Labas rytas.
Taip, "baude", bet net nesusimaste, kad man tai visiskai vienodai, gal kiek sunku buvo pradzioje, bet isgyvenau. O pas mus irgi visko buvo, keikiau ji kiek tik galejau, jis turbut irgi mane.

Draskemes kaip turi buti, kartais atrodydavo, kad uzmust ji galeciau.
Na stai, o atejo laikas, kai man jau to pykcio neliko, tuo labiau, kad noriu jog vaikas teva pazinotu, nes veliau tik paciai nuo to blogiau bus, o ir vaikas vistiek ieskos, nesvarbu, blogas tas tevas r geras, taip jau yra, psichologe patare nestumti is vaiko gyvenimo jo tevo, jei nores, jis pats isstums, o mano gyvenime jo ir nera, nebendraujame daugiau apie nieka, tik vaiko klausimais, o dar pastebejimas, kai su kita moterim, su kuria gyvena ir susilauke vaikucio, visiskai pasikeite musu atzvilgiu, gal moteris ta paprotina, gal supranta kaip gali moteriai buti sunku...
Denise, kiek pamenu, taviskis nebesirodo, o tu jam primeni apie vaika kokia zinute, as tai pries gimtadieni ar kita svente parasydavau, zinoma, tik tuomet, kada neiskoneveikdavau, tuomet visada atvykdavo, o ir bendrauti pradejome tik tada, kada atseit as "atsileidau", nes jis mat gerbia mane kaip motina (na ir pagarba pradzioje buvo

), nenorejo savo pasirodymais manes nervinti, bet kazkaip mane nervino ir tai, kad nepasirodydavo.