Vaikas nekalba 12-oji tema

kodėl?

nu darbas su ginklu tikrai ne rodiklis, as pvz. savo vaikui nelikenciau darbo su ginklu. Be to ne F lemia, o skaiciai po F lemia pvz. yra diagnoziu su F, kurios taikomos tik iki 7 metu, maniskiui kazkodel ipaise ta pacia F, nors jis jau buvo 9 metu, ir ta diagnoze negaliojanti, t.y. misrus raidos sutrikimas.

nu tikrai kodel, siaip jau tai labai skirtingos ligos-sutrikimai.

Nu bet kas kada gilinsis į tai, kad galioja-negalioja. Gandai gajūs ir gyvena ilgai. Na ypač mažuose miesteliuose. Kai priima į darbą, jokie formalumai įstatymai negalioja. Vienas IŠ LABAI svarbių šaltinių yra aplinkinių rekomendacijos. Ir TIKRAI ne tų aplinkinių, kuriuos formaliai nurodo eidamas į darbą žmogus. Na apie 10 metų teko dirbti atrankų kompanijoje, visa virtuvė žinoma.
BET jeigu vaikui tikrai sunku ir ylos maiše nepaslėpsi, tai be abejo geriau gauti tas diagnozes ir normali diagnozė aplinkiniuose sukels teigiamas reakcijas. Labiau bus pastebima pažanga, vaikas nenurašytas į "durnelius". Visi supras, kad jis turi kažkokią negalią, sutrikimą, o iš tokių tikrai nevalia tyčiotis ar juolab vadinti "durneliais". Taigi viskas bus labiau teigiamai negu neigiamai.

deja, bet is elgesio, is zmogaus ir aplinkiniu kalbau susidaro nuomone apie zmogu. Zinau, kad kai mane i darba priiminejo, skambino ne nurodytam asmeniui, kuris gali mane parekomenduoti, o bendrai pazystamai, su kuria dainavom chore va tokia palinka leme man darbo gavima, t.y. kur as elgiausi ne formaliai.
Pvz. manau, kad kalbos sutrikimas nelemtu neleisti eiti i kariuomene, ar dirbti su ginklu bet tai gali buti ir negalia, lygiai kaip ploksciapedyste beje lemia, kad negali eiti i kariuomene
Daug cia visokiu dalyku, manau, kad kiekvienas vaikas yra labai savitas..as pvz. sedziu ir daznai galvoju, jei mano vaikui butu tik nezymus kalbos neisivystymas be dileksijos ir optines digrafijos..juk butu daug lengviau jam mokytis ir klaseje jis gal galetu normaliai dirbti..bet negali zinoti, kaip butu, jei butu...jo draugas Aspergeriukas, skaito fotografuodamas, tiesiog momentiskai, viska atsimena, puikiai mokosi, bet irgi individualiai, nes klaseje visai negali dirbti, o gabumai didziuliai

Alchemie, savo vaiko kariuomenėj irgi nenorėčiau matyt, bet dar yra tokios vietos kaip policija ir apsauga

Taip, galbūt mano mažė apie jokias policijas nė nesvajos, bet tačiau... Šansų kol kas yra tam.

Nes absoliučiai visi bruožai, tiek fiziniai, tiek psichologiniai - tam labai ir labai tinka. Ir bent kol kas vaikiškas susižavėjimas policija irgi didžiulis...

Taip kad nenorėčiau būt ta, kuri galbūt užkirto kelią į svajonę, laiku suveikusi "diagnozę", kad tik vaikas eitų vėliau į mokyklą.
Pasitarėm su vyru, baigsim turbūt paruošiamukus darže ir darysim metų pertrauką iki mokyklos, namie mokysiu pati, toliau vaikščiosim pas logopedę, dar turės vaikas porą būrelių ir bus pats tas.

Teoriškai kalbiškai gal ji jau ir 6 metų 8 mėn. bus pasiruošusi, nes pvz. dabar kaip tik kalbą stipriai pramušinėja, jau pirmą sakinį turim, o prieš metus gi dar buvo tete-mama-niam niam-ne-au au...

Bet emocinė branda yra emocinė branda, ir būt jauniausiu mokykloj niekam nelinkiu. Turėjom klasioką - nepaprastai gabus, vsio takoje. Bet jauniausias. Ir ką - dar mokykloj būdamas pradėjo prekiaut narkotikais, filmuot pornografiją - matyt tam, kad įrodytų aplinkai, jog yra "didelis", iš jos buvo išmestas, šiuo metu jau keturis kartus teistas...
O gabus kaip sakau, buvo nerealiai. Būtų išleistas po metų, ko gero viskas būtų susisukę kitaip

nu nieko sau
Maniskis tai matyt i dizaina galetu eiti svarbiausia, kad is piesimo burelio ji 3 mergaites kabina, nes jo piesiniai ir idejos tikrai patraukia

žinai, kai perskaičiau prieš keletą dienų, pagalvojau "nusišneka". Atvirai sakau.
Bet keletą dienų pagalvojus, galiu pasakyt, kad labai teisingas sprendimas. Būtų man kas parodęs mano vaiko kelią nuo jo kokių 4 metų amžiaus iki dabar, tai jokiu būdu nedaryčiau jokių pažymų ir slapstyčiau vaiką nuo visų valstybinių daktarų. Tai ne raginimas, tai asmeninė patirtis.

Iš pradžių mokytoja LABAI domėjosi, kas per sutrikimas yra autizmas. Net keletą kartų lankėsi susitikime su tėvais, auginančiais autistiškus vaikus. Kaip ji pati sakė, kad suprasti kas tai per vaikas. Atrodė daug žadanti mokytoja.
Bet... kai atėjom į mokyklą, kai klasė buvo suformuota, labai greitai tas dėmesys atslūgo. Susirinko visus įmanomus dokumentus, išrašus, išsibendravom prie kavos - na gi dėl to, kad pažintų vaiką, kad žinotų kaip su juo dirbti. Ir.. viskas.. į metų pabaigą, kai jau neištvėriau ir paklausiau, taigi KADA jau aš pamatysiu darbą su vaiku, pasakė:
- Taigi iš tavo vaiko profesorius nebus. Bus geras žmogus. Ko tu iš jo tikies? jis gi negali nieko daug išmokti pagal savo diagnozę.

O va taip Ji padirbo apie mėnesį laiko su manim, su mano vaiku, skirdama mums dėmesio ir sudarydama įvaizdį kad "jau dirs tai dirbs", susirinko argumentus prieš mane - diagnozes, išrašus, ir į mano bet kokį prašymą dirbt su vaiku, nepasitenkinimą, atsako - tai ko tu nori??? Čia gi TOKS vaikas. Ir ji nei šiknos, nei rankos nepakrutins, turėdama klasėj 14 vaikų.

Būtų kas pasakęs, kad taip bus, būčiau durnium išvadinus.. bet dabar yra mano šeimos realybė ir gal net drama. Nebepasitikiu nei vienu mokytoju, nei vienu specialistu. Turiu pasakyti, kad pediatrų žinios apie mūsų švietimo sistemą yra daugiau nei prastos. Surasti tikrą mokytoją ne taip jau ir paprasta. O va tokių, kurie net tėvams skundžiasi apie savo mažus atlyginimus (ar tikrai mažus??), tai eilėn galiu sustatyt ir taloniukus išdalint.

Todėl TAIP. Jeigu vaiko raidos sutrikimo vaizdiniai nesimato, tai ir nereikia jo viešinti. NIEKAM. Tiems patiems mokytojams. Mano atveju, mano atvirumas yra naudojamas prieš mane. Tai ir prieš kitus gali būti lygiai taip pat naudojamas. Nes jeigu aš ko nors prašau, - nereaguoja. Jeigu reikalauju - tai tampu "to durniaus durna motina" O neturėtų diagnozių išrašų, tai sėdėtų ir dirbtų su vaiku.

ir žinai, kas "geriausia"... autizmas netrukdo būti profesorium. galbūt kažkiek riboja socialinius kontaktus.

matosi, kaip mokytoja "domėjosi". užjaučiu... keist mokyklos neina, nenešant visų diagnozių?

o kaip išvis yra - kai jau yra diagnozės, jas privaloma demonstruoti mokymo įstaigose?

Čia iš tos serijos...O jeigu būtų jei būtų...Niekada nežinai, kaip būt buvę, jei buvę. Jei vaikas būt neturėjęs diagnozės - tada gal sakytum, va, nedirba su juo, o va jei žinotų, kad jis turi bėdų, gal dirbtų...Taip kad "fifty fifty" tokie pamąstymai.
Papildyta:


Na, vaiko gydytoja sveikatos pažymoje prieš einant į mokyklą privalo surašyti visas diagnozes. Bet man vaiko gydytoja sakė, kad pvz. mūsų poliklinikoje neįgalumą tvarko vaiko psichiatrė, kuri dirba Psichinės sveikatos centre, o ten yra atskira kortelė (ir vaiko gydytoja jos negali pažiūrėti) ir jei tėvai nenori, tai gali ir nepernešti informacijos vaiko gydytojai.
Papildyta:


o kodėl tik į metų galą?

ir iš viso, su tuo autizmu yra gan keista. Nei jis koks autistas, nei ką. Tiesiog kai ilgai nekalbėjo, tai ir įrašė. Dabar "autistų" daugėja geometrine progresija.

Pediatrė, išrašydama sveikatos pažymą mokyklai, privalo nurodyti tai dienai galiojančias diagnozes. Aš jau tuo domėjaus. Tokie yra įstatymai.


bet tai kad turi diagnozę - ir vistiek NEDIRBA. Gi visos dokumentacijos šaukte šaukia apie vaikų su negalia INTEGRAVIMĄ į visuomenę, ir kuo ankstesnę. O čia palieka vieną vaiką savarankiškai ir užduotis pasiskaityt, ir išspręst iki pamokos pabaigos. Nespėjai - tavo bėdos.

Neturėtų vaikas diagnozės - neatsikalbinėtų mokytoja, kad "nebus iš jo profesoriaus". Nu iš kur ji žino??? Ji net nebandė su juo dirbti.

ir Jūs tuo TIKIT? Taigi neįgalumo dokumentus, atšviesta kopija tikrai yra Jūsų vaiko med kortelėj. Ir ta pediatrė tiesiog privalo turėt tą kopiją. Ji ir surašo daugumą dalykų tai komisijai, ir jos parašas po viskuo turi būti.

O kodėl į metų galą? todėl, kad nenorėjau įkyrėt mokytojai. Vis laukiau. Rugsėjis - apsipratimui su mokykla, su vieta, su vaikais, visų reikalų sustygavimui. Spalis - kantrumo kantrumo.. Taigi ir pati kasdien su vaiku dirbau.. ir iš pirmo karto, ir iš dešimto gi neužduosi labai konkretaus klausimo - AR DIRBI KĄ NORS SU VAIKU?? Bet kai kantrybė trūko.. paklausiau.

Nu matyt mano vaiko situacija kazkokia skirtinga, sekminga, nes ir pradineje su juo dirbo, ir dabar mokytojos dirba, nors gal pradzioje ir buvo poziuris, kad vaikas is tu sunkiu, nes jo labai letas tempas bet tikrai kiekviena mokytoja radusi savo buda su juo dirbti. Beje, geografijos labai daug uzduoda, sakyciau "neatsizvelgia" i jo sunkumus skaityti ir rasyti, bet mastau, kad per toki buda, t.y. Ne per lietuviu kalba, o per kita sriti tada jis visai kitaip reaguoja, o kruvi reikia didinti, nes pamoku tik dauges ir kruvis tik dides

Kopija yra, nes pati buvau kvaila (nors gal ir ne) ir nunešiau Bet vaiko gydytoja ne kartą sakė, kad "mes negauname jokios informacijos iš "Psichinės pagalbos centro" (kuris yra tame pačiame poliklinikos pastate, bet turi atskirą įėjimą su savo registratūra ir atskiromis kortelėmis), tad gal galėtumėte atnešti kopiją". Tai vat jei būčiau nenunešusi, tai ir nebūtų jokių neįgalumo įrašų vaiko kortelėje. Na, bet aš dėl to baisiausiai nesikremtu, nes pagrindo neįgalumui yra, nors fiziškai ir nesimato, bet mokytojai pabendravus su vaiku iš karto pasimatytų...nes neatsakytų jis į daugelį elementariausių klausimų o ir su kalba nelabai kas gerai...