QUOTE(eupforia @ 2011 12 22, 12:01)

tikrai... aš nesenai kaip pabandžiau kažko užklausti savo dukros, gal ką nors buvo atsiminusi iš praeitų gyvenimų, kai buvo maža(tada dar nesidomėjau tokiais dalykais ir gal neatkreipiau dėmesio). Juk taip būna... Dukra leido man suprast, kad eičiau pasitikrinti galvą

Tuom diskusija ir baigėsi...

O šiaip aš galvoju, kad augant ir gyvenant įprastinį gyvenimą tikrąją savo prigimtį pamirštame, veikiami aplinkos, technologijų, kitų žmonių nuomonių(ypač vaikystėje), žodžių visų dalykų, kurie jau buvo išrasti iki mums atsirandant ir kurie atseit gali palengvinti mūsų gyvenimą... deja gaunasi atvirkščiai. Ir tik kažkoks stiprus išgyvenimas arba nelaimė dažnai sustabdo ir priverčia įsiklausyti į save. Ir tai ne visus...
Klausti vertėtų iki kokių 5 metų, paskui jau per vėlu...Jei mano visi trys vaikai tą matymą turėjo, brolio dukros tą matymą turėjo, tai nemanau, kad mūsų vaikai yra arba unikumai ,arba turi problemų su psichika, esu įsitikinus, kad visi vaikai mato, bet tas matymas jiems užsidaro. Vieniems anksčiau, kitiems vėliau. Tik tėvams arba tai būna tai neįdomu, arba jie nežino pie tai, arba tiesiog nemoka savo vaikų paklausti...
Yra vaikų, kuriems neužsidaro, pažįstu tokią merginą, jai dabar berods 20 m.