Labutis. Ar pasiliekate savo mažiukų krikšto drabužėlius prisiminimui? Ar skolinate juos kam nors? Ar tiesiog jums tai šventas dalykas ir niekam jo neskolinate ir saugote, kol vaikelis užaugs?
Pirmo sunaus kriksto rubeliais rengsime antraji, kai krikstysim. O veliau saugosim, net jei ir nebeturesim daugiau vaiku.
Sūnaus tik krikšto marškinius išsaugojau, antros dukters ir suknelę, o mažiukei kaip tik šiandien parsivežėm suknytę, batukus, lankelį ant galvytės tai saugosiu viską 
Forumietės RasosS, kuri siuva grožį iš lino, draugė pasiuvo 
ir RasosS nupieštą angelą ant atviruko saugosim
Forumietės RasosS, kuri siuva grožį iš lino, draugė pasiuvo ir RasosS nupieštą angelą ant atviruko saugosim
Aš taip pat saugoju drabužėlius, žvakelę, kaspinėlį ir batukus. Kažkaip jau labai sentimentali esu.
Aš irgi saugau vyresnėlės krikšto suknytę, kepurėlę, ir krikšto marškinukus Manau, kad tai toks subtilus ir šventas reikalas. Ir nepykit, bet pasakysiu, kad mane šiurpas nukrato, kai pamatau, kad apstu yra parduodama krikšo rūbelių su kuriais pačių vaikučiai buvo krikštyti. Bet čia tik mano nuomonė. Va, liepos mėn. ruošiamės mažę krikštyti ir tikrai jos rūbelius paliksiu, nors jie tikrai 
, nes abiems mergytėms atsiuntė giminaičiai iš JAV. Man net gaila būtų tokį grožį kažkam kitam atiduoti ar parduoti. Taigi, saugosiu anūkėms. 
Manau, kad tai toks subtilus ir šventas reikalas. Ir nepykit, bet pasakysiu, kad mane šiurpas nukrato, kai pamatau, kad apstu yra parduodama krikšo rūbelių su kuriais pačių vaikučiai buvo krikštyti. Bet čia tik mano nuomonė. Va, liepos mėn. ruošiamės mažę krikštyti ir tikrai jos rūbelius paliksiu, nors jie tikrai , nes abiems mergytėms atsiuntė giminaičiai iš JAV. Man net gaila būtų tokį grožį kažkam kitam atiduoti ar parduoti. Taigi, saugosiu anūkėms.
Pagal tradicijas krikšto rūbas (tas, kuris pridedamas krikštijant vaikelį, bet ne tas, kuriuo vaikelis būna aprengtas) turi būti saugomas ir iš jo turėtų būti siuvama mergaitei suknytė pirmajai komunijai, o berniukui - marškinukai pirmajai komunijai. Aš pati vilkėjau mamos siūta iš kriškto rūbo suknele per savo pirmąją komuniją.
O žvakė, kuri yra uždegama krikštijant vaiką, yra ne šiaip sau garderobo dalis - ji turi lydėti žmogų nuo krikšto (per visus kitus sakramentus - komunijos ir kt.) iki pat paskutinio jo patepimo (per jį ją reikėtų uždegti).
Savo vyresniosios žvakę laikau ir per komuniją ją degėme, nors ir ne balta ji yra ir gal nelabai madinga - senobiška, bet suprasdama jos paskirtį nelabai madų šioje vietoje laikausi. Savo krikšto žvakę taip pat turiu - mama išsaugojo.
Taigi tam tikrus krikštynų atributus reikia saugoti ne tik dėl sentimentalumo.
O žvakė, kuri yra uždegama krikštijant vaiką, yra ne šiaip sau garderobo dalis - ji turi lydėti žmogų nuo krikšto (per visus kitus sakramentus - komunijos ir kt.) iki pat paskutinio jo patepimo (per jį ją reikėtų uždegti).
Savo vyresniosios žvakę laikau ir per komuniją ją degėme, nors ir ne balta ji yra ir gal nelabai madinga - senobiška, bet suprasdama jos paskirtį nelabai madų šioje vietoje laikausi. Savo krikšto žvakę taip pat turiu - mama išsaugojo.
Taigi tam tikrus krikštynų atributus reikia saugoti ne tik dėl sentimentalumo.
Mano vyras turi giminaitį kunigą, tai jis mums pasakė, kad visus krikšto rūbelius reiktų saugoti. Tai aš taip ir darau. Bet jis dar patikino, kad laikui bėgant daugelis senųjų tradicijų ir papročių pasikeitė ar išnyko. Taigi, aš laikausi tos nuomonės, kad visus krikštynų atributus būtina išsaugoti. 
QUOTE(Violetukas @ 2005 06 18, 11:58)
Pagal tradicijas krikšto rūbas (tas, kuris pridedamas krikštijant vaikelį, bet ne tas, kuriuo vaikelis būna aprengtas) turi būti saugomas ir iš jo turėtų būti siuvama mergaitei suknytė pirmajai komunijai, o berniukui - marškinukai pirmajai komunijai. Aš pati vilkėjau mamos siūta iš kriškto rūbo suknele per savo pirmąją komuniją.
O žvakė, kuri yra uždegama krikštijant vaiką, yra ne šiaip sau garderobo dalis - ji turi lydėti žmogų nuo krikšto (per visus kitus sakramentus - komunijos ir kt.) iki pat paskutinio jo patepimo (per jį ją reikėtų uždegti).
Savo vyresniosios žvakę laikau ir per komuniją ją degėme, nors ir ne balta ji yra ir gal nelabai madinga - senobiška, bet suprasdama jos paskirtį nelabai madų šioje vietoje laikausi. Savo krikšto žvakę taip pat turiu - mama išsaugojo.
Taigi tam tikrus krikštynų atributus reikia saugoti ne tik dėl sentimentalumo.
O žvakė, kuri yra uždegama krikštijant vaiką, yra ne šiaip sau garderobo dalis - ji turi lydėti žmogų nuo krikšto (per visus kitus sakramentus - komunijos ir kt.) iki pat paskutinio jo patepimo (per jį ją reikėtų uždegti).
Savo vyresniosios žvakę laikau ir per komuniją ją degėme, nors ir ne balta ji yra ir gal nelabai madinga - senobiška, bet suprasdama jos paskirtį nelabai madų šioje vietoje laikausi. Savo krikšto žvakę taip pat turiu - mama išsaugojo.
Taigi tam tikrus krikštynų atributus reikia saugoti ne tik dėl sentimentalumo.
ot geru dalyku suzinojau
gerai, kad dar nekrikstijom savo ziogo, tai dabar tiek daug zinosiu
QUOTE(Paja @ 2005 06 18, 18:18)
Žvakę reikia saugoti, jei pašventinami kokie medalikėliai taip pat reiktų išsaugoti. Visa kita man atrodo tiesiog graži, sveikintina, bet tikrai neprivaloma tradicija. Tiesa ir kaip suknelę pirmajai komunijai iš skraistelės pasiūti nelabai įsivaizduoju.
QUOTE(Karbynė @ 2005 06 18, 22:58)
Žvakę reikia saugoti, jei pašventinami kokie medalikėliai taip pat reiktų išsaugoti. Visa kita man atrodo tiesiog graži, sveikintina, bet tikrai neprivaloma tradicija. Tiesa ir kaip suknelę pirmajai komunijai iš skraistelės pasiūti nelabai įsivaizduoju.
Na niekur nėra tiksliai reglamentuota, kad krikšto drabužis turi būti skraistė. Tokio pavidalo drabužio neturėjau nei aš, nei mano vyresnėlė. Tai buvo gražios baltos medžiagos gabalas, kurio pakraščiai buvo apsiūti gražia juostele iš gipiūro (nežinau, kaip tiksliai jį lietuviškai pavadinti) ir sulankstyti taip, kad atrodytų lyg tai pridedama ilga suknelė, perjuosta kaspinėliu. Nežinau, ar aiškiai išsireiškiau, bet tokį daiktą reikia pamatyti, nes pagal savo mamos pasakojimus nelabai galėjau suprasti, kol pačiai teko siūti šį rūbą krikšto sūnui - tada viskas tapo aišku, nes mama parodė. Medžiaga tik labai atsargiai sukabinama klostelėmis, perrišama kaspinu (spalva priklauso nuo krišktijamo vaiko lyties), reikalui esant išardoma ir galima siūti suknelę komunijai. Taigi viską reikia numatyti iš anksto - kad suknytei ar marškinukams medžiagos užtektų. Netgi kaspinėlį tą patį galima panaudoti. Ir nesiūlau to iš didelio taupumo - tai tik graži tradicija, kurios dabar tikriausiai mažai kas laikosi. Aišku, parduotuvėse yra visokiausių "gatavų" skraisčių, kurios yra tokio dydžio, kad suknelė nebent lėlei išeitų, bet negalima to laikyti krikšto rūbo etalonu.
O dėl patepimo pavadinimo - atsiprašau, bet nesu praktikuojanti katalikė, todėl tikslios terminologijos neišmanau - rašiau bendrine kalba. Bet, manau, ši tema ne apie tai.
