Vaikas nekalba 12-oji tema

Vat čia kol kas neaišku, kaip taisyklingai jis kalbės...Vat dabar ką tik pasakė - "atnešk man kėdė"
Prisiklausėm visokių diagnozių Ir kiekvienas gydytojas sako vis kitaip

Diagnoziu neklausyk ir neieskok tokiam amziuje normalu, kad ne visus linksnius suderina jie dar mokosi, bet sakinukas yra, rysys tarp zodziu irgi, manau, su laiku bus gerai tonusiukus pasitvarkykit, bandykit butinai israiskingai ir aiskiai su vaiku kalbeti, neskubant per daug, jie kartoja, mokosi, kopijuoja
kai mazike lipo ant galvos, nes norejo ant peciu pajoti (dukrytei 2.7metu) sakau:
-nelipk ant galvos, skauda, juk as irgi zmogus.
o ji:
-Tu ne zmogus, tu mama

Kalbą palikime logopedams. Gydytojai peržengia savo kompetencijos ribas, nustatinėdami kalbos sutrikimus.

1) Nieko nebus, ten nėra logopedo, todėl ir reikės privataus. Beje, o kiek minimaliai ir maksimaliai tų užsiėmimų gali būti per savaitę? Pinigai ne esmė, bet pvz. sakiau poliklinikos logopedei, kad gal reikės kokių penkių kartų po valandą, sakė, kad valanda vaikui per ilgai, tai nežinau. Man regis pats tas, prisipratins be streso, o likusios 40 minučių - darbui?
2) Nemanau, o žinau. Stebiu, kaip pasikeitė elgesys pas pediatrę palyginus su anksčiau, kaip noriai vykdo visus prašymus, kaip viskas vyko pas logopedę, kai netyčia vaikas gavo dešimt minučių apsipratimui, šnekuosi su auklėtojomis - kaip jom sekasi sutarti ir t. t. Apie save išvis šiuo atveju nešnekėjau, vaikai su mamomis "nedirba", o "gyvena".
3) Nesu medikė, todėl labai pravertė šis apibūdinimas, kažkaip matyt "užsiciklinau" remtis tuo kartojimu ir mąstyt, kad jei yra vienur, tai kodėl gi kodėl gi nėra kitur, o kad jis grindžiamas skirtingais pojūčiais, visai ir nepagalvojau. Ačiū už išaiškinimą
4) Na, kaip filologė profesionalė mėginu aprūpinti vaiką taisyklinga tartimi ir kalba. Gal ir bus kokių rezultatų, kas žino. Tik va nuo kokių pusantrų metų atrodo kad tuoj tuoj, dar diena ir prabils, nes trūksta tiek nedaug, ir ryšium su šia pusantrų metų trunkančia viltimi
5) šiuo metu man jos atsargos išsekusios, nes pastebėjau, kad viltis jau ir reikalus ima gadint, kai yra viltis, tai tikiesi, kad gal ims ir prabils savaime, ir "dirbi" su vaiku mažiau, tai dabar esu viltį išmetusi į šiukšlių kibirą, susitaikiau su tuo, kad mano vaikas nekalbės niekada, ir tiesiog truputį linksmiau į viską žiūrim - į kalbos pratybas ir į nepratybas. Taip kad jei kalbės - puiku, jei nekalbės - gyvensim. Žmonės be rankų be kojų gyvena.
Jei DS - apie saulės spindulėlius, o PA - nežinau kas, tai turbūt viso to neturim (ne autizmas, ne dauniukė). Bet buvo gimdymo trauma - dusimas, buvo padidintas raumenų tonusas. Kiek tai paveikė į neigiamą pusę, vienas dievas težino.

As nelabai tiksliai parasiau - cia gydytojai diagnozes sake atsizvelgdami i vaiksciojima ant pirstu ir nekalbejima - na vnž. jau turim kompleksą - specifinį mišrų raidos sutrikimą.(jei jie man to nebūtų pasakę - gyvenime nebūčiau kreipusi į tai dėmesio - nes nieko blogo nemačiau, na kaip ir dukra kad nevaikščiojo taip ilgai ...Tiesiog intuityviai jaučiu, kad nieko blogo tame nėra. Čia kaip tam anekdote, nežinojau, kad mano vaikas durnas, kol kiti nepasakė ...Juokas pro ašaras.
Kaip gydytojai sako - "na jūs kaip iš kitos planetos"... na išties tie vaikai, kuriuos auklėtojos darželyje vadina "debilavotais" - man patys fainiausi. Turėjau labai gerą draugą su DS. Gal užtai aš nematau problemų ten, kur jas mato kiti...Ir matau problemas ten, kur kiti jų nemato....Turiu draugių, kurios savo vaikus pervedė per visas psichologines tarnybas, raidos centrus, guldė į ligonine, darė magnetinius rezonansus. sakau - dieve, ką jūs su mano vaikais tada darytumėt (na man jų vaikai nuostabūs....)
tai vat... diagnozės yra nuo sutrikusios vaiko raidos, atsilikimo (dar neaisku iki metų lygio ar dviejų), kojų parezės iki cerebrinio paralyžio. dabar ruošiamės daryti DISC testą.
Nežinau, ar tai paveldima, bet mama sakė, kad brolis vaikščiojo ant pirštų galų visada. Atsimenu, mokykloje iš jo eisenos visi juokėsi ir jį mėgdžiodavo ...
Jis aukso medaliu baigė mokyklą. Visose matematikos olimpiadose laimėdavo pirmas vietas. Baigė vien puikiais įvertinimais matematikos , po to teisės universitetus (ne Riomerio, o tikrąjį ).

shantal, vaikščiojimas ant pirštų galų šiaip yra padidinto tonuso dažniausiai pasekmė, jei nėra kokių tai čiurnos nesilankstymo ar pan. požymių, tai manau, galima ir dėmesio nekreipt, o galima pas gerą masažistę nueit, ir visa tai po masažų kurso išsitaisys Maniškei buvo šiek tiek paralyžiuota dešinioji čiurna, negalėjom jokių batukų apaut, tai metus atlankėm masažus, ir tonusas susinormalizavo, ant pirštų galų nebevaikšto.
Beje, masažai buvo padėję ir su kalba, po kiekvieno kurso būdavo stiprus kalbos šuolis, ir dabar galvoju, gal kai baigsis ligų sezonas, nueisim vėl į masažus ir mankšteles. Jei duosis masažuojama aišku, šiaip padidinto tonuso vaikai kiek suprantu, nelabai mėgsta tuos masažus ir mankštas, tai kai maža vaikščiojo, reikdavo viską daryt per jėgą ir klykimus, o dabar tai jau nepadarysi per jėgą, jau trys metai... Na, bet gal ims ir duosis.

Pas mus debilai, nenormaliai vadina tuos, kurie pagal bendra isivaidavima nepaklusta sistemai.
Mano sunu ufonautu vadino, nes inetelktas aukstas, viena kalba is klausos ismoko (anglu), lietuviu kaip sunkiai ikandama uzsienio kalba bendravimas is vienos puses labai jautrus, su atjauta ir suvokimu ne pagal amziu, is kitos emocijos atsilieka nuo fizinio amziaus 2 metais
Stripuli, siaip pamokele 3kartus po 45 min yra pakankamai didelis kruvis vaikui, nes ji ne tik turi praktikuotis, bet ir suvirskinti ta informacija. Daznai kalbos proverziai ir pazangos pasimato butent po vasaros atostogu, kai vaikas per atostogas suvirkina ir isisavina, ka mate ir girdejo.

"Pats tas" bus 5 kartus po 30 min.: 10 min. "apžaidimui", 20 min. pratyboms. Ilgiau trimetis dėmesio tikrai neišlaiko, reikia keisti darbo pobūdį, t.y., piešti, dainuoti, sportuoti...
Pradinukas jau gali dirbti 45 min., ir tai ne kiekvienas. Beje, pirmokams mokykloje pamokos tęsiasi 30 min.
***
Jei manote, kad logopedas viską padarys, labai klystate. Tai, ką vaikai išmoksta pas logopedą, turi išmokti vartoti gyvendami su mama, tėčiu, broliu, senele prie vakarienės stalo, parduotuvėje, poilsiaujant pajūry...
Tėvai - pagrindiniai ir svarbiausi vaiko ugdytojai.
***
Kažkaip man pasirodė...
***
Manau, kad daug. Gimdymo traumos - vienos iš pagrindinių vaiko raidos sutrikimų priežasčių.

O aš, matyt, netinkamai supratau.
***
Teisingai darote, kad stengiatės rasti "galus".
***
Polinkis į tam tikrus sutrikimus tikrai gali būti paveldimas. Juk būna, kad ištisom kartom žmonės kankinasi dėl inkstų, širdies ligų...

Dar ir kaip reikia kreipti dėmesį, kadangi ribota stambioji motorika pristabdo smulkiosios lavėjimą, smulkiosios lėtesnė raida - kalbos raidą.
O masažai, mankštos iš tiesų labai padeda...
***
... tą ir pati pastebėjote.
Papildyta:
Net jei nėra ryškesnių motorikos sutrikimų, kalbos raidą galima paskatinti pirštukų mankštos pratimais, masažais, nes tai veikia smegenų kalbos motorinės zonos veiklą.

1) Ačiū už patarimą dėl laiko.
2) Tiesą sakant, po patirties AKT aš įsitikinus, kad logopedas negali nieko padaryti, kad jei kas ką ir gali, tai tik tėvai, na, bet tikiuosi, jog ta patirtis pasikeis, ir galėsim dirbt kaip komanda.

mes su 3,5 metu pilieciu pas logopede privaciai vaikstom, tai ka darom: puciam zvakes, i vandeni per siaudeli, zaidziam visokius zaidimus motorikai, deliones, knygutes ir pan, daineles, eilerastukai su judesiu ir burnos masazas, viskas apie 40 min trunka. gaila tik kad tik karta per savaite, daugiau kol kas laisvo laiko ji neturi
dar pradesim nuo sios sav pas psichologe ir noreciau masazu ar mankstu, tik nzn kaip leistusi jis gal kas turit patarimu kur palankyt, na neskaitant poliklinikos ir gemmos? gal kas specializuojasi butent su vaikais turinciais raidos sutrikimu?

o jei burnos masažam leidžiasi, tai gal ir kitiem leistųsi? nes neįsivaizduoju, kad maniškė leistų, kad jai kas burną masažuotų

o kas link repertuaro - darom namie viską, kas čia išvardinta, išskyrus daineles, manoji griežtai nepakenčia, jei imu dainuoti, užčiaupia burną man ir tiek. Anksčiau jei kas dainuodavo per gimtadienius (mano tėtis lankęs chorą, su draugais, jaunystėje, tai jie kai užgieda - gražu, nenusidainuoja) - tai puldavo į siaubingą isteriją. Dabar ramiai tyliai užčiaupia. Vaikiškų dainelių irgi neperneša...

siaip priklauso kaip zmogus moka prieit, dantu valyt pvz namie nu niekaip neleidzia, o ten klauso, daro viska, ir su visai kitai pratimais yra taip pat, pas daktarus daro, o pries mane jauciasi virsesnis ir labai sunku susitart as pati stebiuosi kaip vaikas ten pasikeicia ir dziaugiuosi, zinoma