Įkraunama...
Įkraunama...

Kuriamoji vizualizacija - 15

QUOTE(Pievugele999 @ 2012 01 16, 12:20)
as vis ieskau atsakymu, kiek gali priimti kita zmogu, kiek jis yra atspindys ir kur reikia darbuotis savyje?

Tiek žmogus, tiek situacija atspindi mintis, emocijas ir darbus, kurie buvo vakar. Gyvename linijiniame laike, sulėtintame energijos perėjimo į materiją fone. Tai, ką galvojame, kaip jaučiame šiandien - turėsime jau rytoj. Didelė dovana mums yra tame, kad šiandienos mintimis galime keisti savo rytojų.
Niekas neprivalo kankintis su žmogumi, kuris jam nepriimtinas. Mūsų teisė keisti. Mintis. Po to elgesį. Tą momentą, kai supranti, kas yra negerai dviejų žmonių santykiuose, kas netenkina, gniaužia, murkdo, smukdo, tą momentą turi teisę priimti bet kokį, kad ir patį kardinaliausią sprendimą. Tai Dangaus duota teisė. Teisė jausti savo galimybes išsitiesus (žmogus stuburas tą byloja), o ne nulenkta galva ar dar blogiau - susikūprinus.
Nei vyrui, nei moteriai neduota "sėdėti kitam ant sprando". (Labai patogu šitą "sėdėjimą" pateisinti visokiom dogmom). Neryžtingumas ką nors keisti, - tai nusikaltimas prieš save, tai nenoras imti gyvenimą tokį, koks jis gali būti - gražų.
Yra laikas, kai dviems žmonės pakeliui...Jie keisčiasi, skleidžiasi, bet nevienodais greičiais... ir tada jų keliai ima tolti viens nuo kito...Desperatiškas kabinimasis prie to, kas įprasta, veda į konfliktą, tiek vidinį, tiek įšorinį... Ir atsiranda veidrodis, rėkte rėkiantis į veidą žiūrinčiajam: tu nemoki pasakyti ne.
Stabdai savo ir kito vystymąsi.
Sukąstais dantimis nuoširdumo neišgausit, vyniokit tai kaip norit. Pirmiausia teks atkąsti dantis smile.gif
Atsakyti
QUOTE(Spalvota diena @ 2012 01 16, 15:05)
Tiek žmogus, tiek situacija atspindi mintis, emocijas ir darbus, kurie buvo vakar. Gyvename linijiniame laike, sulėtintame energijos perėjimo į materiją fone. Tai, ką galvojame, kaip jaučiame šiandien - turėsime jau rytoj. Didelė dovana mums yra tame, kad šiandienos mintimis galime keisti savo rytojų.
Niekas neprivalo kankintis su žmogumi, kuris jam nepriimtinas. Mūsų teisė keisti. Mintis. Po to elgesį. Tą momentą, kai supranti, kas yra negerai dviejų žmonių santykiuose, kas netenkina, gniaužia, murkdo, smukdo, tą momentą turi teisę priimti bet kokį, kad ir patį kardinaliausią sprendimą. Tai Dangaus duota teisė. Teisė jausti savo galimybes išsitiesus (žmogus stuburas tą byloja), o ne nulenkta galva ar dar blogiau - susikūprinus.
Nei vyrui, nei moteriai neduota "sėdėti kitam ant sprando". (Labai patogu šitą "sėdėjimą" pateisinti visokiom dogmom). Neryžtingumas ką nors keisti, - tai nusikaltimas prieš save, tai nenoras imti gyvenimą tokį, koks jis gali būti - gražų.
Yra laikas, kai dviems žmonės pakeliui...Jie keisčiasi, skleidžiasi, bet nevienodais greičiais... ir tada jų keliai ima tolti viens nuo kito...Desperatiškas kabinimasis prie to, kas įprasta, veda į konfliktą, tiek vidinį, tiek įšorinį... Ir atsiranda veidrodis, rėkte rėkiantis į veidą žiūrinčiajam: tu nemoki pasakyti ne.
Stabdai savo ir kito vystymąsi.
Sukąstais dantimis nuoširdumo neišgausit, vyniokit tai kaip norit. Pirmiausia teks atkąsti dantis  smile.gif


Ačiū smile.gif
Atsakyti
QUOTE(Spalvota diena @ 2012 01 16, 14:05)
Tiek žmogus, tiek situacija atspindi mintis, emocijas ir darbus, kurie buvo vakar. Gyvename linijiniame laike, sulėtintame energijos perėjimo į materiją fone. Tai, ką galvojame, kaip jaučiame šiandien - turėsime jau rytoj. Didelė dovana mums yra tame, kad šiandienos mintimis galime keisti savo rytojų.
Niekas neprivalo kankintis su žmogumi, kuris jam nepriimtinas. Mūsų teisė keisti. Mintis. Po to elgesį. Tą momentą, kai supranti, kas yra negerai dviejų žmonių santykiuose, kas netenkina, gniaužia, murkdo, smukdo, tą momentą turi teisę priimti bet kokį, kad ir patį kardinaliausią sprendimą. Tai Dangaus duota teisė. Teisė jausti savo galimybes išsitiesus (žmogus stuburas tą byloja), o ne nulenkta galva ar dar blogiau - susikūprinus.
Nei vyrui, nei moteriai neduota "sėdėti kitam ant sprando". (Labai patogu šitą "sėdėjimą" pateisinti visokiom dogmom). Neryžtingumas ką nors keisti, - tai nusikaltimas prieš save, tai nenoras imti gyvenimą tokį, koks jis gali būti - gražų.
Yra laikas, kai dviems žmonės pakeliui...Jie keisčiasi, skleidžiasi, bet nevienodais greičiais... ir tada jų keliai ima tolti viens nuo kito...Desperatiškas kabinimasis prie to, kas įprasta, veda į konfliktą, tiek vidinį, tiek įšorinį... Ir atsiranda veidrodis, rėkte rėkiantis į veidą žiūrinčiajam: tu nemoki pasakyti ne.
Stabdai savo ir kito vystymąsi.
Sukąstais dantimis nuoširdumo neišgausit, vyniokit tai kaip norit. Pirmiausia teks atkąsti dantis  smile.gif

drinks_cheers.gif
Atsakyti
Visokios panasios (kentejimo,susitaikymo su nelaimingu gyvenimu seimoje, tobulinimosi, vyro kurimo, pasiaukojimo ir t.t) teorijos patogios propaguoti, kai pats taip gyveni ir nesugebi keisti situacija. Arba tiesiog taip patogiau gyventi, pateisinant savo neveiksnuma nieko kardinaliai nekeiciant. Baime prarasti vyro nesamas pajamas ("dideli pinigai"), gyvenamosios vietos klausimas, dar - gyvenimas kartu "del vaiku" ir t.t.
Atsakyti
QUOTE(dinazaure @ 2012 01 16, 13:54)
Visokios panasios (kentejimo,susitaikymo su nelaimingu gyvenimu seimoje, tobulinimosi, vyro kurimo, pasiaukojimo ir t.t) teorijos patogios propaguoti, kai pats taip gyveni ir nesugebi keisti situacija. Arba tiesiog taip patogiau gyventi, pateisinant savo neveiksnuma nieko kardinaliai nekeiciant. Baime prarasti vyro nesamas pajamas ("dideli pinigai"), gyvenamosios vietos klausimas, dar - gyvenimas kartu "del vaiku" ir t.t.


Kartais tu labai klysti mirksiukas.gif
Atsakyti
QUOTE(vaižgantė @ 2012 01 16, 08:02)
Tu pasirinkai taip, kaip tau buvo lengviau, atidirbti su vyru teks kitą gyvenimą  mirksiukas.gif


O aš manau, kad neteks. Nes tą darau su dukra, pas kurią savaime suprantama yra nemažai vyro genų. Ir patikėk man jos kasdienių įššukių tikrai užtenka tobulėjimui. 4u.gif

Papildyta:
QUOTE(Algyte @ 2012 01 16, 08:49)
Labas rytas

pasakysiu kaip as suprantu. Aisku cia toks subtilus dalykas, plonyte linija, todel sunku suformuluoti, bet tu pati turi jausti, ar tie santykiai net ir nebudami tobuli - ar skatina tavyje progresa. Pvz gal tavo vyras irzlus, tave nepagristai supykdo, bet tu ji myli ir nori, kad jis tavim didziuotusi ir nepaisant savo pykcio islieki rami, ismoksti save nuraminti ir vistiek buni meili, maloni ir laiminga. Vadinasi kita tokia situacija gyvenime taves jau is veziu neismus, vadinasi tu tobuleji, tai tau tas zmogus reikalingas, nors jis ir negatyvus. O jeigu kitas zmogus su savo negatyvu vercia tave guztis, nepasitiketi savim, depresuoti, nepasitiketi kitais, nebesitiketi nieko gero, na supranti ka turiu omeny? smile.gif

drinks_cheers.gif Butent. Iš bendravimo su dukra aš tikrai išeinu į pasaulį stipresnė. Su vyru buvo viskas atvirksčiai.
Papildyta:
QUOTE(vaižgantė @ 2012 01 16, 11:11)
Tas "negatyvus" žmogus neretai turi daugybę draugų, kuriems jis atrodo puikus žmogus, tik žmona kažkodėl to nemato... mirksiukas.gif


Žmona irgi gali būti gerbiama ir mylima visuomenėj, o vyras to nematyti...
Papildyta:
QUOTE(dinazaure @ 2012 01 16, 13:54)
Visokios panasios (kentejimo,susitaikymo su nelaimingu gyvenimu seimoje, tobulinimosi, vyro kurimo, pasiaukojimo ir t.t) teorijos patogios propaguoti, kai pats taip gyveni ir nesugebi keisti situacija. Arba tiesiog taip patogiau gyventi, pateisinant savo neveiksnuma nieko kardinaliai nekeiciant. Baime prarasti vyro nesamas pajamas ("dideli pinigai"), gyvenamosios vietos klausimas, dar - gyvenimas kartu "del vaiku" ir t.t.


drinks_cheers.gif
Papildyta:
QUOTE(vaižgantė @ 2012 01 16, 14:05)
Kartais tu labai klysti  mirksiukas.gif


Atsiprašau,Vaižgante, bet klystame visi. Tame tarpe ir Tu. Ir dar - tarkim gal aš savo vyrui irgi buvau kažkas tokio, su kuo jis turėjo "atidirbti" arba tobulėti. O manai jam tai rūpėjo??? Anaiptol!!! Tai kodėl aš turėjau daužyti galvą į sieną??? Vienas dalykas, už kurį tam gyvenimo tarpsniui esu dėkinga - tai, kad susidomėjau psichologija. Bet tai matyt buvo įrašyta mano plane. Nes iki šiol psichologija yra su manimi kasdien.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo eupforia: 16 sausio 2012 - 14:30
Kodel reikes kitame gyvenime atidirbt su tuo vyru, kuris tapo balastu siame?smile.gif
Nebutinai..Gal Dievas desimt , gal net dvidesimt kartu bande iki tol parodyti, kad tai ne tas zmogus, kuris tau tinka, o tu, pvz, su savo "nekaltomis" vizualizacijomis ir apimta pirminio isimylejimo dziaugsmo primigtynai norejai buti su tuo vyru ! Ir sukurusi su vizualizacijos "produktu" seima gal tiek atkenti, jog bijai, kad tas nebutu palikes netycia pats skolingas kitam gyvenimui wink.gif
Tokiu pavyzdziu zinau ir jie priklauso "naturaliajai" vizualizacijai.. ax.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo merfise: 16 sausio 2012 - 14:23
Nereikės, mergaitės, nieko jums atidirbinėti. Nes niekam tai neįdomu ir nereikalinga. Gyvenimas juda į priekį, jam "įsižeisti" nėra kada biggrin.gif, nes tiek naujų ir įdomių variantų laukia priekyje... O kaip manot, kas yra tas paslaptingasis gyvenimas? Tai jūs pačios. Ar jums patinka kartoti tai, kas nemalonu?
...Kai paragaujat kartaus vaisiaus, juk neverčiat savęs jo suvalgyti iki galo (kad kitą kartą vėl nereikėtų jo valgyti biggrin.gif ), o atidėję (nebūtinai numetę mirksiukas.gif gal kam nors jis skanus) dairotės skanaus smile.gif
Atsakyti
Na, man tik kilo mintis, ar nebutu protinga pasielgt taip, kaip Lazarevas (atrodo jis) vienam besimeldzianciam patare: "Tu melskis melskis, prasyk ten to ar ano, bet iseidamas butinai pasakyk, kad as noriu taip ir anaip, bet galiausiai tesprendzia Dievas pagal savo valia":)
Taip kad ir vizualizuoti reikia derinant su Dievo valia, nes musu beribiai norai nevisada turi tvirta pagrinda.. tongue.gif
Atsakyti
QUOTE(eupforia @ 2012 01 16, 15:15)
O aš manau, kad neteks. Nes tą darau su dukra, pas kurią savaime suprantama yra nemažai vyro genų. Ir patikėk man jos kasdienių įššukių tikrai užtenka tobulėjimui. 4u.gif



Vyro genai cia nekalti. Tiesiog vaikas taip jauciasi, jos samone, visas jos gyvenimas skilo per puse. Jei mama nemoka myleti vaiko teva, reiskia nemyli ir vaika, nes tas vaikas = mama+tetis. Jokiais zodziais, veiksmais, kalbom jus to nepakeisite, niekaip savo meiles jai neirodysite. Vienintele galimybe, myleti jos teva, nors esate issiskyre, galbut taip net lengviau.
Zinau ka kalbu, nes mano tevai issiskyre, nebendrauja. Nezinau ar uzteks man sio gyvenimo, susigrazinti vientisuma paciai g.gif
Papildyta:
QUOTE(Spalvota diena @ 2012 01 16, 15:52)
Nereikės, mergaitės, nieko jums atidirbinėti.

Toki atidirbima, siela pati, savo laisva valia pasirenka smile.gif ir laukia tokios galimybes nemazai ir dekinga buna be galo... tik nieko neprisimena, kai gimsta.
Nezinau ar visada, bet atidirbinejam kartais net su tuo paciu zmogumi.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo gluosnis: 16 sausio 2012 - 15:10
QUOTE(gluosnis @ 2012 01 16, 16:15)
Toki atidirbima, siela pati, savo laisva valia pasirenka  smile.gif  ir laukia tokios galimybes nemazai ir dekinga buna be galo... tik nieko neprisimena, kai gimsta.
Nezinau ar visada, bet atidirbinejam kartais net su tuo paciu zmogumi.


..tikiu, ne visada skyrybos reiskia nebenorejima atidirbti ar sielos "tinginyste".. Neretai tai gali reiksti dar daugiau darbo kruvio tiek sielai, tiek kunui.. mirksiukas.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo merfise: 16 sausio 2012 - 15:29
QUOTE(gluosnis @ 2012 01 16, 15:15)
Vyro genai cia nekalti. Tiesiog vaikas taip jauciasi, jos samone, visas jos gyvenimas skilo per puse. Jei mama nemoka myleti vaiko teva, reiskia nemyli ir vaika, nes tas vaikas = mama+tetis. Jokiais zodziais, veiksmais, kalbom jus to nepakeisite, niekaip savo meiles jai neirodysite. Vienintele galimybe, myleti jos teva, nors esate issiskyre, galbut taip net lengviau.
Zinau ka kalbu, nes mano tevai issiskyre, nebendrauja. Nezinau ar uzteks man sio gyvenimo, susigrazinti vientisuma paciai  g.gif




Nesutinku iš esmės, bet jau nusibodo skyrybų tema ginčytis. Vaiko pasaulis skilo dar tada, kai jį pradėjo tokie du skirtingi žmonės, kurie išvis net susitikt neturėjo. Ir nereikia nuvertinti genų, vaikai neatsiranda iš oro, ką idedam, tą ir turim. O aš irgi iš išsiskyrusių tėvų šeimos. Ir kas čia tokio?? Būtų buvusi tragedija, jei mama tebegyventų su tėvu iki šiol. Irgi jaučiuosi truputi iš dviejų dalių sudėta. Bet ne dėl skyrybų, o dėl pernelyg skirtingų tėvų kaip asmenybių. O nevientisumas daro mano gyvenimą tik įdomesnį. ir tikrai man netrukdo. 4u.gif
Papildyta:
QUOTE(merfise @ 2012 01 16, 15:22)
..tikiu, ne visada skyrybos reiskia nebenorejima atidirbti ar sielos "tinginyste".. Neretai tai gali reiksti dar daugiau darbo kruvio tiek sielai, tiek kunui..   mirksiukas.gif

Būtent drinks_cheers.gif Santuoka gali ir sužlugdyti, ne tik ištobulint asmenybę o skyrybos dažnai kaip tik žmogų prikelia gyvenimui. Bent mano atveju taip ivyko 100%. Praėjo jau 7 metai, o nebuvo nei dienos, nei akimirkos, kad gailėčiausi išsiskyrusi. Ir dukra man tik dėkinga, jog pašalinau iš namų įtampą. Dabar gyvenam gal ne prabangoj, bet užtat labai ramiai. Ir gana idomiai. O su tėčiu dukra bendrauja nuolat. Aš savo ex gerbiu už rūpinimąsi dukra. Ir man padeda reikalui esant. Manau to užtenka.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo eupforia: 16 sausio 2012 - 16:16