Ar tikrai yra kažkas trečias?

Kokio TOKIO?

Kokio? Jei man vyras penkis metus gruzintu, kad nenori gyventi toj saly, kurioj as isitvirtinus ir nezadu niekur kitur, tai as negyvenciau su juo. Paleisciau ji, man nereikia nelaimingo zmogaus salia.

Beje mano ankstesne santuoka tokiu pagrindu isiro. Na, negalima kito zmogaus versti daryti ko jis nenori. Ir nesvarbu visai vyras tai ar moteris.

Aš nieko negruzinau 5 metus. Iš viso apie gyvenimą vienoj ar kitoj šalyje pradėjom kalbėti gal tik šių metų pradžioje. O ką, aš nebuvau Lietuvoj įsitvirtinus? Bet kažkodėl sugebėjau viską mesti ir išvažiuoti pas jį. Ką mes turime ten? Nuomotą butą, nefantastiškus darbus su labai vidutinėm pajamom, kelis draugus ir daugiau nieko. Praeitas Kalėdas sutikom dviese ir ką, Jūs galvojat, kad vyras buvo labai patenkintas? Tikrai ne, nes jis kaip ir aš ilgisi Lietuvos, savo šeimos ir draugų. Jei taip nebūtų, tai nelėktumėm per kiekvienas atostogas į Lietuvą, važiuotumėm atostogauti kur nors, kur šilta, bet... Jis tiesiog bijo pradėti naują gyvenimą, vienintelis dalykas, kuris jį laiko užsienyje - socialinės garantijos. Ir kai jam tai sakai, jis pyksta. Vat, tokia yra tiesa. Kuo aš nusikaltau, kad su manim Jūsų žodžiais tariant, neįmanoma gyventi tokio gyvenimo?

sweeet, na gerai as neteisi, ar nuo to jums geriau? Norejau, kad isigilintumet i problema, gavosi, kad puolu.
Gerai, pabandysiu paaiskinti ka as galvoju tokiu atveju. Jus palikot viska Lietuvoj, atsikraustet pas vyra, istekejot zinodama, kad jis negrys i Lietuva, nes pati sakot jis kategoriskas tuo klausimu. Vadinasi susitaiket su tuom ir pradejot pati ten kurtis. Bet, tuo paciu, kaip rasot nenorejot ten gyventi ir del to kildavo problemos.
Jei taip, tai jus sugriovet vyro akyse iliuzija, kad jums gerai su juo. Na, kai rusai sako: S milim i v salase raij. Matomai, jis vis dazniau pagalvodavo, kad jusu netenkina toks gyvenimas. Na, ir daug nereikejo, kad jis isiveltu i kazkokius santykius. Statyti tai jau beveik ir nera ka, tada ir griauti nesunku. Supraskit, ne pasispilkuoti cia rasau, o kad nedarytumet tokiu paciu klaidu. Linkiu, kad sita krize pas jus pasibaigtu.

P.s. Jei, idomu galiu parasyti, kaip mano santuoka isiro cia. Atvaziavau i NO daugiau kaip pries desimt metu. Istekejau uz labai mielo, gerasirdzio norvego. Gyvenom mes nedidelej vietovej, sunku su darbais, o dar vyras nenorejo, kad dirbciau "juodo" darbo. Ilgai ieskojau, kol galiausiai nusprendem abu, kad ieskosiu darbo visoj Norvegijoj. Radau gera darbo pasiulyma uz septyniu simtu kilometru. Vyras zadejo atsikraustyti. Per ta laika vazinejom vienas pas kita, kol jis viena diena pareiske nesikraustis. Ten jo gimines, draugai, cia jis nieko neturi. Va, taip ir baigesi mano santuoka. Sakysit kodel negryzau pas ji? As cia jau buvau gerai isitvirtinus, megiamas darbas, draugai.

Bet tada vyro kaltė, kad, užuot kalbėjęs su savo moterimi ir bandęs kažkaip spręst šią problemą, jis tiesiog puolė į kitus santykius...

Sito mes nezinom. Mes isklausem tik temos autores puse. Is jos postu as supratau, kad ji nepritapo ten, o jis nenorejo gryzt i Lietuva. Bet, kai jie susipazino, jis jau gyveno uzsieny, ji tai zinojo. Turejo grazaus laiko nuspresti ko nori. Dabar uz ja nusprende vyras. Aisku negarbingai pasielge, jei jis ten nuklydo. Bet, sweet gali gyventi ten kur visa laika norejo, tik dabar be jo.

O as manau, kad problema ne tik cia. Isvese santykiai, nuobodulys, rutina, nieko blogo, bet ir nieko vezancio. Zmogus pagyveno vienas, patiko, suprato, kad nebelabai tos antros puses pasiilgo, dabar atvaziavo ir tik trukdo.
As sutinku su jumis, kad kolkas aiskintis nieko nebereikia.

Koks skirtumas,ar su pora,ar be poros,eme ta pati,jis ten dulkina kitas,jums tai nieko nereiskia?
Skaitau tema ir galvoju,kokia reikia buti naivia, ar kvaila,kad nematyti,kas vyksta ir to nesuprasti,nereikia to pasakyti vyrui pazodziui,jus pati juk viska turetumet suvokti.Pabande vyras grupini,uzsikabliavo,jus issiunte i Lietuva,kad ramiai galetu testi,ka pardejo ,kas jums dar neaisku?Retas vyras,kuris pasakytu viskai tiesiai sviesiai,dauguma pradeda elgtis taip,kad zmonos pacios pabegtu ,ka ir jusu vyras dabar daro.....

Ačiū visoms už komentarus, nuomones ir patarimus Bendrą tendenciją supratau. Dabar prabėgus savaitei, jaučiuosi jau daug ramesnė ir galiu, kiek kitom akim pažvelgti į situaciją.

norėčiau pasisakyti iš kitos pusės..
turiu draugą 3 metus. santykiai puikūs, kartu gyvename. mąstome apie ateitį, kuriame planus. draugu ratas apmazejo..tiksliau pazystami atsitrauke, liko geri draugai. tusai tapo kitokie, kulturingesni, veikla ir pomegiai taip pat.
vienu metu buvau sumišusi..gal iš per gero gyvenimo išpindėjau, gal iš tiesų kažko trūko, nes niekad nesijaučiau laiminga, nors atrodo turėčiau tokia būt. niekad nebučiau pagalvojus, kad šitaip galėčiau elgtis su savo mylimu žmogumi..jis taip pat niekada nebuvo manęs tokios matęs, atrodė kad pažysta mane ir aš taip elgtis negalėčiau...o aš tiesiog perdegiau. galvojau ar tikrai mano gyvenimas bus šitaip sustyguotas? kartu gyvenam, puikiai sutariam, abiem liko paskutiniai metai mokytis, dirbam, sėkmingai taupomės pinigus, mąstom apie savo būstą..ir toks bus mano gyvenimas???nebus jame kažko netikėto, adrenalino, jaudulio?na taip, turbūt sakysite, kad tą galima turėti ir turint šeimą ir net vaikų. bet aš kalbu ne apie tai. turbūt visi prisimename, kai neturėjome rimtos antros pusės, kaip buvome atsakingi tik patys už save, darėme, ėjome kur norime, elgėmes ir buvome su kuo norime. nesakau, kad tada buvo geriau. tiesiog buvo kitaip. šių dalykų neįmanoma sulyginti. apėmė panika viduje..ėmiau vyti draugą iš namų, nenorėjau nei kalbėti, nei aiškinti kas ne taip..nenorėjau net bendrauti su juo. tapau bjauri, kalbėjau tokius žodžius, kad baisu. atrode kad nemyliu jo..vienu metu rekdama ant jo kad iseitu, tuo pat metu galvojau kodel gi pogalais as taip elgiuos??jug man taip gera su juo, ramu. niekad nebučiau pagalvojusi kad galiu būt tokia, kokia buvai. išsigandau gyvenimo. to ramaus šeimyniško gyvenimo. galvojau negi tiek teturėsiu??nors visada svajojau apie šeimą, savus namus, gerą darbą, bet kuo labiau mačiau kad artėju link to, tuo labiau to bijojau. visaip bandžiau sugriauti tai ką kūriau...santykius, gražų bendravimą, kad ir nedidelį, bet vis šiokį tokį ateities užsitikrinimą. vėliau atsitokėjau..bet dar nebuvo per velu. nebuvo mano gyvenime atsiradusio 3 zmogaus, neisitraukiau i jokias priklausomybes ar pan. panika praejo...sumisimas taip pat. zinojau ko noriu, kad tai ko siekiu, man yra svarbu. draugas suprato..atleido.zinojo kad kartais pasakom tai ko is tiesu negalvojam, is pykcio is apmaudo, is baimes....visada buvau sumisusi, niekada nesupratau iki galo kokiu keliu man eiti gyvenime, ko is tiesu noriu...noriu visko. ir seimos, ir vaiku, ir but su savo draugu visad gyvenima...noriupamtyti pasauli, buti nuo nieko nepriklausoma, bendrauti su kitais zmonemis ir zinoti kad jokie veiksmai neiskaudins kito zmogaus. bet tureti visko negalima. todel pasirenki viena kelia..tik kartais buna per sunku ieti juo..o galbut suklydai. galbut tu is tiesu to nenori...gal tik man vienai taip yra, nezinai. gal reikia subresti iki to, kad tvirtai zinociau ko noriu. bet galbut yra irgi tokiu pat sumisusiu zmoniu, kurie tiesiog yra labai pasimete.

Skaitydama temą pastebėjau, kad autorė yra labai jautri, visų pirma reiktų susitvarkyti su savimi Aš suprantu, jog išgyvenate sudėtingą periodą ir viskas dabar atrodo juoda, bet susitvardymas ir sugebėjimas priimti faktus yra labai pagirtinos savybės O pati situacija - vėlgi, priimkite realybę. Nesiaiškinkite komentuotojams, nesiaiškinkite net artimiausiems žmonėms, pasiaiškinkite sau - kodėl Jūs vis bandote pateisinti vyrą? Meilė? Meilė, meilė, meilė... Negerai, kai tik viena pusė siekia ją puoselėti. Norite viską išspręsti ir būti kartu? Noras toks dalykas - užeina ir praeina ) Autorei galiu palinkėti tik nustoti teisinti vyro elgesį ir paieškoti problemų ne tik jame, bet ir savyje, nes visus įvykius savo gyvenime prišaukiame būtent mes patys. Susiimkite! Neverkšlenkit, neliūdėkit, nesikankinkit. Jūs nesate silpna. Pasigražinkit, susikaupkit ir judėkit pirmyn - Jūsų vyras tikrai tai pastebės.

mano nuomone, jusu vyras praktikuoja grupini sexa jam tai priimtina, bet jusu nenori i tai kisti, nes kaip ir daugelis vyru pavydi savo zmonos. O su jumis nesiskiria todel, kad masto, jog pasibaigs kada nors sis "gerasis" jo gyvenimo laikotarpis tada jus jam vel busit reikalinga. Zodziu bando islaviruoti tarp jusu ir nauju potyriu. Kaip elgtis galit spresti tik jus pati: laukti jo, skirtis, ar bandyti atkakliai aiskintis( nors man ir taip cia viskas aisku)
P.S. si savaitgali ir pas mus gyvenime buvo iskilus tokia gresme, pamaciau savo vyra toki kokio net neisivaizdavau is vienos puses jis mane isgasdino is kitos nuramino, bet kad vien isgirdus pasiulyma "gal grupini?" jam stogas pavaziavo tai faktas Tai ka kalbeti apie jusu , autore, vyra as net neabejoju, kad nuo tokiu dalyku jam stoga rauna...