Ooooo kiek jus cia pridiskutavot. Uch buvo darbelio paskaityti.
O zinot ka, jus visi cia diskutave esate teisus, teisus savaip. Visos jusu mintys turi racijos gruda, bet...
Is kitos temos, nukopinau dialoga, manau jis paaiskins, ka norejau pasakyti. Cia taip puikiai parasyta, kad nenoriu savo isvedziojimais, kurie ganetinai ilgoki gaunasi, is naujo atradineti dvirati.
QUOTE(ether @ 2012 02 16, 15:32)
Eliminuojate vertinimo galimybę... Juk
vertinti netapatu
smerkti.
QUOTE(Peliauckų Jadzė. @ 2012 02 16, 15:44)
Eliminuoju. Nesijaučiu turinti pakankamai įgaliojimų vertinti kito suaugusio žmogaus pasirinkimus. Galiu tik pritarti arba nepritarti. Ir tik tada, kai pats žmogus to klausia. Kai buvau dar jauna ir pilna idėjų, esu lindusi prie žmonių su savo patarimais, vertinimais ir nuomonėmis. Laikui bėgant suvokiau, kad niekada nereikia daryti to, ko tavęs neprašo.
QUOTE(ether @ 2012 02 16, 16:04)
O ar pasaulio, aplinkos suvokimas neateina būtent per vertinimą? Ar ne vertinimas yra vienas pagrindinių veiksnių, kuriais vadovaudamiesi renkamės mums priimtiną bendravimo terpę? Manyčiau, būtent vertinimas yra pradžių pradžia, pasaulio suvokimo pamatas. Ir tik po to žengia tolerancija, pakanta.
QUOTE(Peliauckų Jadzė. @ 2012 02 16, 16:06)
Gal nemaišykime į vieną kognityvinių procesų ir moralinių-etinių nuostatų
QUOTE(Peliauckų Jadzė. @ 2012 02 16, 16:11)
Ir dar. Ar jūs į viską naują einate su išankstine nuostata? Aš - ne. Jei aš pakliūnu į naują terpę - aš nevertinu, o tik stebiu. Klausiu savęs, ar gerai jaučiuosi, ar tai yra mano. Tai šia prasme vertinimas yra. Bet tai nėra moralinio pobūdžio vertinimas. Ir juo labiau nėra priešpastatymas "aš gera/teisinga - jie blogi/neteisingi", ar atvirkščiai. Pasaulio pažinimo pamatas man yra gebėjimas matyti, girdėti, suprasti. Bet ne vertinti.
QUOTE(ether @ 2012 02 16, 16:18)
Kad, manyčiau, šiuo atveju tai nelabai vienas kitam prieštarauja. Na, gerai, gal pernelyg plačiai su tuo 'pasauliu' užgriebiau

Bet sutikite, refleksija be vertinimo - ar apskritai tai įmanoma?
Papildyta:
Tai ir turiu minty.
Tik visgi, manyčiau, kad nuo to 'moralinis' vargu ar įmanoma atsiriboti kaip kirviu nukirtus...
QUOTE(Peliauckų Jadzė. @ 2012 02 16, 16:23)
O visada būtina tą pasaulį vertinti ir reflektuoti? Neužtenka jame tiesiog būti čia ir dabar su visais turimais pojūčiais? Žinoma, yra konkrečios situacijos, kada vertinti yra būtina ir nebūtinai moraline prasme. Bet dažnai užtenka tiesiog būti pasaulyje, idėjoje, darbe, su žmogumi, būti ir jausti be etikečių, išvadų ir verdiktų. Ypatingai be kažkieno į galvą įkaltų tiesų, kas gera/bloga, teisinga/neteisinga, nes gyvenime niekad nerasite niekur vienareikšmės ribos, visur bus išlygos "jeigu". Ir tų išlygų svarbumas yra labai subjektyvus. Tai, kas jums nesvarbu/svarbu, kitam gali turėti priešingą vertę ir svorį. Tada kas yra tada ta refleksija? Viso labo tik mūsų vidinė subjektyvi realybė.
Ir klausimas iš tiesų tame, kiek aš turiu teisės kitam primesti savo vidinę
subjektyvią realybę?
O Subjektyvi teisi, na gal kam is musu, bent jau man tai nera priimtina, bet yra zmoniu, ir nemazai, kuriems tai yra norma, juos tai tenkina. Kad ir cia minetos barakudos gyvena pagal toki pat modeli. Be jausmu gyventi saugiau, pragmatizmas maziau kelia problemu, padeda piimti zmogu tokiu koks jis yra, o ne tokiu koki tu nori ji matyti. Tai nereiskia kad taisktaisi, ar neturi kur detis, tiesiog cia toks zmogaus pasirinkimas. Kaip sakoma kiekvienam savo