QUOTE(Lerikyte @ 2013 04 10, 19:32)
kas vyksta?
nezinau beprotiskai mylintis zmones ir nesutariantis su kudikiu - niekaip nesusieina.. manau,kad jus bijote...
galiu pabūt atvira ir papasakot iš savo pusės... Pas mane be proto neramus vaikas. Pirmą mėnesį būdavo tik ant rankų, miegodavo ant rankų. Buvo man net depresija. Šuo erzino irgi be proto. Tik užmigdau vaiką. Šuniui aišku reikia nušokt nuo lovos, lot ir pan..

Galvojau išprotėsiu.

Dabar jei ir suloja, nušoka nuo lovos, vaikas miega kaip miegojęs. Priprato.

Vienu metu ir sakiau, kad suprantu, kodėl atsiradus vaikui, šuo tampa nebereikalingas ir daug priežasčių atsiranda šunį atiduot ar užmigdyt...
Plius baimė buvo irgi labai didelė (svetimi žmonės maniškei apskritai nelabai patinka). Dabar žinoma irgi žiūriu, kad neužgautų, neužliptų. Nes būna, kad mažius miega lovoj, Gucci irgi ateina, nori atsigult šalia. Vyt irgi nelabai noriu, nes ir taip jai buvo didžiulis stresas, kad dėmesys, kuris būdavo tik jai, ženkliai sumažėjo. Stengiuosi, po biški vis daugiau pratinti su mažiuku. Jei verkia, mažiukas juokiasi Gucci pamatęs (nežinau, kodėl jam taip juokinga būna). Prabudęs irgi akytėm jos ieško. Bando kalbint. Tai Gucci dabar būna ateina jį pauostyt, jam tada išvis labai būna juokinga, tai ta ir lyžteli jį. Bet visam tam irgi labai daug laiko reikėjo. Nes Gucci jo vengė, jei prieidavau su mažiuku prie jos, ji eidavo tolyn nuo mūsų.