Vaikas nekalba 12-oji tema

visi labai graziai pakomentavo istiesu situacija jei ji reali labai paini ir sunku ja isrutulioti , bet tikrai imanoma jei suauge zmones kalbasi, sprendzia, ir randa kompromusus savo bendroje seimoje.
Bet ar autore nepagrazino istorijos. Jei UK psichologai pasake, kad vaikui viskas gerai, tai tik adaptacija ir dar del laiko skirtumo, tai gal tas vaikas elgiasi tikrai normu ribose kaip adaptaciniam periode. gal autore sutirstino spalvas apie jo elgesi, nes papasakoti, kad siaip nelabai priimi vyro vaika is pavydumo, demesio atemimo, savo vaiko nustumimo i antra plana tai nesusilauksi uzuojautos.

labai geras patarimas buvo , meile palauzti ta vaika. jis tik vaikas. ir tikrai suauges zmogus neturetu nei pavydeti, nei nekesti, tik ieskoti kelio i ji.

Aš nenoriu knibinėti po SM narės motyvus - pavydi ji savo vyro tam vaikui, ar nepavydi. Ar dar kas nors ten. Kaip aš suprantu, tai šitai moteriai dabar yra labai sunkus laikas - ji laukiasi, jos dukra dar baisiai mažutė, vyras iš kitos kultūrinės ir paprotinės terpės, ir dar tas svetimas vaikas, keliantis erzelį namie. Aš neįsivaizduoju, kaip aš elgčiausi jos vietoje. Bet smerkti moters už tai, kad ji kažkaip nepriima svetimo vaiko, tai aš net minties neturėjau. Aš pati labai selektyvi esu gyvenime, ir mane trikdo svetimi isteriški vaikai. Aš galiu prisiversti tuos vaikus suprasti, toleruoti, tarkim, stovint kokios nors parduotuvės eilėj, bet jeigu tektų gyvent su tokiu vaiku ištisai, diena iš dienos, tai neabejoju, kad pasijusčiau panašiai arba dar blogiau.

Todėl aš tik noriu padėkoti Tamse T forumietei už atvirumą ir palinkėti sėkmės ir išminties savo sprendimuose.

Naitas
As pvz. Nesuprantu kokiu tiklsu reiktu grazinti tokia istorija?
Gauti demesio? Manau, kad zmogus ieskojo, kad galetu bent pasakyti, kas dedasi, kai sunku.
Beje, nereikia ir uj psichologu, ir Lt yra tokiu specu, kurie uzmerkia akis ir nenori matyti ir daryti. Beje uk labai kviecia pas ave dirbti lietuviu spi hiatr us ir psichologus, nes pas jos ju trukst ir sakyciau tie dLykai bendrai silpni sistemiskai

Alchemie, mano supratimu, tai visam pasauly psichologijos mokslas yra mokslas iš kavos tirščių. Aš esu lankiusi psichologo konsultacijas prieš 20 metų, ir lankiau prieš porą metų..niekas nepasikeitė.. kalba teorijomis, bet niekaip neprieina iki skaudamo reikalo. Ir iš kur tas žmogus gali prieiti, kai jis nebuvęs tokiose situacijose, neturėjęs tokių išgyvenimų, sveikatos praradimų.. gerai jiems porinti..

Net šiand ryte atsitiktinai mačiau "Kobra 11" vieną seriją per LTV. Tai vokiečių filme ir tai jau šaiposi iš psichologų. Ten psichologas dėstė nusikaltėlio paveikslą, su tokiu įsitikinimu aiškino, kad koks ten braižas būdingas vyrams.. o nuskaltimus darė moteris..

Nu, as del sunaus irgi ejau pas psicholiogus..tai turiu pasakyti, kad is 5 bandymu, 2 buvo tikrai labai geri. Viena labai sekmingai dirbo vaiko mokykloje, kita dirba PPT. Pastaroji man trumpai, bet labai aiskiai pasake, kur ir kaip daryti konkreciu laiku, ko reikia ir kodel ir visi jos patarimai labai padejo, taigi kaip ir nenurasau dar sios profesijos bet kalbant paie ta vaika, manau, kad psichoterapeuto pagalbos reikia visai seimai, pradedant aisku motina, baigiant seima, i kuria numestas vaikas, o vaikui reikia ir psichiatro geros konsultacijos ir logopedo...tiesiog pagalbos, ypac emocines, bent jau is to, kas parasyta buvo, tik pvz. manau, kad 100proc. atsidavima, siluma galetu suteikti kokia mociute, kuri dedikuotu demesi, laika ir meile tam vaikui, naujos seimos atzvilgiu, tai beveik neimanoma, nebent nebutu laukiama kudikio ir dukryte butu didesne ir TEVAS SUVOKTU, kad tik susivienije vaiko labui ir SUPRASDAMI jo bedas, gali padeti vaikui

iš to, ką skaičiau, sakyčiau, kad vaikui vis dėlto reikia meilės, kurios na nebus, ir tiek. nes bandymas "atsipirkti" perdėtu dėmesiu, kai viskas tik jam, o sava dukrytė pamirštama, turi paskui tik dar baisesnių pasekmių ,kurios vėlgi su meile nesusijusios.

kažkaip miglotai man rašosi, bet - vaikas jaučia, ką jam jaučia aplinkiniai, ir joks perdėtas dėmesys nepadės "suvaidinti" nuoširdaus rūpesčio.

aš autorės vietoj skirčiau normaliai laiko savo dukrai, gink die nebandyčiau viso dėmesio koncentruot į tą vaiką, nežinau, dukra turbūt nebendra su vaiko tėčiu? tuo atveju tuolab dėmesį skirčiau jai labiau nei posūniui... kadangi kaip supratau, tiek tėtis, tiek vaiko giminės dėmesiu jo neskriaudžia.

mažiau vaidybos - daugiau ramybės šeimoj

Truputeli nesupratau.... Kaip jus taip galite kalbeti? Juk as ne kokios uzuojautos ieskojau, o patarimu Kaip tam vaikui padeti ir Kaip priarteti price jo. Gal jumps atrodo kad man 18 metu?
Papildyta:


Tai nera vaidyba. Nuo pirmu dienu as stengiausi at vaika integruoti I visuomene ir musu seima, parodyti kad gali buti kitaip, kad rupi ka Jis jaucia. "Meile" nemeile, yra dar zinokit toks dalikas Kaip rupestis. Man rupi Jo ateitis, rupi kad Jis kitoks ir as noriu padeti. Nes Jis Mano vyro sunus.

Tamse, nesakiau, kad jums nerūpi tas vaikas. Šnekėjau apie ką kitą - jūs jį migdote, tuo pat metu palikdama savo dukrą - savaime suprantama, kad jums dėl to liūdna (tai vienas iš pavyzdžių, pirmas šovęs galvon, ne kad pats svarbiausias, tiesiog). Tai va, tiesiog rūpinkitės savo dukra bent tiek pat, kiek tuo vaiku. Neišstatykite jo aukščiau už ją. Nes tai nenatūralu visų pirma, visų antra, vaiko iškėlimas virš visų kitų šeimos narių niekada neduoda nieko dora kad ir tam pačiam vaikui, nekalbant apie tai, kaip jaučiasi tie, virš kurių galvų jis yra iškilęs.

kalbėjau tik apie tai, o ne apie tai, kad vaikas jums nerūpi neduokite jam daug daugiau nei kitiems, nes taip iš jo tik "atimat", kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų...

gal šįsyk pavyko aiškiau išsireikšt, nežinau.

Kad butu visiskai aisku, tai pavojaus varpais reikia skambinti kuo smarkiausiai jeigu vaikas nekalba budamas 2.5 metu. Taigi 4 metai, nekalba ir nedirba su logopedu nuosekliai - nedovanotina klaida. Turint kalbos sunkumu kiekviena diena labai brangi nuo 2 metu.
Kad butu dar aiskiau, tai dauguma (ne visos, bet daugum) vaiku raidos problemu yra su autizmu susije. Autizmas yra priskiriamas prie autoimuniniu ligu, tai reiskia, kad arba nuo gimimo arba veliau organizmas pradeda naikinti vaiko smegenis. Ar tai laikinas procesas ar besitesiantis visa gyvenima priklauso... nezinia nuo. Autizmo spektro sutrikimai pasireiskia LABAI panasiai kaip kad aprasoma: darzelyje vienas, kalba veluoja arba neatsiranda, isterijos, perdetas prisirisimas prie ko nors (labai daznai prie gyvunu). Deja objektyviu tyrimu ji nustatyti nera. Todel sprendimai subjektyvus. Is viso to norejau pasakyti, kad dauguma mano jog vaikas "laukinis, nevaldomas, neisaukletas, patyres psichologine trauma, adaptuojasi, mato pernelyg bloga tevu elgesi ir pan...", bet viso labo gali buti tiesiog liga, t.y. jo smegenu centrus, kurie atsakingi uz socialine sfera naikina organizmas. Ir NE KITU problemos, kad jie nesugeba prie vaiko prieiti. Bet ir ne vaiko problemos. Taigi nieko nuostabaus, kad niekada ir nepavyks rasti kelio i vaiko sirdi.
Kaip sunku su tokiu vaiku jau rodo faktas, kad jo atsisake NET jo mama. Tai tikrai ne pirmas ir ne paskutinis atvejis, todel, kad sunku: ir emociskai, ir finansiskai ir karjeros prasme ir asmeninio gyvenimo ir kokia prasme bepaimsi... Taigi normalu, kad IR TAU sunku. jeigu jam is tiesu raidos sutrikimas, tai ir BUS SUNKU TOLIAU. Tiek, kad su metais vaikas augs, isterijas tikrai isaugs, ji bent jau tam tikrame lygyje kalbes ir pan... bet lyginant su sveiku vaiku auginimu, visvien BUS SUNKU. Taigi jeigu jo atsisakytum ir pasuktum savo keliu, niekas negali taves uz tai teisti. Bet vaikui butu siaubinga trauma, jeigu jo sumanytu atsisakyti jo tevas prie kurio jis yra itin prisirises. Tai butu n-toji nedovanotina klaida to vaiko atzvilgiu.
Taigi cia sunkiausi momentai, bet tikrai gali buti, kad staiga jis prabils ir staiga pasikeis ir visas problemas greitai uzmirsite (jokiais budais negalima sudeti i tai visu vilciu ir laukti, t.y. nevesti pas logopeda ar kitus specialistus!), bet tiketis galima
Ir dar... naujo zmogaus gimimas gali daug visko pakeisti. Palauk ir paziurek. As irgi bijojau, buvau prisiskaiciusi kaip vaikai kovoja del tevu demesio, pavydi ir pan... Bet nieko tokio neivyko. Kai gime dukryte mano sunui tai buvo DIDZIAUSIAS imanomas emocinis postumis. Jie iki siol geriausi draugai nuo jos gimimo ir visada taip buvo.

Vaikiukas isvaziuoja sestadieni. Gaila. Zinau kad truks labai.
Kaip ir kazkuri minejo , ant Mano galvos buvo supilta keli kibirai pamazgu. Mat Vyras pasake vaiko mamai kad as Ji ismokinau sakyti thank you, please, help me, jo varda , dar keleta zodeliu ( aisku sunkiai jam tariasi bet mes Ji suprantam) . Reakcija buvo sokiruojanti. Ji pasake kad Jei jos sunus tures Sup..... Komunistes akcenta, jis uz tai atsiims ir nebeleis jam matytis su vaiku....

Verkiau Kaip vaikas kelias valandas. 6 menesius priziurejau jos vaika, buvau prie jo Kai jam dare glandu salinimo operacija, auginau, rupinausi, mokinau Kiiek Mano pacios galva sake kad reikia ir stai..... Tiek to. Nurimsiu po keliiu dienu, ir pradesiu ruostis gimdymui. Vos keleta savaiciu beliko o dar nieko neturiu siaip ar taip zinau kad uz poros menesiu vistiek Ji atsius atgal. Juk ir dabar pasiima tik del to kad baigiasi viza. Jis Turi kazkuriam laikui grizti I valstijas. Bus matyt.

Joooo..psichologe, kaip reta gera ta mamyte
Tamse, turiu tik viena patarima..stenkis neisiskaudinti..tu padarei is sirdies ir nesi nieko skolinga tai moteriai, cia jos karma uz tokius zodzius, uz nepagarba savo vaikui, jo seimai ir tau...svarbu, kad tai ka darei, yra ramybe tavo sazineje grazaus tau susitikimo su kudikeliu ir stiprybes seimai
As tkiuosi, kad vyras tave palaike sitoje situacijoje

Sveikos mergaites, siek tiek idomios info

Autizmas: iškilūs ir keisti

Tai, matyt, prieštaringiausias ir paslaptingiausias neurotinis sutrikimas, pusiau mistinis susirgimas, pažeidžiantis žmogaus nervinius ryšius.

[ Autizmai (nuo graik. autos - pats) – psichikos būsena, apibūdinama uždaru charakteriu ir aktyviu nusišalinimu nuo išorinio pasaulio. Medicina dar nerado pilnaverčių kovos su juo būdų. Dar daugiau, autizmas gali būti paveldimas ir net genetiškai mutuoti. Įdomia autizmo savybe yra ypatingas žmogaus sugebėjimas koncentruotis vienai atskirai idėjai. Ryškiu pavyzdžiu yra „Lietaus“ žmogaus herojus, kurį puikiai suvaidino Dastinas Hofmanas. Žmonijos istorija žino daug garsių autizmu sirgusių žmonių. ]

Danų rašytojui Hansui Kristianui Andersenui (1805-1875) pasaulinę šlovę atnešė pasakos, kuriose buvo derinama romantika ir realizmas, fantazija ir jumoras, satyra ir ironija. „Bjaurusis ančiukas“ ir „Undinė“ vis dar virpina vaikų ir suaugusių širdis.

Vaikystėje Andersenas buvo nerangus berniukas, kuriam nutikdavo nevaldomi pykčio priepuoliai. Kai talenginas jaunuolis užaugo, jis gyveno uždarą celibato gyvenimą. Jo kūriniai persunkti giliausio liūdesio (pvz., „Sniego karalienė“).

Keistų žmonių būriui priklauso ir anglas Luisas Kerolis (1832-1898), parašęs „Alisą stebuklų šalyje“. Moksliniai L. Kerolio darbai padėjo kilti kai kurioms matematinės logikos idėjoms. Jo elgesyje buvo autizmo požymių. Jis mikčiojo, kas dar labiau trukdė jam bendrauti su žmonėmis. Kaip daugelis autistų, buvo gabus matematikai.

Jis turėjo kelis suaugusius draugus, tačiau labai mėgo vaikus. Kai kurie anglų istorikai kaltina Kerolą nesveika meile vaikams, tam tikru pedofilijos laipsniu, tačiau kiti sako, kad jam su vaikais buvo įdomiau ir paprasčiau rasti kalbą.

Austrų kompozitoriaus Volfgango Amadėjaus Mocarto (1756-1791) sugebėjimai išryškėjo labai anksti. 15-os metų jau laikytas autoritetu muzikos srityje. Visi jo interesai tebuvo šioje veiklos srityje. Amžininkai jį aprašo kaip mažą, keistą ir impulsyvų žmogų. Jo jumorą vadino kareivinių jumoru. Jis pasižymėjo nešvankių tekstukų parašymu savo trumpoms dainelėms, kurias karčemose dainavo prastuomenė.

Kai kas jį laiko tipiniu autizmo atstovu. Tačiau Mocartas puikiai jautėsi aukštuomenėje, bei bet kuriame kitame žmonių sambūryje. Vis tik yra požymių, kad autizmas nepraėjo pro šalį. Sergantys autizmu nėra abejingi Mocarto muzikai, todėl medikai siūlo jo muziką naudoti ligonių terapijai.

Bet jei Mocartas – genijus, tai Mikelandželo Buonaroti (1475-1564) – Kūrėjas iš didžiosios raidės. Italų skulptorius, dailininkas, architektas. Poetas, tikras Renesanso sūnus. Visas pasaulis žino jo Dovydo skulptūrą, gėrisi Siksto koplyčios freskomis. Tik štai jo elgesio ir manierų negalima pavadinti subtiliomis. Higienos jis visai nepaisė, visą laiką skirdamas darbui ir menui. Nepaisant turimų turtų, jį mažai domino materialios vertybės. Amžininkai jį vadino ir labai keistu, ir baisiu. Jo ekscentriškumą galima paaiškinti tik autizmu. Bent jau taip mano medikai.

Amerikiečių režisierius Stenlis Kubrikas visada laikytas šaltakrauju perfekcionistu. Prisiminkime jo filmus „Mechaninis apelsinas“ ir „2001: Kosminė odisėja” Kai kurias scenas jis filmavo po 12-30 kartų. Kurdamas „Švytėjimą“ jis iškankino Džeką Nikolsoną ir Šeli Diuval, kuriai nuo nuolatinių Kubriko priekaištų pradėjo kristi plaukai.

Autizmą pas režisierių išaiškino medikai. Jis mėgo gyvūnus, kurių laikė daugybę, tačiau kartu laikytas mizantropu. Stenli puikiai žaidė šachmatais. Atrodo, kad autizmas netrukdė jo darbui.

Be jokių abejonių, autizmą turėjo garsusis serbas Nikola Tesla. Išradėjas tiesiog kibirkščiavo originaliomis idėjomis, kurias iš jo neabejotinai vogė net pats Edisonas. Tai, ko gera, ekscentriškiausias atvejis. Tesla turėjo daugybę įvairiausių fobijų. Jis laikėsi savanoriško celibato ir buvo labai jautrus šviesai ir garsams. Skaičių trys (3) jis laikė tarsi šventą karvę. Jis tiesiog pasiusdavo, jei jam pasiūlydavo apsistoti viešbučio kambaryje, kurio numeris kartotinis trim.

Tesla laikytas švelniu ir mandagiu žmogumi, tačiau kai reikėjo ginti savo požiūrį, tapdavo bjauriu ir grubiu. Uždaras ir nebendraujantis, jis artimai draugavo su Marku Tvenu. Daugelį jo poelgių galima paaiškinti autizmu. Su amžiuje jo keistumai įgavo dar ryškesnį pobūdį. Jis atvirai ir aštriai šaipėsi iš mokslo pasaulio, o mirė visai vienišas pigiame viešbučio numeryje, be cento kišenėje.

Kitas garsus mokslininkas - Albertas Einšteinas. Apie jo jaunystės metus pateikiami labai prieštaringi tvirtinimai. Pvz., kai kurie tvirtina, kad Einšteinas mokėsi labai prastai, o matematikos kontrolinių ir egzaminų neišlaikydavo. Bet tai visiškas išsigalvojimas – jis visad pasižymėjo minties aiškumu ir tikslingumu. Tiesa, jaunystėje buvo uždaras ir kuklus jaunuolis. Jo įsigilinimas į pačias smulkiausias reliatyvumo teorijos detales ir ypatingas tvarkingumas kelia mintį, kad turėjo Aspergero sindromą, būdingą autizmui.

Po antrosios žmonos mirties Einšteinas tapo visai abejingas savo išvaizdai, kas atrodė iššūkiu visam civilizuotam pasauliui. Ypatingą įspūdį aplinkiniams darė jo įspūdinga ševeliūra, tiksliau, jokios šukuosenos nebuvimas. Iš kitos pusės, manantys, kad Einšteinui buvo autizmas, sutrinka dėl fakto, kad jis puikiai rasdavo kalbą su visais žmonėmis, kas nebūdinga turintiems tą negalavimą. Taip, jis buvo abejingas savo šlovei ir tiems pliusams, kuriuos ji teikė. Tačiau, nepaisant jo ekscentriškumo, jis labai patiko moterims.