Klasėje vaikai iš globos namų

#49
QUOTE(Sunute @ 2011 12 02, 09:33)

galų gale: koks pats brangiausias su svarovskiais dviratis atstos dviratį iš atsarginių detalių surinktą paties su tėčiu.

gražiai parašyta, bet taip dažniausiai vertina suaugusieji, o ne vaikai.
Mano pusbrolis surinko iš dalių vaikui dviratį, džiaugsmo buvo...iki kol klasiokai neišsijuokė "iš laužo". Dabar vaikas tik kieme važinėja, o per kaimą jau ne, nes...gėda. Nes vaikai skirsto vieni kitus pagal daiktus, nes jo dviratis "laužas", o tai reiškia,kad ir jis prastesnis.
Arba kitas mano pusbrolis, dešimtokas būdamas pareiškė, kad jei tėvai negali nupirkti krūto telefono, tai nereikia jokio, jam pakaks interneto, o su seniena jam prieš draugus gėda.
Atsakyti
#50
QUOTE(Leksa @ 2011 12 02, 12:51)
gražiai parašyta, bet taip dažniausiai vertina suaugusieji, o ne vaikai.
Mano pusbrolis surinko iš dalių vaikui dviratį, džiaugsmo buvo...iki kol klasiokai neišsijuokė "iš laužo". Dabar vaikas tik kieme važinėja, o per kaimą jau ne, nes...gėda. Nes vaikai skirsto vieni kitus pagal daiktus, nes jo dviratis "laužas", o tai reiškia,kad ir  jis prastesnis.
Arba kitas mano pusbrolis, dešimtokas būdamas pareiškė, kad jei tėvai negali nupirkti krūto telefono, tai nereikia jokio, jam pakaks interneto, o su seniena jam prieš draugus gėda.

tėvai napabaigia iki galo bendrauti tomis temomis. laimės-turto - daiktų vertės. Tiesiog noro ar laiko pritrūksta. Gi ir suaugusių daugelio vertybių sistema į etiketes įsitenka...taip pat jų vaikų.

Nu nepamokė pusbrolis išaiškint turčiukams , kas yra orginalaus dizaino vienetinis kūrinys, kurtas pagal specialų užsakymą ir dar su meile: o va tavo tėvas užsakė vairuotojui nupirkti tau dviratį, o jam pačiam net neįdomu, ar tau jis patogus. ką tavo tėvas žino apie tavo dviratį - etiketės pavadinimą..A? Ką padarysi, kad tavieji dėl tavęs tik tiek gali, užjaučiu. Nu gali ir tie suvokti, kad yra neperkamų dalykų. vat dtada jau jiems gėda ir graudu. Tiesa, dažniausiai seka pykčio ir dar aršesnio etikečių demonstravimo prieppuoliai, bet nuo mokančių apsiginti, - atšoka. Svarbu, kad vaiko aplinkoje atsirastų paauglių, kurių šeimose protingos nuostatos į materiją. Tarp jų būna iš labai turtingų šeimų.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Sunute: 02 gruodžio 2011 - 13:16
#51
Su vaiku namais tai itariu visai blogai, kam gali jie pasiskusti, niekam., neturi jokio uznugario, kur jiems pasislepti kai jiems blogai. Lengva cia mums diskutuoti, o juk neilysi i ju mazas galveles. Buvau kazkada vaiku namuose, tai gana slogus prisiminimai, kiekvienas vaikas klausia gal tu mano mama, stengiasi prieiti, prisiglausti. Mokykloje, ie jau buna preja ikimokykline mokykla, ir buna ganetinai grubus, bet jiems juk reikia pastoveti uz save. Sunku prie ju sirdeliu prisigrauti, bet imanoma, kiekviena kaip mums atrodo smulkmena kazkokia, kauke, ekskursija, dovanele, o jiems tai yra labai daug. Sunku aisku aplinkiniams jiems padeti, bet kiek imanoma sulyginti juos, kiek imanoma...
Atsakyti
#52
QUOTE(Sunute @ 2011 12 02, 14:09)
tėvai napabaigia iki galo bendrauti tomis temomis. laimės-turto - daiktų vertės. Tiesiog noro ar laiko pritrūksta. Gi ir suaugusių daugelio vertybių sistema į etiketes įsitenka...taip pat jų vaikų.

visada žmogus labiau pergyvena dėl to ko neturi, negu kad džiaugiasi dėl to, ką turi.
o vaikams kažko tai turėjimas/neturėjimas yra statuso dalykas. suaugusiam gal ir pofig, iš kokio telefono jis kalba, svarbu kad veiktų, galų gale -- tai jo asmeninis pasirinkimas. o vaikas pasirinkimų turi mažai, o jeigu dar sulaukia patyčių -- tai aišku kad jam nefaina.
Atsakyti
#53
Kiek tenka pastebėti, tai daugiau demonstruojasi ir daugiau apie tuos žaisliukus kalba tie, kurie neturi, negali sau leisti, o jei ir leidžia "per kraujus", tai nepaslėps gi giliai kišenėje. 4u.gif

Mūsų šeimoje vaikai žino, kas yra išmanieji telefonai, moka naudotis visomis funkcijomis, kt., bet patys jų neturi ir nežinau kada turės. Pačių telefonai pigūs, jokio prašmatnumo, gerokai nudrožti, iš serijos "kad tik veiktų". Ir jokie statusai nerūpi. Jiems svarbiau, bent jau šiuo metu, draugiškumas. Draugauja - nedraugauja. Dėl to labiau pergyvena. O visi tie daiktai ir kas ką turi - vienodai rodo.
Atsakyti
#54
Mano vaiko klasėje yra nemažai vaikų iš globos namų. Per vieną pirmųjų susirinkimų kažkaip vieningai nutarėm tų vaikų neišskirt ir akcentavom jų integraciją į klasės gyvenimą, visuomenę. Niekas nesiraukė, kai reikėdavo rinkti už visokias išvykas ir pramogas. O kai vaikai labiau apsiprato, kviesdavo globos namų vaikus į svečius, gimtadienius. Beje, jie atostogaudavo taip pat užsienyje, bet man niekada širdyje nekildavo dėl to pavydo. Atvirkščiai džiaugdavausi, kad atsiranda organizacijų, galinčių sudaryti tiems vaikams sąlygas pamatyti kalnus, jūrą, kitas šalis, pažinti kitų šalių žmonių gyvenimą (jie gyvendavo šeimose).
Atsakyti
#55
QUOTE(sena niekšė @ 2011 12 06, 22:35)
visada žmogus labiau pergyvena dėl to ko neturi, negu kad džiaugiasi dėl to, ką turi.
o vaikams kažko tai turėjimas/neturėjimas yra statuso dalykas. suaugusiam gal ir pofig, iš kokio telefono jis kalba, svarbu kad veiktų, galų gale -- tai jo asmeninis pasirinkimas. o vaikas pasirinkimų turi mažai, o jeigu dar sulaukia patyčių -- tai aišku kad jam nefaina.

vat ir darau viską, kad mano vaikams proto turėjimas būtų statuso dalykas. Kartais pavyksta smile.gif
Iš stipraus dvasiškai nelabai pasityčiosi. Tyčiojamasi dėl besityčiojančio menkavertiškumo kompleksų, kad ir kiek ir kokių telefonų beturėtų, menkavertiškumo kompleksas"nuryjamas" tik laikinai
Atsakyti