O kaip su biologiniais tėvais

#73
Aš visada padėsiu , jei mano dukra norės susirasti biologinius tėvus, todėl, kad myliu savo vaiką, todėl, kad noriu, kad jo nekamuotų abejonės. Man skaudžiai skamba , kai per televiziją ieško savo tėvų, jau po globėjų ar įtėvių mirties, ir labai džiaugiuosi kai ieško kartu su globėja ar įmote, kuri palaiko tą vaiką. Aš kaip tik norėčiau, kad ieškotų kol aš gyva, nes juk gali visko pamatyti, visko išgirsti, o kas geriau paguos, palaikys, nuramins mano dukrą jei ne aš. blush2.gif
Nenorėčiau, kad ji likusi viena viską pergyventų.

Ir dar kartais, pagalvoju, kad nenori ir bijo tų biologinių tėvų tie įtėviai ar globėjai, kurie gal labai savinasi vaiką, laiko juos savo nuosavybe, kažkaip sureikšmina tą įsivaikinimą, kad va kaip aš čia gerai padariau, va kaip aš tave iš vargo ištraukiau, tu mano, tu turi mylėti tik mane ,nesuprasdami, kad vaikas ne meilės ieško. Jei vaikui buvo gera globėjų ar įtėvių šeimoje, jei vaikas augo mylimas, gerbiamas, palaikomas, jis visada pasirinks globėjų ar įtėvių šeimą, jei kažkas šeimoje buvo blogai, nereikia suversti tik genams, bet ir pažvelgti į save kritiškai.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Dar: 19 lapkričio 2007 - 08:16
#74
Tu labai gerai viską pasakei,aš galvoju lygiai taip pat.

Aš esu globėja,kai kuriuos vaikus auginu nuo metukų...jie nieko neatsimena apie mamą...Jie žino,kad kažkur yra mama-kuri pagimdė,o šalia yra mamytė,kuri juos augina...Vienos šeimos vaikai ,kurie didesni ir mamą atsimena-grieštai preiškia ,kad nenori jos matyti.O du mažesni,kuriai buvo metukui,o broliui -treji kai pas mus atvažiavo ,kartais prasitaria,kad norėtų pamatyti kokia ji....Dabar vienam 11,kitam aštuoni....reikėtų važiuoti ieškoti,nes žinome apytikrį adresą...Bet kada tas laikas tikrasis,kada tą širdelę gali labiausiai sužeisti...Gal mes ją rasim girtą,apsileidusią....o gal suvargusią,prislėgtą,vaikam bus gaila ir baisu...

Kaip jūs manote?
Atsakyti
#75
Ramute, aš manau, kad reikėtų padėti ieškoti vaikui kai jis jau didesnis, na 11 m. manau dar per mažas daryti sprendimus, kad turi žinoti, kad kažkur mama, tai taip, o ieškoti reikėtų apie 17 m, kai vaikas jau brandus daryti sprendimus. Na gal galima ir anksčiau, atsižvelgiant į patį vaiko suvokimą.

Labai nepritariu minčiai, kad reikia būtinai nubrėžti ribą- kai tapsi pilanametis tada galėsi ieškoti, kai aš numirsiu tada ieškok, nes tada nesąmoningai tas vaikas tik ir lauks tos ribos, kai išsivadavimo iš savo visų abejonių. Manau reikėtų pasitarti su vaiku.

Atsakyti
#76
QUOTE(laureta @ 2007 11 18, 22:20)
Ute, galbut mano nuomone ir pasikeis po 15 metu, bet as nemanau kad reikia ieskoti biologiniu tevu vien tik tam kad bendrauti ir paklausti kodel palikai. O kaip gyvybe padovanoje atrodo teveliai tai galima pamatyti, jei dar galima bus iziureti i ju veidus. Bet jei jau atsisake vaiko, tai nera ko ten grizti, bet deja vaikai uzauge sito nesuprantu. As pilnai palaikau tuos, kurie geguciu neiesko.

Man niekuomet nebuvo kiles noras ieskot savo biologines mamos. ir niekaip nesuprantu tu, kurie iesko. kam to reikia? nemanau, kad surades ka nors suzinosi ar suprasi. esi toks zmogus, koks esi, koki tave tevai uzaugino. su tokiom paieskom tik skaudinami iteviai, o galu gale ir save pati skaudini ieskodamas atsakymo i klausima "kodel mane paliko?"
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Aurelija_: 21 lapkričio 2007 - 11:38
#77
QUOTE(Aurelija_ @ 2007 11 21, 11:37)
su tokiom paieskom tik skaudinami iteviai, o galu gale ir save pati skaudini ieskodamas atsakymo i klausima "kodel mane paliko?"


Aš esu įmotė ir manęs tikrai neįskaudins dukros noras ieškoti savo biologinės mamos, jei tik toks noras jai kada kils. Nors manau, kad kils (prisipažįstu - man kiltų). Vakar turėjome progos pabendrauti su dukrytės biologiniais broliais ir seserimi, su kuriais ji nesimatė nuo pat įvaikinimo. Aš stebėjau dūkstančius vaikus ir galvojau - kaip tai jiems yra svarbu. Jų stiprus tarpusavio ryšys ir meilė vienas kitam buvo plika akimi matomas. O kaip jie buvo išsiilgę vienas kito! Vis pažaidžia, pažaidžia - ir staiga apsikabina, pabūna apsikabinę, ir vėl toliau žaidžia. Ir vėl apsikabina. Man tas vaizdas pusę nakties prieš akis stovėjo.
Atsakyti
#78
[quote=Aurelija_,2007 11 21, 12:37]
Man niekuomet nebuvo kiles noras ieskot savo biologines mamos. ir niekaip nesuprantu tu, kurie iesko. kam to reikia? nemanau, kad surades ka nors suzinosi ar suprasi. esi toks zmogus, koks esi, koki tave tevai uzaugino. su tokiom paieskom tik skaudinami iteviai, o galu gale ir save pati skaudini ieskodamas atsakymo i klausima "kodel mane paliko?"

Pilnai su Aurelija sutinka. Nereikia saves skaudinti ir zeminti, jeigu gimdytojams nereikejo, tai kodel vaikui turetu rupeti. Broliai, seserys visai kitaip. As neisivaizduoju, kokia sirdi reikia tureti, kad ieskoti tu zmoniu, kurie viena diena taves atsisake, tave paliko...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo laureta: 21 lapkričio 2007 - 13:26
#79
QUOTE(Aurelija_ @ 2007 11 21, 12:37)
Man niekuomet nebuvo kiles noras ieskot savo biologines mamos. ir niekaip nesuprantu tu, kurie iesko. kam to reikia? nemanau, kad surades ka nors suzinosi ar suprasi. esi toks zmogus, koks esi, koki tave tevai uzaugino. su tokiom paieskom tik skaudinami iteviai, o galu gale ir save pati skaudini ieskodamas atsakymo i klausima "kodel mane paliko?"



Aurelija , kodėl tu manai, kad ieškodama skaudintumei savo įtėvius. Niekas nesako, kad tu susiradusi turėtumei su jais draugauti, bendrauti, o tau sakykim nerūpi tavo praeitis, tavo gimimo istorija, ar yra tavo broliai ,seserys, gal jie šaunūs žmonės , o gal jiems kaip tik pagalbos reikia, gal jiems nepasisekė taip kaip tau. Nesusimastei apie tai.


Savo nuomonę išsakiau anksčiau. Tačiau gerbčiau ir tokią poziciją savo vaiko, jei nenorėtų ieškoti nieko.
Atsakyti
#80
QUOTE(Dar @ 2007 11 21, 14:45)
Aurelija , kodėl tu manai, kad ieškodama skaudintumei savo įtėvius. Niekas nesako, kad tu susiradusi turėtumei su jais draugauti, bendrauti, o tau sakykim nerūpi tavo praeitis, tavo gimimo istorija, ar yra tavo broliai ,seserys,  gal jie šaunūs žmonės , o gal jiems kaip tik pagalbos reikia, gal jiems nepasisekė taip kaip tau. Nesusimastei apie tai.
Savo nuomonę išsakiau anksčiau. Tačiau gerbčiau ir tokią poziciją savo vaiko, jei nenorėtų ieškoti nieko.


Broliai, seserys gyvenime yra svarbus. Su jais rysi reikia palaikyti.
Ziurejau laida "Nepriklausoma paiesku tarnyba" apie ivaikinta mergaite, kuria liginineje paliko biologine motina, vos gimusia. Ji buvo trecia seimoje ir keturiu menesiu svetima seima ja ivaikino. Dar du vyresnelei (jau uzauge) mate kaip biologine motina atrode, o jaunesne net nenori jos pamatyti ir ne smalsu, tiesiog kaip ji pati sake, laidos metu, as turiu tik viena mama. Juk biologine motina pati rastiskai atsisake savo vaiku, tai kuriam tikslui ja reiketu su ja susipazinti?
Man lnelabai aptiko, kai laidos vedeja pradejo ja vadinti senu vardu, biologines motinos duotu, ir biologine mama vadinti mama. Ir kai sulauke is ivaikintos mergaites pasipriesinimo su ja susipazinti, vedeja net nenustebo "ar isities nenori susipazinti su mama ar bent is tolo pamatyti?".
Manau laidos vedejai siek tiek netaktiskai elgiasi, nustumdami i sali siandienini varda ir vadindami senu, jau nebeegzistuojanciu vardu. Ir MAMA reikia vadinti ta moteri, kuri augino, o ne ta, kuri pagimde.
Atsakyti
#81
QUOTE(laureta @ 2008 01 27, 11:12)
Broliai, seserys gyvenime yra svarbus. Su jais rysi reikia palaikyti.
Ziurejau laida "Nepriklausoma paiesku tarnyba" apie ivaikinta mergaite, kuria liginineje paliko biologine motina, vos gimusia. Ji buvo trecia seimoje ir keturiu menesiu svetima seima ja ivaikino. Dar du vyresnelei (jau uzauge) mate kaip biologine motina atrode, o jaunesne net nenori jos pamatyti ir ne smalsu, tiesiog kaip ji pati sake, laidos metu, as turiu tik viena mama. Juk biologine motina pati rastiskai atsisake savo vaiku, tai kuriam tikslui ja reiketu su ja susipazinti?
Man lnelabai aptiko, kai laidos vedeja pradejo ja vadinti senu vardu, biologines motinos duotu, ir biologine mama vadinti mama. Ir kai sulauke is ivaikintos mergaites pasipriesinimo su ja susipazinti, vedeja net nenustebo "ar isities nenori susipazinti su mama ar bent is tolo pamatyti?".
Manau laidos vedejai siek tiek netaktiskai elgiasi, nustumdami i sali siandienini varda ir vadindami senu, jau nebeegzistuojanciu vardu. Ir MAMA reikia vadinti ta moteri, kuri augino, o ne ta, kuri pagimde.



Esu iš įvaikintos moters, ieškojusios savo giminių, girdėjus labai neigiamų atsiliepimų apie laidą ir jos vedėjus. Remdamasi jos pasisakymais, aš pasitikėčiau tik DNR, o ne jų sapaliojimais, kad tai tikrai yra giminės ir neleisčiau iš mano istorijos darytis sau tik pelno. Bet kartais žmonės tiesiog nebeturi kitos išeities, nei kreiptis į televiziją... Deja, nebūkim naivūs ir negalvokim, kad užsigrūdinusiems žurnalistams rūpi kažkas daugiau, nei pelnas... Jie laisvai žongliruoja žmonių nelaimėmis, nes tauta trokšta graudžių istorijų. Visa, ką išsakiau, liečia ne vieną laidą, o apskritai visas masinės informacijos priemones.
Atsakyti
#82
mano mažyliai su mumis jau daugiau nei pusmetis. Vyresnėlis atsimena mamą. pasakoja, kad mama su dėde (ten tikrai „dėdė', nes numanomas biologinis tėvas pastoviai kalėjime). Kartą ilgai pažiūrėjęs man į akis pasakė: „ten buvo mama, o tu mamytė...). Kol kas daugiau nieko neklausinėja, nors apsikabinę ilgai šnekamės apie daugybę jam svarbių dalykų. Kai klaus – atsakysiu nemeluodama, bet tik tiek, kiek reiks patenkinti jo smalsumui tą kartą. Žinau, kad vėliau laukia rimtesni pokalbiai... Mažius neatsimins nieko. Parsivežėme juos kaip broliukus, bet berniukai be galo skirtingi: tiek charakteriu, tiek išvaizda. Manau, kad į kai kuriuos iškilsiančius klausimus galės atsakyti tik biologinė mama, jei to reikės mano sūneliams... Norėčiau būti šalia tuo metu, nes galima visokia patirtis... tikiu, kad iš daugumos situacijų galima rasti pozityvią išeitį, nežeminančią nė vieno žmogaus, net jei kažkam nutiko nelaimė netekti biologinių vaikų, o man laimė juos auginti...
Manau, kad vaikai turėtų žinoti apie tai...
Atsakyti
#83
Nors mūsų pupa dar labai maža, jau dabar žinau, kad tikrai pasakysiu jog kažkur yra mama kuri pagimdė. Ir jei norės ieškoti tikrai padėsiu.
Be to mums ir neišeitų nesakyti, nes skiriasi odos spalva ax.gif
Atsakyti
#84
QUOTE([.Switch.Off.] @ 2008 03 09, 22:25)
Nors mūsų pupa dar labai maža, jau dabar žinau, kad tikrai pasakysiu jog kažkur yra mama kuri pagimdė. Ir jei norės ieškoti tikrai padėsiu.
Be to mums ir neišeitų nesakyti, nes skiriasi odos spalva  ax.gif


Ta vaika, kuri augini gali atstumti ir iskaudinti dar karta moteris, kuri pagimde. Ar nepaslys judvieju santykiai po paieskos?
Sakyti ir ieskoti yra du visiskai skirtingi dalykai ir ju pasekmes taipogi.
Atsakyti