Suprantu, kad ne laikas iš kart parsivežus persodint, nes gėlytei ir taip jau stresas kelionė ir dar tokiu laiku, o ji ir taip jau maksimaliai jėgų skiria, nes žydi, bet tiesiog negaliu jos taip ir palikt, nes nežinau kas ten tame vazone - kokia fauna ir flora įsikūrusi
Kai jau persodinu, tai žinau kokia sitacija, matau kokios šaknys ir kiek jų, žinau, kad tikrai į puikų "švarų" substratą sodinu ir tada jau numanau kaip tą orchidėją prižiūrėt - daugiau ar mažiau laistyt, kiek "popint" ir pan. Per trejus metus taip elgdamasi esu tik vieną miniuką praradusi ir tai todėl, kad kai parsivežusi nukainuotą vargšiuką persodinėjau pamačiau, kad šaknų pas jį nerasta, o reanimuot ir naujas šaknis "užaugint" nesugebėjau arba net ir nebebuvo šansų
Tai vat iš karto persodinant ne tiek gėlei, kiek man pačiai ramiau miegasi

Puiku, jei labiau patyrusios per peršviečiamą vazonėlį supranta kokia viduje situacija - man tai nieks ten neaišku - pačią išorę tai matau, o viduje dažnai tooooookio gėrio rast įmanoma, kad o go go (ir aš asmeniškai da-žniausiai randu

).
Gal perkant normaliose gėlių parduotuvėse ir viskas gerai būna, bet aš saviškes dažniausiai "sužvejoju" Senukuose ar Ermitaže, o ten tai jau visokiu "turtu" prekiauja

..........................
Isdykelle, man taviškis miniukas kaip saldainiukas
Dar durnavotas klausimas iškilo - o phalaenopsių būna rudos spalvos? Ne morkinio atspalvio, o rudais žiedais. Na vat toks, tai vyšniniai "ryžas", o rudesnių ar būna?
http://www.google.lt...=1t:429,r:8,s:0Vis tas mumrikas nerimsta - tai ryškiai geltono reik, dabar rudo užsimanė