Aš įtariu, kad dėl tų juodžiausių darbų gali kilti ginčų, bet aš pateiksiu pavyzdį iš savo šeimos varpinės.
Kai Lietuvoj dirbi įdomu, švarų ofisinį darbelį, kai į darbą kiekvieną rytą dėvi kostiumą ir kaklaraištį, o čia atvažiavęs per lietų ar kaitrą tenka kalti siding'ą, norom nenorom po kurio laiko savęs paklausi, ką aš čia veikiu???
Tai buvo mano vyrui. Prieš važiuodamas čia jis man dievagojosi, kaip nori fizinio darbo, kaip pavargo nuo kasdieninio galvojimo ir tiesiog nori atsipalaiduoti dirbdamas fizinį darbą. Nu ką padirbo, o dabar jaučia begalinį psichologinį diskomfortą dėl to ką daro. Gal ne visiems taip pasitaiko, bet aš įsivaizduoju, kad yra pakankamai baisu, kai savo smegenų negali įdarbinti pilnu pajėgumu.