai buvo paruosti ivaikinimui. Vyresneli globojo mociute, o kiti du ivaikinti isvaziavo i Prancuzija. Vyresnelis isejo is namu ir dingo. Jis rastas negyvas. Itare kad tai padare tevas, nes jis neseniai buvo grizes is kalejimo, pragere sio berniuko televizoriu, dvirati, paeme jo sutaupytus pinigus. Tolimesnio likimo nezinau.
Laidoje kalbejo siu berniuku motina ir verke, suzinojusi kad vienas vaikas zuvo, o kiti du ivaikinti. Nepamirsiu jos zodziu. Ji sake, kai jiems sueis astuoniolika, jie patys ja susiras. O as jiems pasakysiu, kad juos mylejau ir myliu. Anot vaiku mociutes, motinai buvo svarbiau gerimas ir vyrai, nei pagimdyti vaikai.
Ar ne per velai pradejo gailetis? Ar ne per velai pasireiske meile?
QUOTE(Dar @ 2007 11 09, 11:22)
Mano dukra kažką prisimena iš praeities , nežinau ar tai susimaišę su jos sapnais, fantazija, kiek tikri tie prisiminimai, bet jos klausimas būna logiškas ir atitinka buvusią situaciją, pavyzdžiui pasako, tu atvažiavai ,,ten,, pas mane ir atvežei barbę, ir tikrai aš jai vežiau barbę. Arba klausia kodėl mane buvai palikusi, kodėl ten buvau viena, kodėl tu gyvenai čia, man ten buvo blogai, norėjau valgyt, (tie klausimai ne iš karto vis, bet padrikai, kartais prasiveržia). Galėčiau ją užtikrinti, kad nieko nebuvo, kad ji prisigalvoja, ir taip užgniaužti bet kokius prisiminimus, bet taip nedarau. Aš jai pasakau tiesą, nekalbu apie mamą, nes ji dar nepajėgi suvokti dvigubos motinystės, gimdymo, tik pasakau tiesą, sakau, kad nežinojau kad ji viena, nežinojau, kad jai blogai, nežinojau, kad nori mamos, bet kai tik sužinojau iš karto atvažiavau ir pasiėmiau ir dabar visada būsim kartu, ji laiminga apsikabina, sako gerai kad atvažiavai, tu mano mamytė.
Taip, tokių prisiminimų išlenda ir pas mus.
Pvz, kartą mažoji paklausė:"mama, kodėl tu mane mušei?" Man buvo šokas, nes niekada taip nebuvo. Arba "kodėl aš verkiau, o tu pas mane neatėjai, man labai šalta buvo..." Ir taip toliau... 
Nelabai moku paaiškinti, nes nžn, gal tai sapnai, o gal prisiminimai... Tik iš kur- iš buvusių namų ar iš vaikų namų?Papildyta:
QUOTE(laureta @ 2007 11 09, 10:23)
Ar man dabar reikia sukti galva ka vienu ar kitu atveju reikes sakyti kai dukryte ugtels? Kai ateis tam laikas ir manysiu, kad reikia pradeti kalbetis, tuomet ir kalbesiu. Dabar del to as nesuku galvos. Gyvenu ir dziaugiuosi kad turiu dvi nuostabias dukrytes, poryte gyvuneliu, samdau advokate teisminiams dalykams, ruosiuosi kelionei ir t.t. Tai man kolkas pagrindiniai dalykai.
Nebūk tikra, kad pvz., rytoj su TA problema nesusidursi... Sutinku, kad reikia gyventi šia diena ir sau galvos be reikalo nesukti. Bet turi visada būti pasiruošusi ir neatmesti galimybės, kad į nepatogius klausimus gali tekti atsakyti jau šiandien.
to, žinoma, nelinkiu 
QUOTE(saulenė @ 2007 11 09, 11:45)
Taip, tokių prisiminimų išlenda ir pas mus. Pvz, kartą mažoji paklausė:"mama, kodėl tu mane mušei?" Man buvo šokas, nes niekada taip nebuvo. Arba "kodėl aš verkiau, o tu pas mane neatėjai, man labai šalta buvo..." Ir taip toliau... Nelabai moku paaiškinti, nes nžn, gal tai sapnai, o gal prisiminimai... Tik iš kur- iš buvusių namų ar iš vaikų namų?
Papildyta:
Pvz, kartą mažoji paklausė:"mama, kodėl tu mane mušei?" Man buvo šokas, nes niekada taip nebuvo. Arba "kodėl aš verkiau, o tu pas mane neatėjai, man labai šalta buvo..." Ir taip toliau... Nelabai moku paaiškinti, nes nžn, gal tai sapnai, o gal prisiminimai... Tik iš kur- iš buvusių namų ar iš vaikų namų?Papildyta:
Ogi tu sakyk tiesą, sakyk, kad nemušiau, sakyk, kad nežinojai, kad jai šalta, bet kai tik sužinojai tai ir sušildyt atvažiavai. Sakyk tiesą, aš žadu pasakyti savo, kad labai norėčiau, kad bučiau anksčiau sužinojusi apie tave, tai greičiau būčiau atvažiavusi.
Pas mus jos praeitis sunki, tai bijau, kad visko ten išlys, ir mušimų, ir šalčio ir vargo, ir daug ko, sako labiausiai išlenda apie 6-8 m. tada vaikas nežino kas tikra, kas įvyko ten kitur, kas buvo naujuose namuose, todėl būdavo atvėjų, kai vaikas tvirtino, kad dabartinė mama ją mušė, ar dabartinis tėvas gal lindo prie jos, jei tai vyko praeityje, kartais tie prisiminimai susimaišo, ir gali net nukentėti naujoji šeima. Todėl tuos prisiminimus reikia padėti sustatyti įvietą. Kas buvo ten, ir kas vyksta čia.
QUOTE(Dar @ 2007 11 09, 11:55)
Ogi tu sakyk tiesą, sakyk, kad nemušiau, sakyk, kad nežinojai, kad jai šalta, bet kai tik sužinojai tai ir sušildyt atvažiavai. Sakyk tiesą, aš žadu pasakyti savo, kad labai norėčiau, kad bučiau anksčiau sužinojusi apie tave, tai greičiau būčiau atvažiavusi.
Pas mus jos praeitis sunki, tai bijau, kad visko ten išlys, ir mušimų, ir šalčio ir vargo, ir daug ko, sako labiausiai išlenda apie 6-8 m. tada vaikas nežino kas tikra, kas įvyko ten kitur, kas buvo naujuose namuose, todėl būdavo atvėjų, kai vaikas tvirtino, kad dabartinė mama ją mušė, ar dabartinis tėvas gal lindo prie jos, jei tai vyko praeityje, kartais tie prisiminimai susimaišo, ir gali net nukentėti naujoji šeima. Todėl tuos prisiminimus reikia padėti sustatyti įvietą. Kas buvo ten, ir kas vyksta čia.
Pas mus jos praeitis sunki, tai bijau, kad visko ten išlys, ir mušimų, ir šalčio ir vargo, ir daug ko, sako labiausiai išlenda apie 6-8 m. tada vaikas nežino kas tikra, kas įvyko ten kitur, kas buvo naujuose namuose, todėl būdavo atvėjų, kai vaikas tvirtino, kad dabartinė mama ją mušė, ar dabartinis tėvas gal lindo prie jos, jei tai vyko praeityje, kartais tie prisiminimai susimaišo, ir gali net nukentėti naujoji šeima. Todėl tuos prisiminimus reikia padėti sustatyti įvietą. Kas buvo ten, ir kas vyksta čia.
Žinai, labai panašiai ir pasakau. tik ji paskui paklausia "o kodėl tu nežinojai ir kas tau
pasakė" Atsakiau, kad pasakė teta, kurios tu nepažįsti, o kodėl nežinojau , tai logiškai atsakyt negalėjau... na, kažkaip neišmąsčiau ant greičio... Bus tų klausimų, oi bus, ir ne visada esu tikra, kad atsakau tinkamai...
